Dinaminiai Procesai Psichologijoje: Asmenybės Formavimasis ir Raida

Įvadas

Psichologija, kaip mokslas, nuolat siekia suprasti žmogaus elgesį, mintis ir jausmus. Vienas iš svarbiausių psichologijos tyrimo objektų yra asmenybė - sudėtinga ir nuolat besikeičianti sistema, lemianti individo unikalumą. Šiame straipsnyje nagrinėsime dinaminius procesus, vykstančius asmenybės formavimosi ir raidos metu, apibrėždami pagrindines sąvokas, teorijas ir veiksnius, turinčius įtakos šiam procesui.

Pagrindinės Sąvokos

Norint suprasti dinaminius procesus psichologijoje, būtina išnagrinėti keletą esminių sąvokų, kurios sudaro asmenybės tyrimo pagrindą:

• Individas: Atskira būtybė, išsiskirianti iš kitų tos pačios rūšies atstovų savo unikaliomis savybėmis. Individas apibrėžiamas kaip atskiras vienetas laiko ir erdvės atžvilgiu.
• Asmuo: Protinga individuali būtybė, turinti sąmonę, jausmus, valią ir gebanti mąstyti. Asmens tapatybė yra esminis jo požymis.
• Asmenybė: Dinamiška psichofizinių sistemų organizacija žmogaus organizme, lemianti jo mintis, jausmus ir elgesį. Asmenybė apibrėžia žmogaus santykį su tikrove. Asmenybė taip pat gali būti apibrėžiama kaip žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, leidžiantį jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais. Asmenybės sąvoka tarsi pažymi žmogaus kokybę. Atsakomybė už savo poelgius, pavyzdžiui, mokymąsi, yra vienas iš svarbiausių asmenybės bruožų. Kuo anksčiau ir stipriau pasireiškia šie žmogaus požymiai, tuo labiau asmuo atitinka asmenybės apibrėžimą.
• Individualybė: Tai individo psichikos savitumas, kuris reiškiasi individo temperamentu, charakterio bruožais, interesų, poreikių ir sugebėjimų, pažinimo procesų ir intelekto savybių savitumu. Taip įvardijami labai stiprios dvasios žmonės.

Asmenybės Teorijos: Įvairūs Požiūriai į Formavimosi Procesą

Asmenybės teorijos siekia paaiškinti, kas formuoja žmogaus asmenybę, kaip ji vystosi ir kodėl žmonės elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Per ilgą psichologijos istoriją buvo sukurta daugybė skirtingų asmenybės teorijų, kurių kiekviena pabrėžia skirtingus veiksnius ir procesus.

L. Asmenybės Teorija

L. teorija išskiria 3 pagrindinius aspektus:

• Aktyvumas: Žmogaus egzistencijos pagrindas, kuris formuoja asmenybę. Aktyvumas yra įgimtas, tačiau kryptingą aktyvumą, sąlygojantį tam tikrą veiklą, sukelia procesai, kurie kyla organizmui praradus pusiausvyrą su aplinka. Deficito pertekliaus pojūtis, nepatogumo, nepasitenkinimo emocijos skatina organizmą veikti. Fiksuotos emocijos tampa poreikiais. Poreikiai įvertina ko reikia, kad pusiauvyra būtų atstatyta. Aktyvumą gali sužadinti ir ko nors žinojimas ar nežinojimas. Aktyvumo šaltiniu gali būti ir valia. Ji padeda įgyvendinti tikslus, siekius. Šie veiksniai ir tampa veiklos ir elgesio motyvais. Motyvas - veiksmo ir jo krypties priežastis.
• Temperamentas: Veiklos kiekybinis būdas, kuris sąveikoje su aplinka virsta charakteriu. Temperamentas reiškia veiklos kiekybinį būdą, o gabumas - kokybinę.
• Charakteris: Sąveikos su aplinka rezultatas, atspindintis žmogaus vertybes, įsitikinimus ir elgesio normas.

Psichoanalitinė Teorija (Sigmund Freud)

Sigmund Freud sukūrė psichoanalitinę asmenybės raidos teoriją, kuri remiasi žmogaus lytinio potraukio kitimu, brendimu ir jo poveikiu asmenybės raidai. Jis išskyrė šias stadijas pagal tai, kokio pobūdžio erotinė veikla vyrauja:

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų psichologiją

• Oralinė (nuo gimimo iki 1 metų): Malonumų zona - burna. Čiulpimas ir kandžiojimas.
• Analinė (1-3 metai): Malonumų zona - išeinamoji anga.
• Falinė (3-5 metai): Malonumų zona - genitalijos.
• Latentinė (5-12 metų): Vyksta kokybiniai pokyčiai libido energijoje. Vystosi intelektas, vaiko energija nukreipiama naujų sugebėjimų vystymui.
• Genitalinė (paauglystė): Malonumų zona - lyties organai.

