Įvadas
Disociatyvus asmenybės sutrikimas (DTS), anksčiau žinomas kaip daugialypės asmenybės sutrikimas, yra retas psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dviejų ar daugiau skirtingų tapatybių arba asmenybės būsenų buvimas. Šios skirtingos tapatybės nuolat kontroliuoja asmens elgesį, mąstymą ir jausmus. Šiame straipsnyje aptarsime DTS simptomus, diagnostiką, diferencinę diagnostiką, komorbidiškumą ir gydymo galimybes.
Kas Yra Disociacija?
Disociacija yra psichologinė būsena, kai žmogus patiria atsiskyrimą nuo savo minčių, jausmų, prisiminimų ar tapatybės jausmo. Dažniausiai pasitaikančios disociacijos formos yra depersonalizacija (atsiskyrimo nuo kūno jausmas) ir derealizacija (atsiskyrimo nuo aplinkos jausmas). Sunkiais atvejais disociacija gali sukelti atminties spragas arba fragmentuotą savęs suvokimą.
Disociatyvus Tapatybės Sutrikimas (DTS): Apibrėžimas Ir Etiologija
Disociatyvus tapatybės sutrikimas (DTS) - retas psichikos sutrikimas, diagnozuojamas maždaug 1,5% pasaulio gyventojų. DTS sergantis žmogus, jaučia turintis atskiras tapatybes, kurios veikia nepriklausomai viena nuo kitos. Pagrindinis DTS bruožas - dviejų ar daugiau skirtingų tapatybių (arba „asmenybės būsenų“) egzistavimas. Šias skirtingas tapatybes lydi elgesio, atminties ir mąstymo pokyčiai. DTS etiologija siejama su sunkiomis vaikystės traumomis ir prievarta. 90 % nuo DID sergančių žmonių vaikystėje patyrė seksualinę arba fizinę prievartą. Kiti atvejai yra siejami su vaikystėje patirtomis nemaloniomis medicininėmis procedūromis ar net matytais karo vaizdais. Tai yra, DID dažniau kamuoja žmones, kurie kažkuriuo metu vaikystėje norėjo ištrūkti iš savo kūno arba būti kuo nors kitu. Tai yra savotiškas savisaugos mechanizmas, kuris DID atveju išsivysto iki tokio lygio, kad dalis įvykių tiesiog neįrašoma į atmintį. Dėl to, disociaciją šiems žmonėms dažnai sukelia nemalonios situacijos.
Disociatyvaus Tapatybės Sutrikimo Simptomai
DTS sergantys pacientai skundžiasi atminties sutrikimu, depersonalizacija bei tapatybės pasikeitimu. Kiti dažni simptomai:
- Atminties praradimai: Sunkumas prisiminti asmeninę informaciją, įvykius ar įgūdžius. Šis atminties praradimas dažnai yra asimetriškas - viena asmenybė (įprastai, ne pagrindinė) atsimena, ką veikė kita, bet ne atvirkščiai.
- Tapatybės sumišimas arba pakeitimas: Jausmas, kad asmens tapatybė yra neaiški arba nuolat kintanti. Žmogus ima prastai jaustis, o po kelių minučių jau jaučiasi atsiskyręs nuo savęs paties.
- Depersonalizacija ir derealizacija: Atsiskyrimo nuo kūno ar aplinkos jausmas.
- Nerimas ir depresija: Dažni emociniai sutrikimai. Tas diagnozes neretai lydi ir depresija, ir nerimo sutrikimai. Tai gali būti ir gretutinės diagnozės, tokios kaip bipolinis, afektinis sutrikimas.
- Savižala ir suicidinės mintys: Didelė rizika susižaloti arba nusižudyti. Tyrimai rodo, kad šį sutrikimą turintys žmonės žudosi arba žaloja save nepalyginamai dažniau.
