Įvadas
Šaltas vanduo, kadaise buvęs prabanga, šiandien vėl atranda savo vertę kaip natūrali priemonė gerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Nuo senovės spartiečių iki šiuolaikinių mokslininkų, šalto vandens terapija yra vertinama dėl daugybės privalumų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip šaltas dušas gali padėti kovoti su depresija, pagerinti kraujotaką, stiprinti imunitetą ir suteikti energijos, remiantis tyrimais ir asmenine patirtimi.
Šalto Vandens Istorija: Nuo Prabangos Iki Gydymo
Senovėje šiltas vanduo buvo prieinamas tik tiems, kurie gyveno šalia natūralių karšto vandens šaltinių. Dauguma žmonių maudėsi šaltame vandenyje, net ir senovės graikai, išradę būdą, kaip pašildyti vandenį savo viešosiose pirtyse, ne visi naudojosi šiuo atradimu, nes žinojo šalto vandens naudą sveikatai.
Spartos kariai tikėjo, kad maudynės šaltame vandenyje suteikia jėgos nugalėti priešus, o šiltas vanduo skirtas silpniesiems. Panašios tradicijos egzistavo visame pasaulyje. Suomiai ir rusai šokdavo į ledines eketes po garuojančių pirčių. Amerikos indėnai kaitindavosi specialiose trobelėse ir nerdavo į šaltą upės tėkmę. Japonai atlikdavo „Misogi“ ritualą, stovėdami po ledine krioklio srove, tikėdami, kad tai apvalo sielą.
Šalto vandens procedūrų naudą išpopuliarino vokiečių ūkininkas V. Priznitsas, kuris naudojo šaltą vandenį hidroterapijoje. Jis teigė, kad šis metodas padeda išgydyti įvairias ligas. Jo metodas išplito po Europą ir Šiaurės Ameriką, o XIX a. pabaigoje JAV veikė daugiau nei 200 hidroterapijos įstaigų. Nors XX a. šalto vandens terapijos populiarumas sumažėjo dėl vaistų pramonės, šiandien jos nauda vėl pripažįstama.
Šalto Vandens Nauda Sveikatai
Gerina Kraujotaką
Kai kraujotaka nesutrikusi, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, o tai ypač svarbu širdžiai ir kraujagyslėms. Žmogus jaučiasi žvalus, energingas, greičiau atsigauna po streso, negalavimų, lengviau pakelia fizinį krūvį. Taip pat užtikrinama normali medžiagų apykaita ir mažėja nutukimo rizika. Šaltas vanduo sukelia kraujagyslių susitraukimą, kuris vėliau skatina geresnę kraujo cirkuliaciją.
Taip pat skaitykite: Sužinokite, kaip emocijos veikia smegenis
Slopina Depresiją
Nemažai garsių asmenybių, pavyzdžiui, rašytojas Henris Deividas Toras, kentėjo nuo depresijos ir maudydavosi šaltame vandenyje, kad numalšintų liūdesio priepuolius. Virdžinijos universiteto mokslininkai teigia, kad trumpas šaltas dušas stimuliuoja smegenų sritį, skatinančią hormono noradrenalino išsiskyrimą organizme, o tai padeda slopinti depresiją. Šaltas dušas aktyvuoja smegenyse mėlyną dėmę, kuri yra atsakinga už noadrenalino gamybą, o jis naudojamas siekiant sumažinti depresiją.
Stiprina Imunitetą
Anglijoje atlikti tyrimai rodo, kad kasdien po šaltu dušu besimaudančių žmonių kraujyje yra daugiau su virusais kovojančių leukocitų. Manoma, kad jų gamyba spartėja dėl šaltos vandens srovės, kurią organizmas pasitinka kaip priešą, bandantį atvėsinti kūną. Taip „treniruojama“ imuninė sistema, todėl šaltą dušą mėgstantys žmonės rečiau serga infekcinėmis ir virusinėmis ligomis. Šaltas vanduo gerina imuninę sistemą, skatina baltųjų kraujo kūnelių (monocitų ir limfocitų) gamybą, didesnę plazmos koncentraciją. Reguliariai maudantis po šaltu dušu, sumažėja tikimybė peršalti, pasigauti gripą ar turėti išsiplėtusias venas.
