Vadovavimas yra būtinas visais laikais. Jau senovėje, statant Egipto piramides ir kitus stebuklus, reikėjo koordinuotų ir organizuotų pastangų. Šiandien, kylant šalies išsivystymo lygiui ir kuriantis naujoms įmonėms, vadovavimo problema tampa vis aktualesnė. Vadovo vaidmuo organizacijoje yra ypatingas, svarbus ir reikalaujantis didelės atsakomybės. Ne kiekvienas gali būti vadovu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra direktyvinis elgesys, kaip jis pasireiškia vadovavime ir kokios yra jo stipriosios bei silpnosios pusės.
Kas Yra Vadovas?
Vadovas - tai asmuo, į kurį kreipiamės norėdami gauti darbą, iškilus neaiškumams ar nesklandumams, atstovauti įmonei ar priimti sprendimus. Iš įvairių personalo kategorijų vadovai yra reprezentatyviausia grupė pagal formavimo šaltinių įvairovę, pareigybinio augimo galimybes ir darbo su personalu sudėtingumą.
Vadovai apibūdinami įvairiai. Vieni teigia, kad vadovų funkcija yra sprendimų priėmimas visais valdymo aparato veiklos svarbiausiais klausimais, įskaitant pavaldžių objektų valdymą ir paties aparato darbo organizavimą. Kiti autoriai, be įgaliojimų priimti sprendimus, į pirmąją vietą iškelia tokius vadovavimo veiklos aspektus, kaip atsakomybę už valdymo proceso eigą ir rezultatus. Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teigė, kad pirmoji sąlyga, keliama įmonės vadovui, - būti geru administratoriumi.
Gabus vadovas visų pirma orientuojasi į žmones, nes darbą atlieka ne mašinos, o žmonės. Todėl gabus vadovas daugiausia pastangų skiria žmonių veiklai organizuoti, planuoti ir kontroliuoti. Norint valdyti ūkinius procesus, būtina perprasti individualias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo jų ugdymo, nukreipimo ir pripažinimo priklauso entuziazmas, darbo kokybė ir efektyvumas. Gabus vadovas daug dėmesio skiria kiekvienam žmogui, stengiasi prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi pavaldinio gyvenimu, jo rūpesčiais, siekiais ir nesėkmėmis. Aiškiai ir konkrečiai paskirsto pareigas ir atsakomybę, nes suvokia, kad pats visko neaprėps.
Direktyvinis Valdymo Stilius: Esminiai Bruožai
Direktyvinis (arba autokratinis) valdymo stilius pasižymi tuo, kad vadovas linkęs visą valdžią sukoncentruoti savo rankose. Toks vadovas sąmoningai riboja kontaktus su pavaldiniais, jo kontaktai pabrėžtinai oficialūs. Į pavaldinius toks vadovas žiūri kaip į neorganizuotus ir neatsakingus darbuotojus, kuriuos reikia nuolat kontroliuoti ir priversti paklusti bei veikti, o geriausia paklusnumo ugdymo priemone laiko įsakymą. Tokio darbo stiliaus vadovas nevertina savo pavaldinių savarankiškumo ir nuolat stengiasi primesti jiems savo valią, slopina darbuotojų iniciatyvą. Pagrindinis tokio vadovo vertinimo matas - pavaldinio nuolankumas. Todėl dažnai gabiausieji darbuotojai, žinantys savo vertę specialistai, stengiasi išvengti tokio vadovo valdžios, nuolat vyksta kadrų kaita.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Vadovas autokratas nepakenčia prieštaravimų bei kritikos, nors pats mėgsta kritikuoti. Apie padėtį įmonėje pavaldinių neinformuoja, nesupažindina jų su organizacijos perspektyva ar savo sprendimais, nes mano, kad jie nepakankamai kompetentingi. Laikosi nuomonės, kad materialinis skatinimas, o taip pat ir nuobaudos, yra geriausias būdas pasiekti aukštų darbo rodiklių. Toks vadovas dirba daug ir verčia tiek pat daug dirbti kitus net ir po darbo, visiškai nesiskaitydamas su tuo, kad jo keliami reikalavimai yra už apibrėžtų darbo normų. Autokratinio darbo stiliaus vadovui būdingas pagarbos pavaldiniams trūkumas. Santykiuose su pavaldiniais jis nemandagus, net grubus, tačiau labai dažnai nuolankus bendraudamas su viršininkais ar žmonėmis, kurie jam gali būti naudingi.
Autokratais dažniausiai tampa valdingi, užsispyrę, dažnai save pervertinantys žmonės, kuriems toks valdymo stilius tampa priedanga, slepianti jų nekompetenciją. Tačiau tokį valdymo stilių gali lemti ne tik individualios vadovo charakterio savybės, bet ir organizacijos, kuriai reikia vadovauti, pobūdis.
Direktyvinio Elgesio Pavyzdžiai
- Griežtas nurodymų davimas: Vadovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, ką reikia daryti, kaip tai daryti ir kada tai reikia atlikti. Jis nesitiki diskusijų ar pasiūlymų iš pavaldinių.
