Žiaurus elgesys su gyvūnais Lietuvoje išlieka opi problema, atspindinti visuomenės požiūrio į gyvūnus spragas ir teisinės bazės trūkumus. Nors pastangos gerinti gyvūnų gerovę nuolat dedamos, statistiniai duomenys ir konkretūs atvejai rodo, kad situacija reikalauja nuolatinio dėmesio ir griežtesnių priemonių.
Problemos aktualumas ir mastas
Žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujas reiškinys Lietuvoje. Deja, pastaruoju metu šie atvejai tampa vis dažnesni. Vieni gyvūnus laiko nepakeičiamais draugais ir pagalbininkais, o dalis visuomenės nepripažįsta jų kaip pagarbos vertos gyvybės formos. Žiaurumo mastą atspindi tokie kraupūs įvykiai:
- Sausio 27 d. Vaidotuose šuneliui perpjauta gerklė.
- Vasario 14 d. Kalvarijoje kirviu kapota pusantrų metų mišrūnė kalytė (tai atlikti aštuonmečiui liepė girtas kaimietis).
- Vasario 24 d. Plungėje skandintas šuo.
Šie atvejai atskleidžia ne tik nusikaltėlių žiaurumą, bet ir institucijų abejingumą. Dažnai pradėti ikiteisminiai tyrimai baigiasi nusikaltėlio nebaudžiamumu arba minimaliomis baudomis, kurios neatgraso nuo panašių veiksmų ateityje.
Organizacijos, kovojančios už gyvūnų gerovę
Lietuvoje veikia nemažai organizacijų, vienijančių jėgas kovoje prieš žiaurų elgesį su gyvūnais ir siekiančių užtikrinti jų gerovę:
- Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius
- VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“
- Lesė
- Penkta koja
- VšĮ „Rainiukas“
- VšĮ Gyvūnų globos fondas
- VšĮ Sos-gyvūnai
- Lietuvos gyvūnų globos draugija Šiaulių skyrius
- Panevėžio gyvūnų globos draugija
- Mindraja
- VšĮ „Mažoji Liza“
- VšĮ Gyvūnų sterilizacijos fondas
- VšĮ „Naminukai“
- Šiaulių gyvūnų globos namai
- Katino svajonė
- Mažeikių gyvūnų globos namai
- Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
- VšĮ „Padėk beglobiui“
Šios organizacijos kovoja prieš abejingumą, pyktį, neapykantą ir beširdiškumą. Jos viešina nelaimių atvejus ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnų problemas. Vis dėlto, įstatymų bazė riboja savanorių galimybes ginti gyvūnus ir jų teises.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Teisinė bazė ir atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais
Šiuo metu Lietuvoje atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais reglamentuojama LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir LR Baudžiamojo kodekso straipsniais.
- Administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais - baudą nuo 100 iki 300 litų (nuo 28,96 iki 86,89 eurų).
- Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Nepaisant numatytų bausmių, praktikoje laisvės atėmimo bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais dar niekada nebuvo pritaikyta. Dažniausiai apsiribojama minimalia administracine bauda, o tai nesustabdo nusikaltėlių nuo tolesnių žiaurumų.
Siekiamybė - griežtesnės bausmės ir įstatymų peržiūra
Atsižvelgiant į esamą situaciją, siekiama iš esmės peržiūrėti LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir LR Baudžiamojo kodekso straipsnius, reglamentuojančius atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Būtina sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę bei padidinti administracinę atsakomybę tokiomis baudomis, kurios būtų adekvačios padarytam nusikaltimui.
Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo gyvūnų apsaugos įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytos didesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais:
- Laisvės atėmimas arba apribojimas iki 2 metų (ypatingo žiaurumo atvejais - iki 3 metų).
- Draudimas turėti (laikyti) gyvūną iki 10 metų.
- Gyvūno konfiskavimas ir draudimas užsiimti profesine veikla, verslu arba dirbti darbus, susijusius su gyvūnais.
