Elgesio Kultūra Mokykloje: Apibrėžimas, Komponentai ir Ugdymo Strategijos

Įvadas

Elgesio kultūra yra gyvybiškai svarbus socialinės sąveikos ir bendravimo elementas, apimantis normas, vertybes ir tradicijas, kurios veikia mūsų elgesį visuomenėje. Tai apima platų elgesio spektrą - nuo oficialių etiketo taisyklių iki neformalių mandagumo ir pagarbos praktikų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime elgesio kultūros apibrėžimą, jos pagrindinius komponentus, funkcijas, reikšmę įvairiuose gyvenimo kontekstuose ir ugdymo strategijas, ypač mokykloje.

Kultūros Samprata: Daugialypis Reiškinys

Kultūra yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, apimantis įvairius aspektus, įskaitant mitologiją, mokslą, meną, filosofiją, religiją, moralę, teisę, techniką, gamybos būdą, papročius, folklorą, ritualus, žaidimus, pramogas, sportą, komunikaciją ir kita. Kultūra yra neatsiejama nuo vertybinio ir normatyvinio lygmens - tai nėra tik mechaniška sankaupa to, ką žmonija sukūrė per visą istoriją. Tai yra gyvenimo būdo ir normų bei vertybių formavimo ir perėmimo galia, sukurianti elgesio kodeksus, žmonių socialumą ir jungimąsi į bendruomenes bei visuomenes, tikslingą sąveiką, dialogą ir kitas žmogiškojo sambūvio formas.

Kultūros Skirstymas: Antropologinis Požiūris

Antropologiniu požiūriu kultūras galima skirstyti į:

• Homogeniškas (neturinčias rašto)
• Heterogeniškas (turinčias raštą)
• Tradicines
• Moderniąsias
• Hierarchines
• Egalitarines

Taip pat skiriama liaudies ir aukštoji kultūra, žyminti miesto ir kaimo, profesionalios ir folklorinės kultūros skirtumus.

Elgesio Kultūros Apibrėžimas ir Funkcijos

Elgesio kultūra - tai tam tikros visuomenės ar jos dalies (socialinės grupės) tinkamo elgesio ir laikysenos normos, žmonių priimtos tarpusavio bendravimo mandagumo taisyklės ir formos.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Elgesio Kultūros Funkcijos:

• Tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdama jam palankų psichologinį klimatą ir supaprastindama žmonių santykių reguliavimą.
• Diferencijuoja visuomenę, versdama kiekvieną jos atstovą elgtis pagal atitinkamą socialinį, profesinį, komunikatyvinį statusą ir vaidmenį.
• Taupo laiką ir energiją, suteikdama žmonių poelgiams patrauklumo.
• Kurio terpę turtingesniems ryšiams, efektyvesniam susikalbėjimui bei našesnei veiklai.
• Padeda išreikšti asmenybės elgesio esmę, leidžia psichologiškai lengviau prisitaikyti prie situacijos ir daryti poveikį kitiems, išvengti konfliktų arba neskausmingai juos išspręsti.
• Išreiškia moralinius principus, tokius kaip mandagumas, padorumas, pagarba, geranoriškumas ir humaniškumas.

Elgesio Kultūros Komponentai: Išsiauklėjimas, Mandagumas ir Etiketas

Elgesio kultūrą sudaro trys pagrindiniai klodai: išsiauklėjimas, mandagumas ir etiketas.

Išsiauklėjimas: Vidinės Savybės

Tai vidinių savybių visuma, kuri padeda žmogui tinkamai elgtis įvairiose situacijose. Išsiauklėjęs žmogus gerbia kitus, yra taktiškas ir supratingas.

Mandagumas: Dorovinės Kultūros Rodiklis

Svarbus dorovinės kultūros rodiklis, žymintis žmogaus dvasinio pasaulio turtingumą ir grožį, jo jausmų subtilumą, gebėjimą susivaldyti, save kontroliuoti ir kultūringai elgtis su kitais žmonėmis.

Etiketas: Elgesio Taisyklės

Rašytų ir nerašytų taisyklių visuma, reglamentuojanti elgesį vienose ar kitose situacijose, pavyzdžiui, kaip pasisveikinti, prisistatyti, priimti svečius ar kalbėtis telefonu.