Freud taip pat išskyrė tris asmenybės struktūros dalis:

• Id (pasąmonė): Primityvioji, biologinė asmenybės pusė, kurioje slypi gyvybės ir mirties instinktai bei kitos biologinės paskatos. Id veikia pagal malonumo principą - nedelsiant gauti malonumą ir vengti nemalonumo/skausmo.
• Ego (sąmonė): Asmenybės dalis, atsakinga už realybės suvokimą ir poreikių patenkinimą atsižvelgiant į aplinkos sąlygas. Ego veikia pagal realybės principą - poreikių tenkinimas turi būti atidėtas, kol išorinė situacija leis patenkinti poreikius.
• Superego (sąmonė ir pasąmonė): Vidinės normos ir vertybės, kurios susiformuoja per auklėjimą ir socialinę kontrolę. Superego veikia kaip moralinis kompasas, reguliuojantis elgesį pagal visuomenės standartus.

Froidas teigia, kad tarp dviejų iracionalių asmenybės dalių (id ir ego) vyksta pastovus, nors ir didžia dalimi pasąmoningas konfliktas. Kai ego pradeda nesisekti derinti šių jėgų reikalavimus žmogus patiria nerimą. Froidas tai vadino neurotiniu nerimu. Siekiant susitvarkyti su neurotiniu ir moraliniu nerimu, ego naudoja gynybos mechanizmus. Neigimas-neigiamą nerimą kelianti informacija.

Analitinė Psichologija (Carl Jung)

C. Jungas, žymus šveicarų psichiatras ir S. Freud mokinys, akcentavo pasąmonės reikšmę žmogaus elgesiui, tačiau nesutiko su seksualistinio instinkto, kaip visą elgesį persmelkiančios jėgos, traktavimu. Šalia asmeninės pasąmonės termino jis įvedė kolektyvinės pasąmonės terminą, apibūdinantį tam tikrus iš protėvių paveldėtus psichinius darinius. ir to žmogaus tikslai, t.y. Jungo asmenybės teorija teigia, kad asmenybę sudaro kelios diferencijuotos, bet tarpusavyje susijusios sistemos:

• Sąmonė: Psichikos dalis, kuri yra žinoma individui. Tai mintys, jausmai, dabartyje esantys prisiminimai. Sąmonės centras yra ego. Jis atsakingas už asmenybės vientisumą ir valią. Tai kaip archetipinės sąmonės šerdis.
• Asmeninė pasąmonė: Talpykla, kuri kaupia psichinį turinį, kuris dėl įvairių priežasčių buvo nuslopintas. Joje slypi kompleksai. Kompleksas yra emocinį krūvį turinti minčių, jausmų ir prisiminimų sankaupa. Jie iš dalies yra savarankiški psichiniai dariniai. Jie gali daryti didelę įtaką žmogaus elgesiui ir kartais užvaldyti jo sąmonę. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo asmeninė pasąmonė yra užpildyta jam būdingais kompleksais, nuo kurio priklauso to žmogaus suvokimas.
• Kolektyvinė pasąmonė: Nepriklauso nuo asmeninio patyrimo. Ji sudaryta iš pirmapradžių vaizdinių - archetipų. Žmogus gimsta netuščias, bet su tam tikra parengtimi kažkaip elgtis, jausti, suvokti, galvoti. Jis yra paveldėjęs iš savo protėvių tam tikrus psichinius darinius, kurie formavosi evoliucijoje, kartojantis tipiškomis situacijomis. Kolektyvinė pasąmonė talpina visą dvasinę žmonijos patirtį ir išmintį, atgimusią kiekvieno žmogaus smegenų struktūroje. Iš jos išauga ego ir asmeninė pasąmonė. Kolektyvinės pasąmonės turinys yra visiški neprieinamas tiesioginiam pažinimui. Archetipas yra universali minties idėja, turinti emocinę galią. Tai tarsi pirminės, įgimtos, pačios bendriausios suvokimo ir elgesio schemos, lemiančios individo sąmonės turinį ir elgesį, tačiau tiesiogiai sąmonėje ar elgesyje nepasireiškiančios. Jis sieja jį su pasakomis, mitais. Pvz. vaiko ( simbolizuoja kažką naujo, kas reikalauja globos mumyse, motinos (kaip viską gimdanti ir viską paimanti į save).

Jungas ypatingą dėmesį skyrė personos, anima/animus, šešėlio ir savasties archetipams.