Didina Vyrų Vaisingumą
Sėklidėms kenkia per didelė šiluma, todėl jos yra kūno išorėje. Kalifornijos universitete atliktas tyrimas parodė, kad karštos vonios mažina vyrų vaisingumą. Šaltas dušas veikia atvirkščiai, didina testosterono kiekį kraujyje, todėl vyras jaučia didesnį seksualinį potraukį, o organizmas gamina daugiau sėklos. Be to, dėl pagėrėjusios kraujotakos šaltas dušas gali padėti išspręsti erekcijos sutrikimus.
Suteikia Energijos
Šaltas dušas organizmą pažadina ne prasčiau nei rytinis kavos puodelis, o suteiktas žvalumo pojūtis trunka ilgiau, nejaučiamas staigus energijos sumažėjimas. Be to, šis metodas pakelia nuotaiką, todėl itin tinka rytiniams niurzgliams arba tuomet, kai po ilgos darbo dienos trūksta jėgų. Dėl organizmo reakcijos į šoką pradedame giliau kvėpuoti, o tai padidina bendrą įkvepiamo deguonies kiekį. Dėl to padažnėja širdies plakimas, visame kūne sparčiau cirkuliuoja kraujas. Tai suteikia natūralią energijos dozę visai dienai.
Saugo Grožį ir Jaunystę
Kai organizmas geriau aprūpinamas krauju ir maistinėmis medžiagomis, ląstelės greičiau atsinaujina, o tai labai naudinga odai. Ji tampa skaistesnė, lėčiau atsiranda raukšlių. Šiltas vanduo odą sausina, o šaltas padeda išsaugoti drėgmę, sutraukia poras, skatina toksinų šalinimąsi iš organizmo, todėl ji nešerpetoja, netrūkinėja, išlieka minkšta ir švelni, akivaizdžiai sumažėja spuogų. Šaltas vanduo taip pat naudingas plaukams. Baigiant trinkti galvą, rekomenduojama juos perlieti vėsaus vandens srove, taip užveriami žvyneliai, todėl plaukai labiau žvilga, tampa glotnesni, paklusnesni ir atsparesni žalingam aplinkos poveikiui. Mėgaujantis tokia procedūra plaukai mažiau riebaluojasi ir juos galima rečiau trinkti, taip neišsausinama galvos oda ir sumažėja pleiskanų atsiradimo rizika. Šaltas vanduo suteikia plaukams spindesio, o odai - sveikos išvaizdos.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos priežiūra Mažeikių rajone
Skatina Svorio Metimą
Žmogaus kūne yra dviejų rūšių riebaliniai audiniai: baltieji ir rudieji. Baltieji riebalai kaupiasi, kai suvartojame daugiau kalorijų, nei reikia kūnui. Rudieji riebalai generuoja šilumą, kad kūnas išliktų šiltas. Šaltas dušas gali paskatinti rudųjų riebalų veiklą, suaktyvindamas juos net penkiolika kartų. Tai reiškia, kad taikant šią praktiką per metus galima numesti iki keturių kilogramų svorio.
Mažina Raumenų Skausmą Po Sporto
Sportininkai raumenų skausmą mažina ledo voniose, tačiau greitas palindimas po šaltu dušu po intensyvios treniruotės gali būti ne mažiau veiksmingas. Šalto vandens vonia veiksmingai mažina raumenų skausmą po fizinio krūvio.
Grūdina Organizmą
Lindimas po dušu be apšilimo ar į jūrą be lėto pripratimo prie šalto vandens grūdina mūsų organizmą, didina atsparumą stresui ir net ligoms. Šaltas dušas mažina depresijos simptomus, nes dėl intensyvaus šalčio poveikio odos receptoriams siunčiamas didelis elektros impulsų kiekis į smegenis. Tai pasireiškia antidepresiniu poveikiu ir gerina nuotaiką, tonizuoja visą organizmą.
Kaip Pradėti Maudytis Po Šaltu Dušu?
- Palaipsniui mažinkite temperatūrą: Jeigu visą laiką maudėtės šiltame vandenyje, nevalia iš karto keisti įpročių, nes tai organizmui būtų per didelis šokas, kuris atneš daugiau žalos nei naudos. Vandens temperatūrą rekomenduojama mažinti pamažu.
- Pradėkite nuo šilto vandens: Vos įlipę į dušą neturėtumėte iš karto lįsti po šalta srove. Geriausia iš pradžių apsiprausti po šiltu, o kai jau norėsite nuskalauti muilą ir šampūną - turėtumėte atsukti šaltą vandenį.
- Būkite kantrūs: Iš pradžių bus nemalonu, bet kūnas greitai pripras prie temperatūros pokyčio ir galėsite mėgautis vėsuma. Tačiau nepamirškite, kad taip maudytis pakaks kelių minučių.