Mandagumo Esmė ir Išraiškos Formos

Mandagumas yra ne tik formalių taisyklių laikymasis, bet ir nuoširdus rūpestis kitu žmogumi. Tai gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus ir atsižvelgti į jo poreikius. Mandagumas pasireiškia įvairiomis formomis:

Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas

• Pagarba: Gerbti kitus žmones, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, socialinės padėties ar įsitikinimų.
• Dėmesingumas: Būti atidžiam kitų žmonių poreikiams ir jausmams.
• Taktiškumas: Sugebėti suvokti kito žmogaus vidinę būseną ir nuotaiką, atsižvelgti į ją bendraujant.
• Delikatumas: Ypatingas, labai subtilus taktiškumas, pasižymintis dideliu atidumu kitų žmonių išgyvenimams ir rūpesčiams.
• Tolerancija: Kantrybė ir pagarba priešingoms nuomonėms ir įsitikinimams.
• Kuklumas: Savęs, savo nuomonės ir dorovinių savybių vertinimas, atsižvelgiant į kitų žmonių nuomones ir vertinimus.
• Santūrumas: Gebėjimas save kontroliuoti ir susitvardyti bendraujant su kitais žmonėmis.
• Estetiškumas: Elgesys, kuris yra ne tik doras, bet ir gražus.

Etiketo Posistemiai

Etiketas apima įvairius posistemius:

• Kalbos (verbalinis) etiketas: Reglamentuoja žodines pasisveikinimo, susipažinimo, prisistatymo, padėkos reiškimo, atsiprašymo ir pan. formules.
• Mimika ir gestai: Neutralūs, iškilmingi, familiarūs sutikimo, neigimo, nustebimo, sveikinimo ir kiti gestai.
• Erdvės kūrimo etiketas: Tam tikro atstumo tarp pašnekovų nustatymas, fizinio kontakto buvimas arba nebuvimas.
• Atributų (daiktų) naudojimo etiketas: Visi šie posistemiai vienaip ar kitaip pasireiškia įvairaus profilio etikete. Kiekvienai gyvenimo sričiai būdingi saviti bruožai.

Elgesio Kultūra Įvairiose Srityse

Verslo Etiketas: Sėkmės Profesinėje Srityje Garantas

Verslo etiketas yra labai svarbus siekiant sėkmės profesinėje srityje.

• Bendravimas: Dalykiškai bendraujant nebūtinai turi būti trečias asmuo, kuris galėtų supažindinti, galima prisistatyti, susipažinti ir pačiam. Tačiau, kai yra trečias asmuo, galintis tai padaryti, visada supažindina jis.
• Pristatant pasakoma pavardė, išvardijami akademiniai vardai ar titulai. Pristatomam žmogui, jei neįteikiama vizitinė kortelė, privalu įsiminti pavardę ir titulus.
• Pasisveikinant ir atsisveikinant ištiesiama ir paspaudžiama ranka tik pažįstamam asmeniui. Moterys spausdamos ranką sveikinasi rečiau. Vyras bučiuoja ranką moteriai ypač iškilmingais atvejais.
• Kreipimasis į darbuotojus: Mandagi kreipimosi forma sukuria tarp darbuotojų ir viršininko tam tikrą atstumą, kas ypač palengvina derybas nemalonioje situacijoje.
• Pokalbio strategija: Sudaryti vienodas pokalbio sąlygas. Gestai ir mimika yra svarbiausios asmenybės raiškos priemonės. Atsisakykite visko, kas dirbtina ir perdėta. Tenkinkitės gestais, kurie atitinka jūsų asmenybę iir todėl jums dera. Atsisakykite nekontroliuojamų sumišimo gestų. Vaikščiokite tiesiai ir greitai, tvirtais žingsniais, lengvai mosuodami rankomis. Tai sudaro turinčio tikslą, aktyvaus žmogaus įspūdį. Bendraudami laikykitės atstumo. Sąmoningą domėjimąsi pašnekovu ir dėmesingą klausymąsi galite sustiprinti gestais. Tapkite pašnekovo veidrodžiu, kopijuokite jo judesius.
• Apranga: Oficialaus atstovo (įmonės vadovo ir pan.) apranga turi atitikti užimamą padėtį, išlaikyti įmonės ar įstaigos stilių. Kaklaraiščiai - būtina kostiumo dalis - derinami prie kostiumo ir marškinių. Batai - sudėtinė aprangos dalis. Jie neturi būti šviesesni už kostiumą. Puskojines taip pat būtina derinti prie kostiumo. Jos neturi būti šviesesnės už kelnes. Baltos kojinės tinka prie sportinės aprangos. Visad švari nosinė - būtina vyro garderobo detalė. Kvepalai: dieną naudojamas neaštraus kvapo tualetinis vanduo, dezodorantas, vakare - kvepalai. Moters, kaip oficialios atstovės, apranga savo griežtumu nedaug skiriasi nuo vyro. Ji neturi pabrėžti žavaus moteriškumo. Moters garderobe akcentuotini kostiumai.