• Šešėlis: Tai tamsioji mūsų asmenybės pusė, kurią patys ne visai suvokiame arba mielai slepiame nuo savęs ir kitų. Šešėlis turi bruožus, kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus ir visa visuomenė.
• Persona (kaukė): Jungas teigia, kad persona egzistuoja dėl prisitaikymo, adaptacijos. Tai socialinis drabužis. Tarp privačios asmenybės ir viešos asmenybės (kaukės) turi būti išlaikytas deramas santykis. Pernelyg naudojantis kauke, žmogus praranda savo individualybės pojūtį.
• Anima ir animus: Anima- tai moteriški bruožai vyro asmenybėje., animus- vyriški bruožai moteryje. Šie du archetipai išsirutuliojo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties; jų dėka geriau vyrai ir moterys vieni kitus suprant. Anima suteikia vyrams švelnumo, moteriai- animus suteikia jėgų, drąsos, intelektą.
• Savastis: Visos psichikos centras. Apima ir sąmonę ir pasąmonę. Žmogus turi paisyti ko reikalauja savastis.

Asmenybės Tipologija (Carl Jung)

Jungo asmenybės tipologija remiasi dviem pagrindiniais aspektais:

Taip pat skaitykite: Banduros teorija apie vidinius procesus

• Orientacijos kryptis:
  • Ekstraversija: Psichinė energija, nukreipta į išorę, į objektyvų pasaulį.
  • Introversija: Psichinė energija nukreipta į vidų, į subjektyvų pasaulį.
• Asmenybės funkcijos:
  • Racionalios (mąstymas, jausmai):
    • Mąstymas - sugebėjimas analizuoti įvykius, lyginti ir kurti apibendrinančias koncepcijas.
    • Jausmai - realybė vertinama pagal tai, kokius ji jausmus sukelia.
  • Iracionalios (pojūtis, intuicija):
    • Pojūčiai - fiksuojami įspūdžiai apie realybę.
    • Intuicija - nuojauta, kažko žinojimas, bet negalėjimas paaiškinti, iš kur tai atsirado.

Kombinuojant orientacijos kryptį su dominuojančia funkcija galimi 8 deriniai. Pvz. ekstraversija su dominuojančia mąstymo funkcija.

Jungo nuomone, žmogaus tobulėjimas vyksta visą gyvenimą. Yra įgimtas psichologinio augimo instinktas. Galutinis tobulėjimo tikslas yra savęs realizacija - visų asmenybės aspektų diferenciacija ir harmoningas derinys.

G. Allport Bruožų Teorija

Norėdami apibūdinti žmogaus asmenybę bandome išskirti charakteringiausius jo/s bruožus. Bruožas suprantamas kaip stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija. Bruožai apibūdinami dviem priešingais būdvardžiais (draugiška - nedraugiška, darbšti - tingi ir pan.). Suprasti reikia taip: kiek žmogus turi to bruožo.

• Bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis.
• Bruožas yra varomasis elgesio elementas.
• Bruožų buvimą galima patvirtinti empiriškai.
• Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito.
• Bruožą galima tyrinėti asmenybės ar visuomenės kontekste.
• Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo toje asmenybėje nėra.

Allport atrado 18 tūkst. sąvokų apibūdinančių asmenybę. Atrinko 4-5tūkst. 2) individualūs bruožai t.y. unikalios asmenybės savybės paremtos individualiu patyrimu. Individualius bruožus jis pavadino individualiomis dispozicijomis.

Allport išskyrė tris pagrindinius bruožų tipus:

Taip pat skaitykite: Psichikos skirtumai: žmogus ir gyvūnas

• Kardinalios dispozicijos: Tiek paplitusios, kad beveik visas individo elgesys yra nulemtas šių bruožų. Ji yra užvaldžiusi beveik visą žmogaus elgesį galima paaiškinti jos įtaka. Pvz. Don Žuanas, Don Kichotas ir t.t.
• Centrinės dispozicijos: Tai tokios žmogaus elgesio tendencijos, kurias lengvai pastebi aplinkiniai. Jų gali būti 5-10.
• Antrinės dispozicijos: Mažiau ryškūs ir mažiau įtakojantys asmenybę lemiantys skonį, politinius įsitikinimus, reakcija į tam tikras situacijas.