- Kitos psichikos sveikatos problemos: Dažnas komorbidiškumas su potrauminiu streso sindromu, nuotaikos sutrikimais, ribiniu asmenybės sutrikimu.
Žmogus, kuriame slypi daug asmenybių, gali nė nenumanyti, kiek tų asmenybių yra ir jos gali būti labai skirtingos. Jos gali skirtis tiek pagal savo būdą, amžių, lytį.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Disociatyvaus Tapatybės Sutrikimo Diagnostika
DTS diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais stebėjimais, paciento pasakojimais ir psichologiniais testais. Svarbu atskirti DTS nuo kitų sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas ir asmenybės sutrikimai. Diagnozuojant daugialypės asmenybės sutrikimą pirmiausia būtina atskirti jį nuo kitų disociacijos sutrikimų, tokių kaip vengimo reakcija arba psichogeninė amnezija. Žinoma, yra atvejų, kai susidvigubinusi asmenybė yra tik fantazijos žaismas, o ne liga, nes išties yra asmenų linkusių reaguoti tokiu būdu į savo gyvenimo įvykius. Kas liečia labiau gilesnes patologijas, tarkime šizofreniją, diagnozė turėtų būti labiau diferencijuojama. Šizofrenija sergantys žmonės dažnai tiki daugeliu skirtingų savo Aš egzistavimu. Tiesą sakant, šizofrenija - tai ir yra asmenybės skilimas. Bet čia svarbu atkreipti dėmesį, kad mes tiriame giluminius psichinius mechanizmus, kurie gali sukelti daugialypės asmenybės sutrikimą, tai yra disociacijos reiškinį - skylimą. Be to, diagnozuojant būtinai turi būti atmestas įmanomas disociacijos sutrikimo simptomų ryšys su narkotikų ar alkoholio vartojimu, nes šiais atvejais gali būti patologinį procesą veikiantys visiškai kiti, egzogeniniai mechanizmai. Kokiu būdu diagnozuojamas daugialypės asmenybės sutrikimas? Kas yra daroma, be klinikinių stebėjimų ir anketų? Visų pirma, taikomas hipnozės metodas, o iš medicininių metodų - amytal-kofeinu surikdymas. Tai atlieka diagnostikos vaidmenį: žmogus yra panardinamas į ypatingą būseną, kuomet surikdoma smegenų požievio veikla, atsakinga už kasdienio gyvenimo struktūrą. Pacientas būdamas euforijoje, atsipalaidavęs, pateikia apie save informaciją, kuri buvo anksčiau neprieinama arba dėl psichogeninės amnezijos ar represijos, arba sąmoningai ją slėpė. Šie metodai gali būti naudojami ne tik diagnostikos, bet ir terapiniais tikslais (pvz., pacientams su katatoniniu stuporu).
Diferencinė Diagnostika
Svarbu atskirti DTS nuo kitų būklių, kurios gali imituoti jo simptomus:
- Šizofrenija: Šizofrenijai būdingi kliedesiai, haliucinacijos ir mąstymo sutrikimai, kurie skiriasi nuo DTS tapatybės sutrikimų.
- Bipolinis sutrikimas: Bipoliniam sutrikimui būdingi nuotaikos svyravimai, kurie skiriasi nuo DTS tapatybės pokyčių.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): PTSS gali sukelti disociacinius simptomus, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas trauminiams prisiminimams ir vengimui.
- Asmenybės sutrikimai: Kai kurie asmenybės sutrikimai, pvz., ribinis asmenybės sutrikimas, gali turėti panašių simptomų, tačiau jie nesukelia atskirų tapatybių.
Diagnostikos Problemos
Dažnai specialistams sunku diferencijuoti DTS nuo kitų sutrikimų, todėl svarbu atkreipti specialistų dėmesį į sutrikimo diagnostikos, komorbidiškumo, diferencinės diagnostikos bei gydymo aspektus. Disociacinį asmenybės sutrikimą pakankamai sunku diferencijuoti žmogui, sunku įvertinti, kad jame „gyvena“ ne viena, o kelios asmenybės.