Elgesio Kultūra Mokykloje: Mandagumo Ugdymas

Mokykla yra antrieji namai, kuriuose mokiniai praleidžia didelę dalį savo laiko. Todėl labai svarbu, kad mokykloje būtų ugdomas mandagus elgesys. Mokytojai turėtų būti pavyzdys mokiniams, kaip reikia bendrauti ir elgtis kultūringai. Taip pat mokykloje turėtų būti organizuojami įvairūs renginiai ir užsiėmimai, skirti mandagumo ugdymui. Mokiniai mano, kad mandagus mokinys turėtų būti santūrus, taktiškas, tolerantiškas ir estetiškas.

Mokinių Elgesio Taisyklės: Pageidaujamas ir Nepageidaujamas Elgesys

Mokinių elgesio taisyklėse nurodomas pageidaujamas ir nepageidaujamas elgesys. Taisyklėse pabrėžiama, kad mokiniai privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tausoti inventorių, pagarbiai elgtis su darbuotojais ir kitais mokiniais. Taip pat taisyklėse draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, narkotikus, naudoti smurtą, reketuoti ir pan.

Elgesio Kultūra Internetinėje Erdvėje: Virtualus Mandagumas

Bendraujant internetu taip pat svarbu laikytis mandagumo taisyklių. Nereikėtų pamiršti, kad virtualioje erdvėje bendraujame su realiais žmonėmis, todėl turėtume gerbti jų jausmus ir nuomonę. Internete reikėtų vengti necenzūrinių žodžių, įžeidinėjimų ir patyčių.

Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas

Organizacinė Kultūra: Normos, Vertybės ir Siekiai

Organizacijai būdinga elgesio normų, vertybių ir bendrų siekių visuma. Organizacinei kultūrai pradėti formuoti ir sėkmingai ją vystyti reikalingas lyderis ar lyderių grupė, kuri kasdienėje veikloje sugeba perteikti norimas kultūros vertybes pavaldžiam personalui ir pati vienareikšmiškai jų laikosi. Kultūros vertybes vieni kitiems perduoda visi įmonės darbuotojai. Organizacijos kultūra gali keistis. Įtaką kitimui gali daryti pasikeitę įmonės vadovai arba akcininkai, pasikeitę klientai, pasikeitusi ekonominė situacija rinkoje, kurioje veikia įmonė ir t.t. Kultūra - tai darbo aplinka, kurią įmonė suteikia darbuotojams.

Vaiko Elgesio Kultūros Ugdymas Namuose: Asmenybės Formavimas

Vaiko elgesio kultūros ugdymas namuose yra esminis procesas, formuojantis jo asmenybę, vertybes ir požiūrį į pasaulį. Tai ne tik apie taisyklių laikymąsi, bet ir apie dorovinių principų, socialinių įgūdžių ir atsakomybės jausmo diegimą. Tėvai gali sėkmingai ugdyti vaiko elgesio kultūrą, kad jis užaugtų sėkminga, laiminga ir atsakinga asmenybė.

Priešmokyklinio Amžiaus Ypatumai ir Pasirengimas Mokyklai

Vaiko ėjimas į priešmokyklinę klasę tėvams dažnai sukelia prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės jie džiaugiasi matydami, kiek daug jau moka ir geba jų vaikas, koks jis gali būti įdomus pašnekovas, turintis besiformuojantį savo pasaulio matymą. Iš kitos pusės, tėvai jaučia didelę atsakomybę norėdami parinkti geriausiai vaiko esamus gebėjimus, pomėgius ir individualius bruožus atitinkančią ugdymo įstaigą, kurioje jis ne tik akademiškai tobulėtų, bet galėtų visapusiškai formuotis kaip sėkminga ir laiminga asmenybė.

Pagrindinė priešmokyklinio ugdymo funkcija - diegti ir lavinti pasirengimo mokyklai įgūdžius, tam, kad vaikas galėtų sėkmingai įsitraukti į formalųjį švietimą. Tyrimai rodo, kad šiam lavinimui sąlygos yra palankesnės priešmokyklinėje grupėje mokykloje, o ne namų aplinkoje. Taip yra todėl, kad nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su tos pačios amžiaus grupės vaikais bei mokytojais, padeda lavinti vaiko kalbinius įgūdžius, gerina klausymo bei supratimo, dėmesio valdymo įgūdžius ir svarbiausia - pradeda formuotis teigiamą vaiko požiūrį į patį mokymosi procesą, parengia jį mokyklos tvarkai ir rutinai.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai, gyvenantys kaime, pasiekė žemesnį brandumo mokyklai lygį. Viena iš pagrindinių to priežasčių - dauguma, net 75 proc., kaimo priešmokyklinukų buvo ugdyti namuose, o 79 proc. miesto vaikų lankė ikimokyklinę įstaigą. Tai lėmė, kad kaimo ir miesto šešiamečiai į priešmokyklinio ugdymo grupes atėjo įgiję skirtingą emocinių ir socialinių gebėjimų lygį. Kita svari priežastis - skirtingos ugdymo(si) sąlygos priešmokykliniais metais. Sėkmingam vaiko ugdymui(si) reikalinga tokia aplinka, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi proceso dalyviu, galėtų laisvai tyrinėti, atrasti, ieškoti problemų sprendimo būdų. Ikimokyklinėse grupėse mokyklose tam sudarytos kur kas palankesnės sąlygos nei namų aplinkoje.