Dispozicijos asmenybėje yra susijusios ir sudaro visumą, suteikiančią asmenybei unikalumą. Nuostatos, motyvai, polinkiai yra organizuojami į visumą pagal tam tikrą principą. Allporto nuomone, visas asmenybės dalis į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Propriumas tai pozityvi, kūrybinga ir besivystanti žmogaus prigimties savybė. Tai asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės, kurios suvokiamos kaip pačios reikšmingiausios ir centrinės. Tai yra savastis. Jis skyrė septynis jos aspektus: savo kūno suvokimas, asmeninis identitetas, savigarba, savasties plėtra, savęs vaizdas, racionalus savės valdymas, veržimasis į savastį.

Allport asmenybės teorija remiasi prielaida, kad egzistuoja dvi motyvacinės sistemos. Žmonių elgesį motyvuoja tiek poreikis prisitaikyti prie aplinkos, tiek poreikis augti ir siekti vis didesnės savęs aktualizacijos. Asmenybė yra dinamiška ir besivystanti sistema. Asmenybės vystymasis. Allport nuomone, naujagimis yra tik įgimtų savybių bei refleksų produktas. Jis neturi asmenybės. Vaiko varomoji jėga poreikis sumažinti skausmą ir padidinti pasitenkinimą, todėl elgesį galima paaiškinti pasaktinimo ir malonumo principu.Vėliau individas pasikeičia iš gyvenančio pagal įtamps mažinimo principus į gyvenantį pagal autonomiškus motyvus, neturinčius ryšio su įtampos mažinimu. Suaugęs žmogus suvokia, ką jis daro ir kodėl, t.y. planus nei išstumtus į pasąmonę vaikystės prisiminimus.

R.B. Cattel Asmenybės Bruožų Teorija

Jo teorijos pagrindą sudaro įvairių asmenybės bruožų aprašymas. Asmenybės bruožai - tai gana pastovi tendencija reaguoti tam tikru būdu įvairiose situacijose ir įvairiu laiku.

Bruožų klasifikacija:

• Paviršiniai bruožai: Tai elgesio charakteristikų visuma, kurios stebint visada būna kartu.
• Baziniai bruožai: Tai bazinės struktūros, iš kurių lyg iš plytų yra sudaryta asmenybė. Jie gali būti bendri ir unikalūs. Bendri daugiau ar mažiau reiškiasi per visus asmenis, pvz. introversija. Unikalūs, tai bruožai, kuriuos turi tik nedaugelis, pvz. Nuo bazinių bruožų priklauso žmogaus elgesio pastovumas. Baziniai bruožai pagal tai ką jie išreiškia yra skirstomi į gabumus, temperamento ir dinaminius bruožus.
• Gabumai.
• Temperamento bruožai: Tai konstituciniai reakcijos aspektai (reakcijos greitis, energingumas, emocinis reaktyvumas). Jis sudarė 16 asmenybės faktorių klausimyną, kuris apima bazinius bruožus, pvz.
• Dinaminiai bruožai: Jie išryškėja žmogui siekiant tiklso. Tai elgesio motyvacija. Pvz. „labai noriu”.

H. Eysenk Asmenybės Teorija

H.Eysenk mano, jog daug skirtumų galima išreikšti dviem genetiškai sąlygojamis matmenimis; tai ekstraversija ir introversija ie emocinis pastovumas - nepastovumas.

Ekstravertai ieško dirgiklių, nes jšų normalus smegenų sužadinimo lygis yra žemas. Emociškai pastovūs žmonės reaguoja ramiai, nes jų autonominė nervų sistema nėra tokia jautri kaip emociškai nepastovių žmonių. Jis tegia, jog asmenybės bruožai yra biologiškai sąlygoti.

B.F. Skinner Bihevioristinė Teorija

B.F. Skinneris teigia, kad žmogus gimsta be jokios patirties kaip švari lenta ir jį pripildo auklėjimas, mokymas ir mokymasis.

Pagrindiniai principai. Skineris neigė, kad žmogus yra autonomiškas ir jo elgesys priklauso nuo vidinių veiksnių (pasąmoninių impulsų, archetipų, todėl ir tuščiai filosofuoti nėrareikalo. , bruožų).jo manyma, elgesys priklauso tik nuo aplinkos sąlygų. Žmogaus vidus - tai juoda dėžė ir jos turinį ( mtyvus, instinktus, konfliktus, emocijas).

Temperamentas ir Charakteris: Du Svarbūs Asmenybės Komponentai

Temperamentas ir charakteris yra du svarbūs asmenybės komponentai, kurie daro įtaką žmogaus elgesiui.

• Temperamentas: Tai įgimtos psichikos ypatybės, lemiančios psichikos procesų eigos tempą, ritmą ir intensyvumą. Temperamento bruožai yra paveldimi ir sunkiai pakeičiami.
• Charakteris: Tai stabilių individualių asmenybės bruožų, besiformuojančių ir pasireiškiančių veikloje bei bendraujant, visuma, lemianti jai būdingus elgesio būdus. Charakterio bruožai yra stabilūs žmogaus elgesio bruožai, tapę pačios asmenybės savybėmis.