- Piniginė bauda nuo 500 iki 100 000 Lenkijos zlotų, kurie teismo nurodymu skiriami gyvūnų gerovės tikslams.
Be to, Lenkijoje visuomeninės gyvūnų gerovės organizacijos teisme gali atstovauti nukentėjusiajam. Lietuvos gyvūnų gerovės organizacijos tikisi būti išgirstos ne tik visuomenės, bet ir valdininkų, kurie gali inicijuoti pakeitimus.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje
Pagal Aplinkos apsaugos departamento (AAD) informaciją, leidimų nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus daugėja. 2025 m. nelaisvėje laikomos 96 gyvūnų rūšys (išskyrus zoologijos sodus).
Laukinių gyvūnų laikymo sąlygos turi atitikti teisės aktų reikalavimus, tačiau gyvūnai gali būti paimami iš asmenų, kurie su jais žiauriai elgiasi, juos kankina, neužtikrina tinkamų laikymo sąlygų ar neturi teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų.
2025 m. nelaisvėje laikomiems gyvūnams turi būti užtikrintos sąlygos, kuo labiau atitinkančios jų natūralias buveines pagal rūšies poreikius: tinkama temperatūra, drėgmė, apšvietimas, aplinkos praturtinimas ir pan. Be to, svarbu jiems suteikti erdves, apsaugotas nuo streso veiksnių (saulės, lietaus, skersvėjo ir kt.), ir palaikyti higienišką aplinką. Privaloma pasirūpinti veterinarine priežiūra, maitinti visaverčiu ir rūšiai tinkamu pašaru. Gyvūnams turi būti užtikrintas fizinis ir emocinis komfortas: gyventi be skausmo, streso ir baimės.
AAD dažnai sulaukia pranešimų ar kitokios informacijos apie neteisėtai laikomus laukinius gyvūnus. Nelegalus laukinių gyvūnų laikymas namuose, ypač saugomų rūšių, gali būti žalingas gyvūnams, nes jiems ne visada suteikiamos natūralios gyvenimo sąlygos. Vis daugiau asmenų socialiniuose tinkluose viešina nelegalią veiklą, todėl pareigūnai peržiūri skelbimus ir įrašus internete. AAD specialistai naudojasi ir dirbtiniu intelektu paremtu įrankiu.
Žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia suluošinimas arba žūtis. Tokiais atvejais taikoma administracinė atsakomybė ir gyvūnai paimami, jie perduodami laikinai priežiūrai LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui. Nuo 2020 m. iki 2025 m. AAD, bendradarbiaudamas su LSMU Laukinių gyvūnų globos centru, kitiems laikytojams mokslo mokymo tikslais perdavė iš viso 35 konfiskuotus gyvūnus.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu.
Gyvūnų gerovės pažeidimų statistika
Glaudžiai bendradarbiaudama su LR Policija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) pateikia informaciją apie tai, kiek asmenų už gyvūnų gerovės pažeidimus buvo nubausta praėjusiais metais bei kaip tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius keletą metų kito.
Gyvūnų gerovės pažeidimų skaičius 2022-2024 m. išlieka panašus. 2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) nubaustas 141 asmuo. Daugiausia - 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą (pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo - už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.). Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 - 136 gyvūnus nuskriaudę asmenys.
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juo įteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustiems asmenims tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš asmens gali būti tik konfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visi laikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnus ir juosi laikyti. Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytas draudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvo konfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo (pagal ANK 346 str. 5 (1) d.).
Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022-2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvos policijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje gerėja. „Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jau dabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime, kai šeimininkai muša savo augintinus“, - teigia Lietuvos policijos atstovas.
Visuomenės sąmoningumas ir pranešimų svarba
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenis užfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo, kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai - vienas, tai kiek iš tikrųjų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jeigu mes žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labai bloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiog visuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijoms bei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus“, - teigia organizacijos vadovė.
