Depresija Sergančio Žmogaus Priežiūra: Kaip Palaikyti Artimąjį ir Pasirūpinti Savimi

Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis žmogaus nuotaiką, mąstymo procesus ir elgesį. Pastebėjus pakitusį artimojo elgesį, svarbu suprasti, kad tai gali būti depresijos požymis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti depresijos simptomus, kaip palaikyti sergantį artimąjį ir kaip pasirūpinti savimi šioje sudėtingoje situacijoje.

Kaip Atpažinti Depresijos Simptomus

Asmens sveikatos klinikos Klaipėdos padalinio gydytojas psichiatras, psichoterapeutas kandidatas Mindaugas Būta pabrėžia, kad šeimos nariai pirmieji gali pastebėti artimojo elgesio ir emocijų pokyčius. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie veikia nuotaiką, kūną ir elgesį. Svarbu atkreipti dėmesį į:

• Pakitusį elgesį: Artimasis tampa užsisklendęs, liūdnas, jaučia nerimą, mažai bendrauja su šeimos nariais, tampa apatiškas arba irzlus.
• Energijos lygio sumažėjimą: Žmogus jaučiasi pavargęs, nebėra motyvacijos atlikti kasdienius darbus, nebedomina mėgstamos laisvalaikio veiklos, nebenorima susitikti su draugais.
• Miegas ir apetitas: Depresijai progresuojant, sutrinka miegas, krenta kūno masė. Keičiasi ir valgymo įpročiai. Apetitas tampa per didelis arba per mažas.
• Koncentracijos ir atminties sutrikimus: Žmogui gali būti sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus, gali sutrikti atmintis.
• Jausmų sumaištį: Apima liūdesys dėl artimojo kančių, bejėgiškumo jausmas, kad niekuo negalima jam padėti. Dažnai šeimos nariai netgi jaučia kaltę, kad jų veiksmai galėjo kaip nors prisidėti prie ligonio būklės.

Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Edgaras Čiūras primena, kad depresijai būdingi simptomai - liūdna nuotaika, sumažėjusi energija, aktyvumas. Sergantys depresija žmonės gali jausti mažesnį pasitenkinimą, jiems sunkiau susikaupti, nuolatos kamuoja nuovargis. Kai atsiranda depresijos simptomų, žmogui gali sumažėti savivertė, pasitikėjimas savimi, dažnai gali kilti kaltės jausmas.

Specifiniai simptomai vyrams, moterims ir vaikams:

• Vyrams: Pyktis, agresyvumas, dirglumas, nerimas, tuštumos jausmas, interesų praradimas, nuovargis, mintys apie savižudybę, besaikis alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, rizikinga veikla, sumažėjęs lytinis potraukis, nesugebėjimas susikaupti, nemiga, neramus miegas, pernelyg didelis mieguistumas, nuovargis, skausmai, galvos skausmas, virškinimo problemos.
• Moterims: Dirglumas, liūdesys, tuštuma, nerimas, beviltiškumas, susidomėjimo veikla praradimas, pasitraukimas iš bendravimo, mintys apie savižudybę, lėtesnis mąstymas ar kalbėjimas, sunkumai miegoti, ankstyvas prabudimas, per ilgas miegas, sumažėjusi energija, didesnis nuovargis, apetito pokyčiai, svorio pokyčiai, skausmai, galvos skausmai, padidėjęs mėšlungis.
• Vaikams: Dirglumas, pyktis, staigi nuotaikos kaita, verksmas, nekompetencijos jausmas, neviltis, patekimas į bėdą mokykloje, atsisakymas eiti į mokyklą, draugų ar brolių ir seserų vengimas, mintys apie mirtį ar savižudybę, savęs žalojimas, sunkumai susikaupti, prastėjantys mokymosi rezultatai, pasikeitę pažymiai, sunkumai miegoti, per ilgas miegas, energijos praradimas, virškinimo problemos, apetito pokyčiai, svorio kritimas arba didėjimas.

Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Yra kelios galimos depresijos priežastys, kurios gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

• Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
• Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
• Šeimos istorija: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
• Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
• Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi.
• Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
• Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
• Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi didesnę tikimybę susirgti depresija.