- Atsargumas: Tokia procedūra nerekomenduojama sergantiems širdies ar kraujagyslių ligomis bei turintiems padidėjusį kraujospūdį.
Wim Hof Metodas
Yra toks žmogus Olandijoje, pasaulyje dar žinomas kaip „ledo žmogus“ - Wim Hof. Jis išpopuliarino metodą, kuris apima kvėpavimą, šaltį ir mintis. Šis metodas padeda sustabdyti mintis, savęs kaltinimą, stiprinti kraujotakos sistemą ir reguliuoti kraujospūdį.
Ginčas Dėl Geriausio Laiko Dušui: Ryte Ar Vakare?
Metų metus žmonės diskutuoja, ar geriausia praustis po dušu ryte, ar vakare - ir kuri iš šių praktikų labiau naudinga odos higienai, sveikatai ir gerai savijautai. Ryto dušo šalininkai vertina jo gaivinantį poveikį: padeda pabusti, suteikia energijos ir leidžia pradėti dieną jausdamasis šviežias. Tuo tarpu vakarinio dušo mėgėjai mano, kad vakare prausiantis nuo odos pašalinami dienos metu susikaupę teršalai ir alergenai, o ramus prausimosi ritualas padeda pasiruošti ramiam miegui.
Taip pat skaitykite: Ar darbas gali padėti?
Dr. Primrose Freestone, klinikinės mikrobiologijos lektorė iš Lesterio universiteto, pateikia daugiau aiškumo šiam kasdieniam klausimui. „Kaip mikrobiologė, galiu pasakyti, jog yra aiškus atsakymas“, - rašo ji „The Conversation“ platformoje ir išskiria tam tikrus mikrobiologinius argumentus, kodėl dušas ryte gali būti naudingesnis.
Nesvarbu, kuriuo paros metu prausiatės, svarbiausia - pastoviai laikytis šio įpročio. Reguliariai prausiantis po dušu pašalinama prakaito, odos riebalų (sebumo) ir nešvarumų, sumažinant odos uždegimų, sudirgimų ir infekcijų riziką. Be to, dušo procedūros padeda valdyti kūno kvapą, kuris itin svarbus socialiniam komfortui ir pasitikėjimui savimi.
Švarūs patalai - dar vienas higienos garantas. Moksliniai tyrimai pabrėžia ne tik reguliaraus dušo, bet ir švarių patalynės svarbą. Net jei kasdien prausiatės, nedažnai keičiamuose užvalkaluose kaupiasi negyvos odos ląstelės, dulkių erkės, prakaitas, sebumas bei kvapą skleidžiančios bakterijos, kurios vėl gali patekti ant švarios odos.
Dienos metu iš aplinkos ant odos besikaupiantys teršalai, alergenai bei kitos medžiagos prilimpa prie kūno ir plaukų. Prakaitas ir natūralūs odos riebalai sukuria palankią terpę odos mikrobiomui - įvairių bakterijų ir mikroorganizmų ekosistemai - plisti.
Vakarui skirtas dušas padeda nuplauti dienos metu susikaupusius teršalus, alergenus ir prakaitą, taip sumažinant jų patekimą į lovos patalynę. Tai ypač pravartu žmonėms, jautriems alergenams, ar norintiems pagerinti miego kokybę.
Nepakankamai dažnai keičiamuose pataluose kaupiasi mikroorganizmai ir alergenai, kas sumažina vakarinio dušo teigiamą efektą. Miego metu natūraliai pasišalina negyvos odos ląstelės - tai dalis epidermio atsinaujinimo proceso. Šios ląstelės tampa maistu dulkių erkėms, kurių išskyros gali sukelti alergines reakcijas ar sustiprinti astmos simptomus. Be reguliaraus skalbimo, patalynėje greitai prisikaupia odos likučių ir bakterijų.
Ryte praustis ypač verta norint pašalinti per naktį susikaupusį prakaitą, odos riebalus ir bakterijas - įskaitant tas, kurios galėjo patekti iš nelabai švarių patalų. Tai svarbu itin jautriai ar į aknę linkusiai odai, nes padeda išvengti porų užsikimšimo ir spuogų susidarymo.
Kitas privalumas - psichologinis poveikis: nauja diena prasideda jausmu, kad esi švarus, o tai pakelia savivertę, sumažina kūno kvapų problemą dienos metu bei padidina budrumą. Asmeninė higiena čia glaudžiai siejasi su bendra savijauta ir darbingumu.