Charakterio struktūroje išskiriamos 4 bruožų grupės, išreiškiančios žmogaus požiūrį į tam tikrą veiklos pusę: į darbą (pavyzdžiui, darbštumas, polinkis kūrybiškumui, sąžiningumas darbe, atsakingumas, iniciatyvumas, atkaklumas ir kt.).

Etika ir Elgesys: Moralinių Principų Įtaka

Žmogaus elgesį taip pat reguliuoja etikos principai, kurie apibrėžia, kas yra geras ir blogas elgesys. Etika skirstoma į istorinę, metaetiką, normatyvinę ir taikomąją. Istoriškai susiklostė ir gero elgesio reikalaujantys trys autoritetai - Dievas, gamta (arba prigimtis) ir protas. Autoritetu pripažįstant Dievą elgesio standartas yra paklusti jo valiai ir vykd…

Kinetika psichologijoje

Kinetika - tai terminas, dažniausiai vartojamas apibūdinti judėjimo ir energijos perskirstymo procesams. Kinetikos pagrindinė reikšmė remiasi fizikiniais principais, tačiau jo naudojimas gali būti pritaikytas ir plačiau, kalbant apie kitų rūšių judėjimo ar pokyčių analizę įvairiuose moksluose, pvz., biologijoje ar psichologijoje. Kalbant apie grynai kalbinį formavimą, kinetika yra sudurtinis žodis, susidedantis iš šaknies kinet- ir priesagos -ika. Šaknies kinet- pagrindas - tai graikiškas kinesis, turintis tą pačią reikšmę, kaip ir lietuviškas žodis judėjimas. Priesaga -ika dažnai naudojama lietuvių kalboje norint sukurti pavadinimus, kurie apibūdina tam tikras mokslines sritis ar disciplinas, pvz., lingvistika (kalbų mokslas), astronomika (astronomijos mokslas) ir kt. Žodis kinetika pirmiausia buvo naudojamas fizikos ir mechanikos srityse, tačiau laikui bėgant jis pritaikytas ir kitose mokslo srityse, kur yra nagrinėjamas judėjimas, energijos pernešimas ar kitokie dinaminiai procesai. Kinetikos žodis taip pat gali būti naudojamas plačiąja prasme, kai kalbama apie procesus, kuriuose svarbus judėjimas ar energijos perdavimas.

Dinaminiai procesai ir socialinė psichologija

Socialinė psichologija nagrinėja žmonių santykius. Tų santykių kūrėjas, dalyvis ir objektas yra asmenybė. Asmenybė, pirmiausia reiškia atskirumą, individualumą, unikalumą, tai originali tam tikrų savybių, procesų, reagavimo būdo visuma. Ši visuma nėra chaotiška, jai būdinga tam tikra organizacija, struktūra. Taigi asmenybė yra organizuota visuma. Tuo išsakoma viena pagrindinių asmenybės charakteristikų - jos integruotumas. Asmenybė kaip ir visuma, kaip vienetas turi ryšių su aplinka, taikosi prie jos, adaptuojasi. Reagavimo į aplinką būdai yra individualūs, nevienodai veiksmingi ir atitinkantys situaciją. J. Lapė ir G. Navikas savo knygoje rašo, kad žmonės skiriasi savo elgesiu ir laimėjimais, jie mano jog kiekvienas žmogus yra iš prigimties protinga būtybė, dėl savo veiklos išsiskirianti kaip asmenybė. Manoma, jog asmenybė - tai individo savitumas, reikšmingų pastovių jos savybių (įgimtų ir įgytų) sistema, nusakanti jo vietą kurioje nors bendrijoje. Individas tampa asmenybe, kada jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visybė jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais.

Psichikos procesai

Psichika - gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Psichiką sudaro psichiniai procesai, savybės ir būsenos. Psichikos procesai - dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms iir baigiasi joms nutrūkus. (pažinimo, jausmų ir valios) Psichinės būsenos - tai reiškiniai pastovesni nei ps procesai. Jie susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį.(darbinga nuotaika, depresija, įkvėpimas kūryboje) Psichinės savybės - tai sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka, ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. Jų santykinį pastovumą lemia įgimtos anatominės ir fiziologinės individo ypatybės, taip pat per patirtį užfiksuoti pastovūs elgesio modeliai. (charakteris, temperamentas, sugebėjimai).

tags: #dinaminiai #procesai #psichologija