Rizikos veiksniai:

• Lytis: Didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
• Genetika: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų.
• Socialinė ir ekonominė padėtis: Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir suvokiamą žemą socialinį statusą, gali padidinti depresijos riziką.
• Tam tikri vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant kai kurias hormoninių kontraceptikų rūšis, kortikosteroidus ir beta adrenoblokatorius, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika.
• Vitamino D trūkumas: Tyrimais nustatyta, kad depresijos simptomai siejami su mažu vitamino D kiekiu.
• Lyties tapatybė: Translyčių asmenų depresijos rizika yra didesnė nei cislyčių asmenų.
• Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis: Apie 21 proc. žmonių, turinčių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, taip pat patiria depresiją.
• Medicininės ligos: Depresija yra susijusi su kitomis lėtinėmis medicininėmis ligomis.

Kaip Palaikyti Artimąjį, Sergantį Depresija

Šeimos nariai dažniausiai stengiasi elgtis taip, kad palaikytų ligonį. Svarbiausias dalykas yra supratimas, kad depresija yra psichikos sutrikimas, kurį galima pagydyti. Todėl svarbu:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Nesmerkti ir nekaltinti: Nesmerkti, nekaltinti sergančio žmogaus dėl jo nuotaikų, elgesio šeimoje, nepriekaištauti, kodėl negali susiimti, nepasiduoti liūdesiui.
• Būti kantriems: Depresija nėra išgydoma per kelias dienas ar savaites. Tai būtina žinoti ir nespausti artimojo greitai pasveikti bei neteikti sau tokių vilčių. Svarbu kantriai laukti, kol žmogus pajus pagerėjimą.
• Atvirai bendrauti: Bendrauti geriausia tiesiog kaip su kiekvienu žmogumi, nesmerkti, nekritikuoti. Ne visada sergantis žmogus nori atsiverti, todėl reikia nevengti kalbėti apie jausmus, skatinti pasidalinti savo išgyvenimais.
• Padėti atlikti kasdienius darbus: Jei žmogus neturi jėgų, reikia padėti atlikti kasdienius darbus, bet verta pasiūlyti pagal galimybes juos atlikti kartu. Tokios kasdienės veiklos gali padėti palaikyti stabilumą.
• Teikti emocinį palaikymą: Reikia parodyti, kad sergantis žmogus nėra vienas kovoje su depresija, kad artimieji šalia.
• Skatinti kreiptis į specialistą: Jei artimasis vengia kreiptis į specialistą, būtina jį paskatinti, pasiūlyti palydėti, nueiti kartu.
• Sukurti palaikančią aplinką: Nesaugi aplinka, smurtaujantys ar abejingi šeimos nariai gali užtęsti depresijos epizodą ar netgi privesti žmogų prie savižudybės.

Kaip Pasirūpinti Savimi, Kai Artimasis Serga Depresija

Depresija sergančio žmogaus artimiesiems svarbu patiems išlaikyti emocinį stabilumą. Svarbu:

• Nenuslėpti savo jausmų: Patiriant psichologinę įtampą svarbu neužsisklęsti. Būtina dalintis savo išgyvenimais ir jausmais su artimais draugais ar suprantančiais giminaičiais, bendrauti su žmonėmis, kurie gali suteikti emocinę paramą.
• Nepamiršti savęs: Svarbu nepasijusti auka, atsisakančia savo gyvenimo. Būtina rūpintis savimi - pakankamai miegoti, sveikai valgyti, sportuoti, išeiti pasivaikščioti.
• Rasti laiko sau: Kad ir kaip sunku, reikia rasti laiko sau, veikloms, kurios patinka ir atpalaiduoja. Todėl nereikia atsisakyti kitų žmonių pagalbos, kai ji siūloma. Tai padės sumažinti naštą ir suteiks daugiau laiko atsigauti.
• Kreiptis profesionalios pagalbos: Jei jaučiate, kad sunku susitvarkyti su savo emocijomis, kreipkitės profesionalios pagalbos.