Dr. Freestone bei kiti klinikiniai mikrobiologai pažymi, kad tinkama higiena apima daugiau nei prausimąsi po dušu. Reguliariai (bent kartą per savaitę) būtina skalbti visus audinius, tiesiogiai besiliečiančius prie kūno: pagalvių užvalkalus, paklodes, rankšluosčius. Tai padeda pašalinti prakaitą, bakterijas, negyvas odos ląsteles ir riebalus bei apriboja maisto šaltinius dulkių erkėms, sporoms ir mikrobams, galintiems sukelti alergiją.
Iš mikrobiologinės pusės, rytinis dušas efektyviau „perkrauna“ odos biocheminę aplinką, pašalindamas per parą susikaupusią mikrobinę ir prakaito sankaupą. Visgi tik reguliariai keičiant patalynę šis efektas maksimalus.
Galutiniai sprendimai dėl dušo laiko priklauso nuo gyvenimo būdo, komforto pojūčio ir individualių odos poreikių. Dirbant dulkėtoje ar fiziškai aktyvioje aplinkoje, gyvenant vietovėje su dideliu žiedadulkių kiekiu, vakarinis dušas - puiki išeitis mažinant alergenų poveikį. Jei stipriai prakaituojate naktį ar norite dieną pradėti švarūs - naudingas rytinis dušas.
Depresijos Gydymas: Šiuolaikiniai Metodai
Paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai stipriai pakeitė požiūrį į depresijos eigą ir gydymą. Depresiją galima būtų palyginti su kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar hipertonine liga. Šiuolaikinis depresijos gydymas skirstomas į 3 fazes:
- Ūminė gydymo fazė: Trunka 6-12 savaičių. Tikslas - susilpninti depresijos simptomus, o geriausiu atveju - pasiekti, kad jie visiškai išnyktų.
- Tęstinio gydymo fazė: Trunka 3-9 mėn. Nustatyta, kad ligos atkrytis daug dažniau gali pasireikšti būtent per pirmuosius keturis mėnesius nutraukus gydymą.
- Palaikomojo ir profilaktinio gydymo fazė: Ne visiems depresija susirgusiems asmenims būtinas ilgalaikis profilaktinis gydymas.
Siekiant apibrėžti tikslesnes “būklės pagerėjimo ribas” buvo įvesta teigiamo atsako į gydymą antidepresantu sąvoka. Tai toks būklės pagerėjimas, kai depresijos simptomų sumažėja daugiau nei 50 proc., palyginti su gydymo pradžia, tačiau vis dar būna liekamųjų simptomų. Tuo tarpu kitas terminas, apibūdinantis būklės pagerėjimą, yra remisija, kai depresijos simptomai išnyksta visiškai. Tiems pacientams, kurie nevisiškai pasveiksta, daug dažniau gali pasireikšti depresijos atkrytis ar pasikartojimas.
Neuromediatoriai - tai medžiagos, perduodančios nervinius impulsus smegenyse. Normali jų sąveika užtikrina gerą smegenų veiklą. Bet kurio iš neuromediatorių apykaitos sutrikimai gali nulemti depresijos simptomų atsiradimą. Pavyzdžiui, serotoninas daro sąlyginai didesnę įtaką nerimo, impulsyvumo, miego, seksualumo sutrikimų formavimuisi. Dopaminas kiek labiau veikia pažintinės ir motorinės veiklos simptomus. Noradrenalinas labiau susijęs su budrumu, energija, nuovargio jausmu, dėmesio koncentracija ir trumpalaike atmintimi.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų yra veiksmingi, tačiau daugiausia veikia vieną depresijos mechanizmą - serotonino pusiausvyrą. Tyrimai parodė, kad antidepresantai, kurie veikia kelis depresijos mechanizmus, pavyzdžiui, didina ir serotonino, ir noradrenalino kiekį smegenyse, gali būti veiksmingesni. Toks perspektyvus dvejopo poveikio antidepresantas, vartojamas jau keletą metų ir Lietuvoje, yra venlafaksinas (Efexor arba Efexor XR). Tyrimai patvirtino, kad gydant Efexor dažniau nei gydant kitais antidepresantais pasiekiama visiška depresijos remisija (arba visiškas išgijimas).