- Nuolatinė kontrolė: Vadovas nuolat stebi pavaldinių darbą, tikrindamas, ar viskas atliekama pagal jo nurodymus. Jis gali smulkmeniškai kištis į procesą ir koreguoti net menkiausias detales.
- Bausmės už klaidas: Vadovas griežtai baudžia už padarytas klaidas ar neatliktus nurodymus. Bausmės gali būti įvairios - nuo žodinio papeikimo iki atlyginimo sumažinimo ar net atleidimo iš darbo.
- Informacijos slėpimas: Vadovas nesidalina informacija su pavaldiniais, laikydamas ją savo galios įrankiu. Jis gali neinformuoti apie svarbius įvykius ar sprendimus, palikdamas pavaldinius nežinioje.
- Iniciatyvos slopinimas: Vadovas neleidžia pavaldiniams reikšti savo nuomonės ar siūlyti naujų idėjų. Jis mano, kad tik jis žino, kaip geriausiai atlikti darbą, ir nenori, kad kas nors jam prieštarautų.
Direktyvinio Valdymo Stiliaus Privalumai Ir Trūkumai
Kaip ir bet kuris valdymo stilius, direktyvinis elgesys turi savo privalumų ir trūkumų.
Privalumai:
- Greitas sprendimų priėmimas: Kai vadovas vienas priima sprendimus, procesas vyksta greičiau, nei tada, kai reikia tartis su komanda. Tai ypač svarbu kritinėse situacijose, kai reikia veikti nedelsiant.
- Aiškumas ir tvarka: Direktyvinis vadovas užtikrina aiškų pareigų paskirstymą ir griežtą discipliną. Tai padeda išvengti painiavos ir nesusipratimų darbe.
- Efektyvumas krizinėse situacijose: Kai organizacija susiduria su krize, direktyvinis vadovas gali greitai imtis veiksmų ir stabilizuoti padėtį.
- Tinka nekvalifikuotiems darbuotojams: Direktyvinis valdymas gali būti veiksmingas, kai dirbama su nekvalifikuotais darbuotojais, kuriems reikia aiškių nurodymų ir nuolatinės priežiūros.
Trūkumai:
- Maža darbuotojų motyvacija: Kai darbuotojai neturi galimybės reikšti savo nuomonės ar dalyvauti sprendimų priėmime, jie jaučiasi neįvertinti ir nemotyvuoti.
- Iniciatyvos slopinimas: Direktyvinis valdymas slopina darbuotojų iniciatyvą ir kūrybiškumą. Tai gali neigiamai paveikti organizacijos inovacijų potencialą.
- Didelė kadrų kaita: Gabūs ir iniciatyvūs darbuotojai dažnai vengia dirbti su direktyviniais vadovais, todėl organizacija gali patirti didelę kadrų kaitą.
- Blogas darbuotojų klimatas: Direktyvinis valdymas gali sukelti įtampą ir konfliktus tarp vadovo ir pavaldinių. Tai gali pabloginti darbuotojų klimatą ir sumažinti darbo efektyvumą.
- Priklausomybė nuo vadovo: Kai visa valdžia sutelkta vadovo rankose, organizacija tampa priklausoma nuo jo sprendimų. Jei vadovas padaro klaidą ar netenka pareigų, tai gali turėti rimtų pasekmių organizacijai.
Kada Direktyvinis Elgesys Gali Būti Efektyvus?
Nors direktyvinis valdymo stilius dažnai kritikuojamas, tam tikrose situacijose jis gali būti veiksmingas. Pavyzdžiui:
- Krizinės situacijos: Kai reikia greitai priimti sprendimus ir imtis veiksmų, direktyvinis vadovas gali būti efektyvesnis nei demokratiškas.
- Nauji darbuotojai: Naujiems darbuotojams, kurie dar nepažįsta darbo specifikos, gali reikėti aiškių nurodymų ir nuolatinės priežiūros.
- Rutininis darbas: Kai darbas yra rutininis ir nereikalauja kūrybiškumo, direktyvinis valdymas gali padėti užtikrinti efektyvumą ir kokybę.
- Nepaklusnūs darbuotojai: Jei darbuotojai yra nepaklusnūs ir nesilaiko taisyklių, direktyvinis vadovas gali padėti įvesti tvarką ir discipliną.
Alternatyvūs Valdymo Stiliai
Be direktyvinio, yra ir kitų valdymo stilių, kurie gali būti veiksmingesni tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
- Demokratiškas valdymas: Vadovas įtraukia pavaldinius į sprendimų priėmimo procesą, skatina jų iniciatyvą ir kūrybiškumą.
- Liberalus valdymas: Vadovas suteikia pavaldiniams didelę veiksmų laisvę, pasitiki jų kompetencija ir leidžia jiems patiems organizuoti savo darbą.
- Transformacinis valdymas: Vadovas įkvepia pavaldinius siekti aukštesnių tikslų, skatina jų asmeninį augimą ir padeda jiems realizuoti savo potencialą.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
tags: #direktyvinis #elgesys #tai