Šiuolaikinėje visuomenėje, kur psichologija tampa vis labiau prieinama, svarbu suprasti psichologijos specialistų skirtumus. Dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto, ar tai tas pats, ir kodėl vieni specialistai pabrėžia psichoterapeuto statusą, o kiti vadinasi tiesiog psichologais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius šių specialistų skirtumus, ypatingą dėmesį skiriant egzistencinei ir humanistinei psichoterapijai.
Psichologas ir Psichoterapeutas: Esminiai Skirtumai
Nors tiek psichologai, tiek psichoterapeutai rūpinasi žmogaus psichologine gerove ir siekia jam padėti, jų galimybės ir darbo pobūdis skiriasi. Psichoterapeutas gali atlikti psichologo funkcijas, tačiau psichologas negali atlikti psichoterapeuto funkcijų. Skirtumus lemia įgytas išsilavinimo laipsnis ir žinių bagažas.
Psichologo Kompetencijos
Psichologas yra specialistas, įgijęs bakalauro arba magistro laipsnį psichologijos srityje. Bakalaurą turintis psichologas turi bendras žinias apie psichologiją, geba suprasti asmenų ar grupių elgseną, savybes, pažintinius gebėjimus, emocijas, tarpusavio santykius ir dėsningumus. Jis gali perteikti savo žinias, vykdyti edukacinę veiklą, vesti mokymus, konsultuoti asmenis ar grupes, padedant jiems gerinti funkcionalumą. Tačiau, norint vykdyti savarankišką psichologinę konsultacinę veiklą, reikalingas magistro laipsnis.
Magistro laipsnį įgijęs psichologas turi specializuotas žinias konkrečioje psichologijos srityje, pavyzdžiui, klinikinės, sveikatos, edukacinės, organizacinės ar teisės psichologijos. Jis geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus, siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus. Toks psichologas yra pasirengęs savarankiškai profesinei veiklai ir gali teikti psichologinę pagalbą asmeniui ar grupei, naudodamasis savo teorinėmis žiniomis ir išmoktais metodais. Psichologinis konsultavimas dažniausiai yra trumpalaikis ir orientuotas į sprendimus.
Populiariausios Psichologijos Sritys Lietuvoje
- Sveikatos psichologas: Dirba su fizinės ir psichologinės sveikatos tarpusavio sąveika, teikia pagalbą pacientams, susiduriantiems su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar ligomis.
- Klinikinis psichologas: Diagnozuoja, gydo ir užsiima psichologinės sveikatos problemų prevencija, dirba su žmonėmis, turinčiais įvairių psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, priklausomybės, potrauminis streso sutrikimas ir kt.
- Vaikų psichologas: Specializuojasi vaikų psichologinių problemų sprendime, teikia pagalbą įvairiose srityse, tokiose kaip elgesio ir emocijų sutrikimai, pažintiniai sutrikimai, problemos šeimoje ir tarp asmenų, traumos ir mokymosi sunkumai.
- Edukacinis (pedagoginis, mokyklinis) psichologas: Dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų.
- Teisės psichologas: Taiko psichologijos žinias teisinėje sistemoje, teikia ekspertų nuomonę teismo procesuose, nagrinėjant temas, tokias kaip kaltumas, psichologiniai sutrikimai ir kt.
- Organizacinis psichologas: Taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste, siekdamas pagerinti darbuotojų gerovę ir produktyvumą.
Psichoterapeuto Kompetencijos
Psichoterapeutas yra psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo (magistro studijų) baigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas, gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja giliau, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma, pavyzdžiui, kognityvine elgesio terapija, egzistencine psichologija, psichodinamine psichologija ir pan. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenciją.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos raida Lietuvoje
Psichoterapija yra nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapija apima specifinę komunikaciją tarp psichoterapijos paciento/kliento ir psichoterapeuto, siekiant sušvelninti arba panaikinti simptomus, pakeisti probleminio elgesio modelius ar požiūrius, pasiekti didesnę emocinę brandą, geresnę psichikos sveikatą bei subjektyvią gerovę. Psichoterapijos trukmė gali svyruoti nuo vieno karto iki kelių metų, priklausomai nuo paciento/kliento poreikių ir problemų sunkumo.
Egzistencinė Psichoterapija: Gyvenimo Prasmės Paieškos
Egzistencinė terapija atsirado XX amžiaus 3-jame dešimtmetyje Europoje, siekiant iš naujo apmąstyti psichoanalizės principus egzistencinės filosofijos kontekste. Svarbiausias egzistencinės terapijos ypatumas - siekimas suprasti žmogų kaip nenutrūkstamai tampančią, atsirandančią būtį, nuolat esančią gyvenimo tėkmėje.