Miego Svarba Depresijai Gydyti
Ar žinojote, jog vidutinė suaugusio žmogaus miego trukmė yra 7-8 val., o jis užmiega per 20 min.? Visgi, dalis jų susiduria su nemiga - dažnu miego sutrikimu, dėl kurio gali būti sunku užmigti ir kokybiškai išsimiegoti. Jos metu taip pat pasireiškia negalėjimas tęsti miego nubudus arba ankstyvas prabudimas ryte.
Nemiga - vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytoją psichiatrą - maždaug 10 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo šio sutrikimo, o dar 20 proc. epizodiškai patiria nemigos simptomus. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus suaugusiems - tyrimų duomenys rodo, jog su nemiga susiduria 30-48 proc.
Pagal priežastį nemigą galima skirstyti į dvi rūšis - pirminę ir antrinę nemigą. Antrinė nemiga yra kitų turimų ligų nulemta būklė ir vienas iš jų simptomų, ji dažnai egzistuoja kartu su psichikos sutrikimais, dažniausiai su depresija, nerimu. Net apie 40 proc. pacientų, kenčiančių nuo nemigos, serga depresija, iki 80 proc. žmonių, sergančių depresija, skundžiasi nemiga, kuri dažnai pasireiškia prieš pasireiškiant depresijai.
Jeigu jaučiate, jog sutrikęs miegas trikdo kasdieninį funkcionavimą arba kelia nerimą, reikėtų nenumoti ranka. Nemigos gydymas yra kompleksinis - nemedikamentinis ir medikamentinis, o pirmas žingsnis į geresnę savijautą - miego higienos taisyklių laikymasis. Esant lėtinei nemigai verta išbandyti kognityvinę elgesio terapiją (KET), kurios metu mokoma, kaip mintis ir elgesį, kurie daro įtaką miego sutrikimams, pakeisti įpročiais, palaikančiais sveiką miegą.
Žmonėms, susiduriantiems su miego sutrikimais, itin svarbu laikytis paprastų miego higienos taisyklių, kurios padeda įgyti tam tikrus įpročius, galinčius pagerinti miego kokybę. Miegamasis turi būti patogus, tamsus, apsaugotas nuo triukšmo ir, pagal galimybes, vėsesnės temperatūros. Rekomenduojama gerai užtraukti užuolaidas, naudoti akių raištį, jog rytinė šviesa neprikeltų per anksti. Trumpas miegas dienos metu yra normali ir sveika kai kurių žmonių dienotvarkės dalis. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu laiku tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Miegoti eikite tik tada, kai pajaučiate mieguistumą ar nuovargį. Prieš miegą atsisakykite alkoholio - jo reikėtų vengti mažiausiai 4-6 val. iki planuojamo miego laiko, nes alkoholis blogina miego kokybę ir yra dažna nemigos priežastis.
Nuovargis gali signalizuoti apie kitus rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip miego apnėja, depresija, onkologines ir neurologines - išsėtinę sklerozę, narkolepsiją ir kt. Nenumokite ranka į miego sutrikimus - laiku nepradėjus jų gydyti, gali vystytis sudėtingesnės ligos, kurių gydymas užtruks dar ilgiau ir kainuos brangiau.
Šalto Vandens Nauda Skandinavijoje: Laimės Paslaptis
Šaltas vanduo, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti bauginantis, turi daugybę naudingų savybių mūsų fizinei ir psichologinei sveikatai. Neatsitiktinai Skandinavijos šalys laikomos laimingiausiomis pasaulyje. Šios šalys puoselėja ypatingus ritualus, susijusius su šalčiu, pirtimis ir maudynėmis šaltame vandenyje, kurie tampa neatsiejama jų gyvenimo būdo dalimi.
Skandinavijoje pirtys ir šaltas vanduo yra ne tik sveikatos, bet ir kultūros dalis. Po karštos pirties skandinavai dažnai neria į ledinį ežerą ar apsipila šaltu vandeniu. Toks temperatūrų kontrastas suaktyvina kūno funkcijas, atpalaiduoja raumenis ir suteikia energijos. „Vinterbadning“ (žiemos maudynės) - daniškas įprotis, reiškiantis reguliarias maudynes šaltame vandenyje net žiemos metu. Suomiškoje saunoje valomas ne tik kūnas, bet ir mintys.
Skandinavai tiki, kad ryšys su gamta ir ritualai, susiję su šalčiu, padeda stiprinti ne tik kūną, bet ir sielą. Šaltas vanduo ir pirtys skatina pasitenkinimą savimi, suteikia bendruomeniškumo jausmą ir gerina gyvenimo kokybę, nes reguliari praktika mažina stresą ir nuovargį.