Tik pasirūpinęs savimi galėsi tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariu. Balansas tarp šių dviejų dalykų yra esminis siekiant emocinio stabilumo.

Depresijos Gydymo Būdai

Depresija yra gydoma liga, ir yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti žmonėms pasveikti. Gydymo strategijos priklauso nuo depresijos sunkumo. Dažniausiai taikomi gydymo būdai:

• Vaistai: Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI), triciklių ir tetraciklių antidepresantų, noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitorių (NDRI), monoaminooksidazės inhibitorių (MAOI) arba N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistų.
• Psichoterapija: Bendravimas su terapeutu gali padėti išmokti įgūdžių, kaip susidoroti su neigiamais jausmais. Yra daug skirtingų psichoterapijos rūšių, ir kai kurie žmonės geriau reaguoja į vienokią ar kitokią psichoterapiją, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (CBT), dialektinė elgesio terapija (DBT) arba psichodinaminė terapija.
• Šviesos terapija: Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus.
• Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Elektrokonvulsinė terapija (EKT) naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms.
• Alternatyvios terapijos: Pasiteiraukite gydytojo apie alternatyvius depresijos gydymo būdus, pavyzdžiui, meditaciją, jogą, akupunktūrą ar muzikos terapiją.

Depresija Vaikams ir Paaugliams

Užsitęsusi vieno iš tėvų depresija gali turėti pasekmių vaiko raidai. Depresija gali riboti vieno iš tėvų įsitraukimą į vaiko gyvenimą: nustojama domėtis vaiko problemomis, veiklomis, mokymosi procesu, todėl vaikas gali patirti apleistumą, jaustis nemylimas, gali pradėti blogiau mokytis. Taip pat vaikai gali jausti neaiškumą, nesuprasti, kas vyksta su vienu iš tėvų, dėl to patiria nerimą, liūdesį dėl pasikeitusios tėvo ar mamos būklės, santykių šeimoje. Tai gali paveikti ir jų emocijų valdymą, gebėjimą kovoti su stresu.

Vienam iš tėvų sergant depresija labai svarbu, kad kitas tėvas / mama neapleistų vaikų. Svarbu vaikui suprantamais žodžiais paaiškinti, kad serganti mama / tėvas jį labai myli, tik šiuo metu nepajėgia pakankamai tos meilės parodyti.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Kaip atpažinti depresiją vaikams ir paaugliams:

• Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis.
• Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Pogimdyvinė Depresija

Pogimdyvinė depresija - tai emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį, motyvacijos stoką, miego ir apetito sutrikimus, sunkumus rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu.

Kaip padėti moteriai, sergančiai pogimdyvine depresija:

• Paskatinkite arba padėkite kreiptis pagalbos.
• Dalykitės buities darbais ir kūdikio priežiūra.
• Klausykitės jos jausmų neteisdami, nevertindami ir nesiūlydami greitų ir paprastų sprendimų.
• Padrąsinkite.
• Pasirūpinkite, kad ji turėtų laiko sau.
• Būkite kantrus, jei ji šiuo metu nenori seksualinių santykių.
• Išeikite kartu pasivaikščioti.
• Sužinokite apie ligą daugiau.
• Pasirūpinkite savimi.

Kur Kreiptis Pagalbos

Jei pastebėjote depresijos simptomus sau ar savo artimajam, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Lietuvoje yra daug organizacijų ir specialistų, kurie gali suteikti reikiamą pagalbą:

• Psichikos sveikatos centrai: Galimybė nemokamai gauti psichologo ar psichiatro pagalbą.
• „Asmens sveikatos klinika“: Teikia nuotolines ir gyvas psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas.
• „Harmonijos klinika“ Kaune: Siūlo platų spektrą paslaugų, skirtų depresijos gydymui, įskaitant individualizuotą priežiūrą, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ir vaistų skyrimą.
• Pagalbos linijos: Vaikų linija, Jaunimo linija, Sidabrinė linija, Moterų linija.
• Informacinė platforma tuesi.lt: Skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

tags: #dienotvarke #depresija #sergancio #zmogaus