Egzistencinės Terapijos Principai
Egzistencinės terapijos metu klientas, padedamas terapeuto, skatinamas tyrinėti savo gyvenimą kaip santykių su pasauliu visumą. Orientuojamasi į svarbiausius gyvenimo pasaulio matmenis:
- Fizinis: Kūno, materialinės egzistencijos sfera.
- Socialinis: Viešųjų, socialinių santykių sfera.
- Psichologinis: Artimų, intymių santykių bei psichikos sfera.
- Dvasinis: Pasaulėžiūros, vertybių ir prasmių, santykių su transcendentine realybe sfera.
Egzistencinė terapija nepretenduoja keisti ar pertvarkyti ką nors kliento vidiniame pasaulyje ir gyvenime, o padeda geriau susivokti jame, aiškiau pamatyti gyvenimo teikiamas galimybes bei šių galimybių ribas. Kartu su klientu siekiama suprasti konkretaus gyvenimo procesą, sukūrusį nepatenkinamą gyvenimo kokybę, aiškiau pamatyti gyvenime slypinčius natūralius prieštaravimus ir paradoksus, pastebėti polinkį pasiduoti iliuzijoms ir apgaudinėti save, geriau susigaudyti savo noruose bei troškimuose, atrasti prasmę kasdieniuose užsiėmimuose.
Egzistencinė Terapija Lietuvoje
Egzistencinės terapijos idėjos Lietuvoje pradėjo plisti dar tarybiniais metais, daugiausiai humanistinės psichologijos judėjimo kontekste. 1995 m. buvo įsteigtas Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas Birštone, kuriame pradėta realizuoti tarptautinė egzistencinės terapijos mokymo programa. 2000 m. Birštone buvo įsteigta Rytų Europos Egzistencinės terapijos Asociacija, vienijanti daugiau nei 180 Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos egzistencinės terapijos specialistų.
Taip pat skaitykite: Egzistencinės pozicijos pagal Berne
Žmogaus Kaip Būties-Pasaulyje Samprata
Egzistenciniu požiūriu, žmogus apibūdinamas kaip „būtis-pasaulyje“ (Dasein). Ši sąvoka išreiškia žmogaus ir pasaulio vienovę. Šie du dialektiškai susiję poliai - žmogus ir pasaulis - negali egzistuoti vienas be kito ir gali būti suprasti tik vienas kito pagalba.
Universalios Egzistencijos Sąlygos ir Individualus Santykis Su Jomis
Egzistencinėje terapijoje svarbu žvelgti į žmogaus gyvenimą ir jo sunkumus universalių egzistencijos veiksnių (egzistencialų ar egzistencinių duotybių) plotmėje. Klientų gyvenimo problemos dažniausiai suprantamos kaip individualaus santykio su universaliaisiais egzistencijos veiksniais išdava ir analizuojamos šių santykių visumos kontekste.
Humanistinė Psichoterapija
Humanistinė psichoterapija pabrėžia žmogaus unikalumą, jo potencialą augti ir tobulėti. Ši kryptis remiasi prielaida, kad kiekvienas žmogus yra iš esmės geras ir turi vidinių resursų, leidžiančių jam įveikti sunkumus ir realizuoti save. Humanistinės psichoterapijos tikslas - padėti žmogui geriau pažinti save, priimti save tokį, koks jis yra, ir atrasti savo autentišką kelią gyvenime.
Pagrindiniai Humanistinės Psichoterapijos Principai
- Žmogaus vertė ir unikalumas: Kiekvienas žmogus yra vertingas savaime ir turi teisę į pagarbą ir supratimą.
- Asmeninis augimas ir savirealizacija: Žmogus nuolat siekia tobulėti ir realizuoti savo potencialą.
- Sąmoningumas ir atsakingumas: Žmogus yra sąmoningas savo patirties ir atsakingas už savo pasirinkimus.
- Emocinis išgyvenimas ir autentiškumas: Svarbu išgyventi savo emocijas ir būti autentišku, t. y. gyventi pagal savo vertybes ir įsitikinimus.
Humanistinės Psichoterapijos Metodai
Humanistinėje psichoterapijoje naudojami įvairūs metodai, padedantys žmogui geriau pažinti save ir realizuoti savo potencialą. Populiariausi metodai:
- Kliento centrinė terapija (Carl Rogers): Terapeutas sukuria saugią ir palaikančią aplinką, kurioje klientas gali laisvai išreikšti savo mintis ir jausmus. Terapeutas yra empatiškas, nuoširdus ir besąlygiškai priima klientą.
- Geštaltinė terapija (Frederick Perls): Terapeutas padeda klientui įsisąmoninti savo patirtį čia ir dabar, atpažinti savo elgesio modelius ir atrasti naujus būdus reaguoti į situacijas.
- Egzistencinė terapija (Viktor Frankl, Rollo May): Terapeutas padeda klientui susidurti su egzistenciniais klausimais, tokiais kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė ir mirtis.