Disociatyvaus Tapatybės Sutrikimo Gydymas
Gydymo pagrindas yra tikslinga psichoterapija, kurios tikslas - padėti asmeniui integruoti savo skirtingas tapatybes į darnų savęs jausmą. Jeigu kalbėtume apie gydymą, tai gydymo pagrindinis tikslas yra psichoterapija, kuri orientuota į asmenybės suvienijimą. Svarbu įvardinti tas asmenybes ir tada įvardinti, kam jos atstovauja, kokiomis savybėmis jas atstatyti.
Psichoterapija
Psichoterapija yra pagrindinis DTS gydymo būdas. Įvairūs psichoterapijos metodai gali būti naudojami padėti asmeniui integruoti savo skirtingas tapatybes į darnų savęs jausmą.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
- Traumos orientuota terapija: Padeda asmeniui apdoroti ir integruoti traumatinius prisiminimus.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda asmeniui identifikuoti ir pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Padeda asmeniui išmokti reguliuoti emocijas ir valdyti impulsyvų elgesį.
- Hipnozė: Gali būti naudojama siekiant pasiekti paslėptus prisiminimus ir integruoti skirtingas tapatybes.
Visos metodikos susiveda į mėginimus įtraukti visas „suskylusias“ asmenybes į vieną. Surinkti reikiamą informaciją, kuri yra užslopinta, galima hipnozės ir sutrikdančių pokalbių pagalba. Egzistuoja insaitas - orientuota psichodinaminė terapija, kuri trunka ilgus metus. Ji taip pat nukreipta įveikti traumines situacijas. Subtilumas tame, kad terapeutas, kuris dirba su tokiu pacientu, turi iš eilės kreiptis į kiekvieną asmenybę, dirbti su kiekviena iš jų, vienodai jas pripažindamas ir gerbdamas, jokiais būdais neteikdamas pirmenybės kokiai nors vienai pusei, jei atsiranda vidinis konfliktas.
Medikamentinis Gydymas
Nors šiuo metu nėra patvirtintų vaistų, skirtų DTS gydyti, timoleptikai, neuroleptikai ir raminamieji vaistai gali palengvinti simptomus. Medikamentinis gydymas yra išskirtinai simptominis ir nukreiptas tik į kai kuriuos antrinius įvykusius pažeidimus.
- Antidepresantai: Gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.
- Anksiolitikai: Gali padėti sumažinti nerimą.
- Antipsichotikai: Gali būti naudojami, jei yra psichozės simptomų.
Disociatyvaus Tapatybės Sutrikimo Prognozė
Disociatyvus tapatybės sutrikimas, lyginant su kitais asmenybės sutrikimais, laikomas sunkiausiu ir lėtiniu. Pasveikimas paprastai būna nepilnas. Svarbu paminėti, kad gydymas gali padėti asmeniui valdyti simptomus ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.
Kontroversijos Dėl Disociatyvaus Tapatybės Sutrikimo
DID ir psichiatrų bendruomenėje vis dar laikomas kontroversiška liga - mokslininkai nėra įsitikinę, ar tai nėra tik kitų sutrikimų mišinys. Pastaraisiais metais tarp dalies specialistų vyrauja nuomonė apie jatrogeninį (t.y. aktyviai išprovokuotą intensyvią, sustiprėjusią psichoterapeutų veiklą, kuria jie aktyviai populiarina šio sutrikimo temą, taip pritraukdami naujus klientus ir didindami savo pajamas) pobūdį šiai patologijai atsirasti. Be to, klinikinis patikimumas šio sutrikimo gali būti abejotinas ir todėl, kad beveik visi aprašyti atvejai yra glaudžiai susiję su teisine praktika ir teismine-psichiatrine ekspertize.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
tags: #disociatyvus #asmenybes #sutrikimas