B. Vaitiekūnaitė taip pat pastebi, kad gana dažnai net ir kreipusis į atitinkamas institucijas, gyvūnų mylėtojų supratimu prastomis sąlygomis laikomam gyvūnui neįmanoma padėti, kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, dažnai yra normalu ir nėra galimybės nubausti šeimininko. Bet kokiu atveju matyti tendencija, kad vis daugiau žmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie 60-70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama.
Valstybinės institucijos veiksmai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojų konfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia - šunys (116). Taip pat buvo konfiskuota 17 kačių, 15 arklių ir 8 jūros kiaulytės. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 42 asmenims pritaikė draudimus laikyti tos rūšies gyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnais 2024 m. nubausta 30 asmenų Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) pradedamų ikiteisminių tyrimų skaičius mažėja. 2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30 asmenų. O 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m. - 63 asmenys. Bendrai tiek pagal Administracinių nusižengimų, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą 2024 m. nubaustas 171 asmuo.
Planai ir siūlymai dėl gyvūnų gerovės gerinimo
Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunys patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir psichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų, kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų. Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.
Anot B. Vaitiekūnaitės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu, kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačioms identifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėl visuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų - t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną - padėsite ne tik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamas dėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yra neprižiūrimas - tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“, - būtinybę atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja organizacijos vadovė.
Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę.
Konkretaus atvejo analizė
Patikrinimas buvo inicijuotas po to, kai pirkėjas, įsigijęs augintinį iš veisėjo, pastebėjo keletą nerimą keliančių dalykų. Pirmiausia, naujasis savininkas suabejojo, ar tinkama vakcina buvo paskiepytas tokio jauno amžiaus šuo. Be to, pirkėjas, išnagrinėjęs dokumentus suprato, kad jauniklis buvo perduotas jam per anksti - atjunkius nuo motinos, neišlaukus privalomo 2 mėn. amžiaus. Dar daugiau klausimų sukėlė kilmės dokumentai. Pirkėjui buvo nurodyta, kad kilmės dokumentai atvyks iš Anglijos, ir tai dar labiau stiprino įtarimus dėl jų autentiškumo. Nors gyvūnas buvo veisiamas Klaipėdoje ir Gyvūnų augintinių registre (GAR) registruotas kaip mišrūnas, kilmės dokumentuose jis tapo veisliniu.
Nelikdamas abejingu pirkėjas apie situaciją pranešė VMVT, kuri ėmė tirti galimus gyvūnų gerovės pažeidimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pranešime nurodyta informacija pasitvirtino, o pažeidimų rasta dar daugiau. Aptikta, kad veisėjo patalpose 10 kalyčių ir viena katė buvo laikomi nešvariose patalpose, netinkamomis sąlygomis - kalytės su jaunikliais rasti besiglaudžiantys ankštuose transportavimo narvuose. Be to, trūko privalomų atsekamumo dokumentų, kuriuose turi būti nurodytos kergimo datos, vadų skaičius ir t. t.; dalis gyvūnų nebuvo laiku vakcinuoti. Inspektoriai surado ir dar vieną netikėtą radinį - laukinį gyvūną - ežį, kuris buvo laikomas namuose. Informacija buvo perduota Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos tolesniam tyrimui. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, veisėjo veikla buvo sustabdyta, jam nurodyta pašalinti trūkumus.
Inspektoriai veisėjo I. F. patikrinimo metu taip pat nustatė jog Klaipėdos rajone dirbantis veterinarijos gydytojas J. T., kuris vakcinavo veisėjos I. F. augintinius, teikė klaidinančius duomenis apie vakciną: GAR nurodyta informacija nesutapo su vakcinacijos knygelėje įklijuotu vakcinos lipduku. Taip pat pastebėta, jog gyvūnų augintinių pase buvo keičiamas gyvūno amžius, nors koreguoti informaciją pase yra draudžiama. Inspektoriai ėmėsi išsamiau tirti situaciją bei vertinti ir asmens, veisėjui teikusiam veterinarijos paslaugas, veiklą.