Egzistencinės ir Humanistinės Psichoterapijos: Panašumai ir Skirtumai
Nors egzistencinė ir humanistinė psichoterapijos turi daug bendro, jos taip pat skiriasi. Abi kryptys pabrėžia žmogaus unikalumą, jo potencialą augti ir tobulėti, tačiau egzistencinė psichoterapija daugiau dėmesio skiria egzistenciniams klausimams, tokiems kaip gyvenimo prasmė, laisvė ir mirtis, o humanistinė psichoterapija daugiau dėmesio skiria asmeniniam augimui ir savirealizacijai.
Taip pat skaitykite: Būties ir pokyčių psichoterapija
Panašumai
- Žmogaus vertė ir unikalumas.
- Potencialas augti ir tobulėti.
- Subjektyvus patyrimas ir sąmoningumas.
- Terapinis santykis, pagrįstas empatija ir pagarba.
Skirtumai
| Sritis | Egzistencinė Psichoterapija | Humanistinė Psichoterapija |
|---|---|---|
| Pagrindinis dėmesys | Egzistenciniai klausimai (gyvenimo prasmė, laisvė, mirtis). | Asmeninis augimas ir savirealizacija. |
| Tikslas | Padėti žmogui susidurti su egzistenciniais klausimais ir atrasti savo autentišką kelią gyvenime. | Padėti žmogui geriau pažinti save, priimti save tokį, koks jis yra, ir realizuoti savo potencialą. |
| Terapinis procesas | Terapeutas padeda klientui tyrinėti savo vertybes, įsitikinimus ir santykį su pasauliu. Svarbu suvokti savo laisvę ir atsakomybę už savo pasirinkimus. | Terapeutas sukuria saugią ir palaikančią aplinką, kurioje klientas gali laisvai išreikšti savo mintis ir jausmus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, ir atrasti savo vidinius resursus. |
| Pagrindiniai atstovai | Viktor Frankl, Rollo May, Irvin Yalom. | Carl Rogers, Abraham Maslow, Frederick Perls. |
| Filosofinis pagrindas | Egzistencializmas (Sartre, Heidegger, Kierkegaard). | Humanizmas (Maslow, Rogers). |
Geštaltinė Psichoterapija: Įsisąmoninimo Gilinimas
Geštaltinė psichoterapija yra į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapija. Geštaltinės psichoterapijos dėmesio centras - įsisąmoninimo gilinimas. Nuolatinis savęs (savo minčių, jausmų, kūno pojūčių, dvasinio patyrimo) ir aplinkos įsisąmoninimas įgalina gyventi visavertiškai: užkerta kelią kauptis „nebaigtiems reikalams“, padeda atskirti savo pačių poreikius nuo aplinkinių žmonių lūkesčių ir reikalavimų, išsilaisvinti iš neproduktyvių, pasenusių, automatiškų elgesio modelių, užtikrina sąmoningus, savomis vertybėmis pagrįstus pasirinkimus.
Geštaltinės Psichoterapijos Principai
- Visybiškumas: Žmogus suvokiamas kaip visuma, o ne kaip atskirų dalių rinkinys.
- Dabartis: Dėmesys sutelkiamas į tai, kas vyksta čia ir dabar.
- Įsisąmoninimas: Svarbu įsisąmoninti savo mintis, jausmus ir elgesį.
- Atsakomybė: Žmogus atsakingas už savo pasirinkimus ir veiksmus.
- Dialogas: Terapinis santykis pagrįstas atviru ir nuoširdžiu dialogu.
Geštaltinės Psichoterapijos Metodai
Geštaltinėje psichoterapijoje naudojami įvairūs metodai, padedantys klientui geriau įsisąmoninti savo patirtį ir atrasti naujus būdus reaguoti į situacijas. Populiariausi metodai:
- Tuščios kėdės technika: Klientas kalbasi su įsivaizduojamu asmeniu arba savo pačios dalimi, sėdėdamas priešais tuščią kėdę.
- Dėmesio sutelkimas į kūno pojūčius: Klientas sutelkia dėmesį į savo kūno pojūčius ir bando juos įsisąmoninti.
- Eksperimentai: Klientas atlieka įvairius eksperimentus, siekdamas išbandyti naujus elgesio būdus.
Geštaltinė Psichoterapija ir Kitos Kryptys
Geštaltinė psichoterapija artima humanistinei ir egzistencinei kryptims. Ji remiasi prielaida, kad žmogus yra unikalus ir turi potencialą augti ir tobulėti. Tačiau geštaltinė psichoterapija daugiau dėmesio skiria įsisąmoninimui ir kūrybiškumui.
tags: #egzistencines #ir #humanistines #psichoterapijos #skirtumai