Įvadas
Vaikų psichikos sveikata yra kompleksinė sritis, kurioje būtinas įvairių specialistų - medicinos psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų, pedagogų ir kitų - bendradarbiavimas. Šiame straipsnyje aptariama, kodėl toks bendradarbiavimas yra būtinas, kokios kliūtys jam kyla ir kokie galimi sprendimo būdai.
Bendradarbiavimo svarba
Kompleksinis požiūris į vaiko gerovę
Vaikas - tai visuma, todėl ir pagalba jam turi būti kompleksinė bei įvairiapusė. Labai dažnai neprireikia nė medicinos, užtenka paprasčiausių dalykų - apkabinimo, pasidomėjimo, kuo vaikas gyvena, ką skaito, ką veikia. Jeigu vaikui liūdna, negera, jam nesiseka draugauti, mokytis, tai vien tik apsilankęs pas gydytoją jis netaps laimingesnis. Labai svarbu žinoti, kas darosi jo namuose, kaip jam sekasi darželyje, mokykloje, koks to vaiko laisvalaikis. Sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemos vardan vaikų turi veikti išvien. Tad būtinas glaudus įvairių sričių specialistų, dirbančių su vaikais, bendradarbiavimas.
Ankstyvosios intervencijos galimybės
Rūpintis vaikų psichikos sveikata reikia nuo pat ankstyviausio amžiaus: garantuoti vaikui saugumą, leisti jam patenkinti prieraišumo poreikį. Tuo turi būti rūpinamasi dar iki gimstant vaikeliui: būtina suteikti būsimai mamai saugumo jausmą, padėti jai palaikyti gerus ryšius su aplinkiniais, organizuoti prevencines programas besilaukiančioms moterims.
Tikslus diagnozavimas ir gydymas
Vaikų sutrikimų simptomatika labai skiriasi nuo suaugusiųjų sutrikimų simptomų. Labai dažnai teigiama, kad vaikas turi elgesio sutrikimų, nors iš tiesų jį kankina nerimas ir depresija. Todėl labai svarbu, aiškinantis vaiko sutrikimų priežastis, ir patiems gydytojams bendrauti tarpusavyje. Įvairiose srityse su vaikais dirbančių specialistų bendradarbiavimas daro stebuklus. Mūsų užduotis - gydymą daryti kompleksinį, kad jis apimtų visą parą ir visas vaiko gyvenimo grandis. Tada jis bus sėkmingas be jokių medikamentų. Sunku tai įrodyti ir sveikatos apsaugos sistemai: kad mums reikia ne tiek vaistų, kiek laiko ir galimybių.
Terapijos tęstinumo užtikrinimas
Labai sunkiai sekasi įtikinti švietimo darbuotojus, kad reikia pasirūpinti terapijos tąsa mokykloje. Įvairių ligų ir sutrikimų eiga priklauso nuo to, kaip vaikas ar paauglys jaučiasi mokykloje. Vis dar įsigalėjęs trafaretinis mąstymas: atėjai pas gydytoją, gydytojas paskyrė vaistus ar psichoterapiją, ir vaikas turi pasveikti. Bet vaikų taip gydyti neišeina, nes vaiką supa šeima, darželis, mokykla, - galima taikyti terapiją po terapijos, bet jeigu jis darželyje ar mokykloje kentės, nesijaus saugus, tai ir tos terapijos bus bevertės.
Taip pat skaitykite: Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika
Kliūtys bendradarbiavimui
Tarpžinybinio bendradarbiavimo stoka
To tarpžinybinio bendradarbiavimo labai stinga, nes visi pas mus dirba pagal siaurai reglamentuotą tvarką: vaikų gydytojai sau, švietimo darbuotojai sau, na, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga mėgina tarpininkauti.
Nepakankamas specialistų pasirengimas
Didelę naštą mokyklose neša klasių auklėtojai. Šiems mokyklų darbuotojams šiuo metu nėra parengta jokių parengiamųjų programų. Reikia kažkaip stiprinti klasių auklėtojų motyvaciją, nes atlyginimas už šį darbą yra apgailėtinai menkas. Klasė pedagogui yra tiesiog paskiriama, dažnai net nežiūrint, ar mokytojas to nori, ar ne. Nėra nustatyta, kas tokiose situacijose gali padėti pedagogui. Išeitis būtų mokykloje dirbanti šios srities specialistų komanda - psichologas, socialinis pedagogas, kurie teiktų paramą auklėtojams. Būtina ruošti klasės auklėtojus, kelti jų kvalifikaciją, stiprinti psichologinį pasirengimą.