Norint nustatyti priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos raišką ugdyme, Lietuvoje buvo atlikti priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdytinų kompetencijų lygio nustatymo tyrimas. Jis buvo skirtas įvertinti vaikų socialinius gebėjimus.

Svarbiausios Kompetencijos ir Įgūdžiai

Vaiko brandumas mokyklai yra jo sėkmės pagrindas. Vaiko pasirengimas arba brandumas mokyklai apima vaiko emocinę-socialinę kompetencijas ir intelektinius įgūdžius. Vaiko socialinė-emocinė branda apima pagrindinius vaiko turimus socialinius įgūdžius ir požiūrį (nuostatas), kurie padeda kurti ir palaikyti pozityvius santykius su kitais. Pakankamai socialiai ir emociškai brandus vaikas turi poreikį užmegzti ir palaikyti ryšį su kitais vaikais bei suaugusiais, supranta taisykles bei jų reikšmę, geba kontroliuoti savo elgesį, moka kryptingai veikti ir pabaigti užduotis iki galo, domisi mokymosi procesu ir išreiškia norą mokytis „kaip mokinys“, tai yra, teigiamai priima tokius mokyklos atributus kaip pamokos, uniforma ir pan. Supykęs brandus vaikas dažniausiai naudoja atsitraukimo, o ne puolimo muštis strategijas, geba įvardinti savo pagrindinius jausmus.

Vaiko intelektinė branda apima pakankamai išsivysčiusius jo pažintinius ir kalbinius gebėjimus. Pakankamai intelektualiai mokyklai brandus vaikas geba palyginti, pavyzdžiui, geometrines figūras, moka mąstyti pagal analogijas, samprotauja, sugeba sutelkti ir perkelti dėmesį, įsivaizduoti, suprasti kalbą, turi pakankamai platų žodyną, kad galėtų papasakoti sklandžią istoriją ar išdėstyti savo mintis.

Kokybiškas priešmokyklinis ugdymas tiesiogiai susijęs su sėkme mokykloje. Vaikai, kurie pradėdami priešmokyklinę klasę pasižymėjo pakankama socialine-emocine ir intelektine branda, buvo akademiškai sėkmingesni, t. y. pasižymėjo geresniais skaitymo ir skaičiavimo įgūdžiais. Maža to, jie išliko sėkmingesni ir pirmoje bei antroje mokyklos klasėse. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikams naudinga lankyti priešmokyklines klases, kuriose jau yra mokoma akademinių dalykų. Tuo dažniausiai pasižymi priešmokyklinės klasės bendrojo lavinimo mokyklose.

Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia gerą vaiko gyvenimo kokybę: puikią vaiko savijautą, saugumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi ir kitais, jo aktyvumą ir įsitraukimą į turiningą, įdomią, prasmingą, kūrybišką veiklą, geranoriškus jo santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, naujų patirčių įgijimą. Ikimokyklinio ugdymo grupėse turėtų būti skatinamas vaikų aktyvumas, smalsumas, domėjimasis aplinka. Tuomet, kai vaikas turi galimybę įsitraukti į įvairią, turiningą, prasmingą, kūrybišką veiklą, susikuria patirtiniam mokymuisi būtinos sąlygos, jis išmoksta atskirti gėrį nuo blogio, tiesą nuo melo, kontroliuoti savo elgesį ir užmegzti garbingus, geranoriškus, atsakingus santykius su kitais vaikais. Ugdymo procesas turi sudaryti galimybes tyrinėti vertybes, bendrauti ir bendradarbiauti.

Dorovinis Ugdymas: Meilė ir Abipusė Pagarba

Dorovė - tarpusavio santykiai, grindžiami meile ir abipuse pagarba.

Metodai ir Amžiaus Grupės

Dorovinio auklėjimo metodai skiriasi įvairiose amžiaus grupėse, atsižvelgiant į vaiko kognityvinius ir emocinius gebėjimus.

Tyrimai ir Tėvų bei Auklėtojų Rolė

Tyrimai atskleidžia, kad tėvų ir auklėtojų nuomonės bei požiūris į dorovinį ugdymą yra svarbūs veiksniai, lemiantys vaiko elgesio kultūrą.

Ikimokyklinio Ugdymo Gairės

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Svarbu vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Ugdymo(si) Kontekstai

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės kontekstas: Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeliaujant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio Ugdymo Rezultatai ir Pasiekimų Sritys

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

#

tags: #elgesio #kultura #mokykloje