Stigma ir baimė kreiptis į psichiatrus
Iki šiol gajus gąsdinimas gydytojais ir ypač vaikų psichiatrais, tuo tarpu kai šiems specialistams daromi nerealūs užsakymai: pagydykit! Kaip galima pagydyti, jeigu ligoninėje vaikas laikomas 26 dienas, o problemos, kurios sukelia ligą, yra besitęsiančios socializacijos problemos, metams bėgant ne nykstančios, o tik besikaupiančios ir sunkėjančios.
Sisteminės problemos
Lietuvoje nėra sukurto mechanizmo teikti pagalbą, ypač prevencinę, mažo amžiaus vaikams. Nėra nei programų, nei patalpų, nei tarnybų, nei numatyto apmokėjimo už tokias paslaugas. Trūksta ir psichikos sveikatos programų diferencijavimo pagal vaiko amžių.
Galimi sprendimo būdai
Tarpžinybinio bendradarbiavimo stiprinimas
Konferencijos metu priimta rezoliucija ir turėtų padėti pamatą visų su vaikais susijusių žinybų susikalbėjimui. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje (www3.lrs.lt/pls/inter/vaikai) bus skelbiami konferencijos pranešimai. Rezoliucija bus skelbiama Nacionalinės sveikatos tarybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos interneto svetainėse. Papildymus, pasiūlymus per tam tikrą laikotarpį galės siųsti visi specialistai. Vėliau šios rekomendacijos bus pateiktos Vyriausybei, ministerijoms, administruojančioms mums rūpimas sritis, visoms susijusioms žinyboms. Tai ir bus tarpžinybinio bendradarbiavimo pradžia.
Taip pat skaitykite: Kompleksinės paslaugos
Pedagogų švietimas ir kvalifikacijos kėlimas
Švietimo ir mokslo ministerija išgirdo šią žinią ir ketina organizuoti mokymus klasių auklėtojams. Reikia, kad pedagogai suvoktų: klasės pažangumas, klasių pažangumo lenktynės nėra jų svarbiausias uždavinys. Reikia kažkaip stiprinti klasių auklėtojų motyvaciją, nes atlyginimas už šį darbą yra apgailėtinai menkas. Klasė pedagogui yra tiesiog paskiriama, dažnai net nežiūrint, ar mokytojas to nori, ar ne. Nėra nustatyta, kas tokiose situacijose gali padėti pedagogui. Išeitis būtų mokykloje dirbanti šios srities specialistų komanda - psichologas, socialinis pedagogas, kurie teiktų paramą auklėtojams. Būtina ruošti klasės auklėtojus, kelti jų kvalifikaciją, stiprinti psichologinį pasirengimą.
Informacijos sklaida ir stigmos mažinimas
Labai norime parodyti, kad mes, vaikų ir paauglių psichiatrai, nesame baisūs, nes dažnai žmones atbaido pats profesijos pavadinimas. Bet iš tiesų mes - draugiški, geranoriški, ir matome, kad šioje srityje negalime dirbti vieni. Mums būtina bendradarbiauti su kitų specialybių atstovais - kitų sričių gydytojais, mokytojais, tėvais… Mūsų draugijos simbolis - visiškai nebaisus ir draugiškas vaiduokliukas.
Investicijos į ankstyvosios intervencijos programas
Konferencijos antroje dalyje daugiausia dėmesio skirta vaiko ankstyvajai raidai, nuodugniai aiškinta, kad visų svarbiausia - ne laukti, kol reikės tvarkytis su pasekmėmis, susikaupusiomis problemomis, kurios paauglystėje sprogsta, bet kad reikia rūpintis vaikų psichikos sveikata nuo pat ankstyviausio amžiaus.
Taip pat skaitykite: Kelias atgal į sportą po traumos
tags: #diskusija #medicinos #psichologu #ir #psichiatru #bendradarbiavimas