Emocijų Klasifikacija ir Tipai: Išsamus Žvilgsnis

Kiekvienas žmogus yra unikalus individas, pasižymintis originaliais jausmais, mąstymu, veiksmais ir išvaizda. Nuo seniausių laikų žmonės bandė suprasti šį nepakartojamumą, grupuodami savybes ir elgesį į tam tikras schemas. Šiame straipsnyje panagrinėsime emocijų klasifikaciją ir tipus, remdamiesi įvairiais psichologiniais ir fiziologiniais požiūriais.

Charakterio Formavimasis ir Temperamento Įtaka

Charakterio tyrimai moksliniais metodais prasidėjo XIX a. antroje pusėje, kartu formuojantis charakteriologijai - atskirai psichologijos šakai. Buvo siekiama nustatyti charakterio tipus, išsiaiškinus proto, jausmų ir valios proporcijas charakterio struktūroje. XX a. pradžioje dėmesio susilaukė E. Krečmerio teorija apie charakterio ryšius su kūno konstitucija, teigianti, kad platūs, apkūnūs žmonės yra linksmesni, realistiškesni ir mėgsta bendrauti.

Temperamentas, apibrėžiamas kaip pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu, taip pat daro įtaką charakterio formavimuisi. Nors romėnų gydytojas Galenas II mūsų eros amžiuje mėgino išskirti 13 skirtingų temperamentų, šiuo metu pripažįstama, kad temperamentų įvairovė yra didesnė, nei aprašo keturi Hipokrato tipai: sangvinikas, cholerikas, flegmatikas ir melancholikas.

Charakteris - graikų kilmės žodis, reiškiantis atspaudą, kalimą ir įspaudimą. Charakteryje atsispindi žmogaus auklėjimas ir jo veikla, o žmogus pats „nukala“ savo charakterį. Charakteris apsprendžia žmogaus elgesį, mintis ir jausmus, tačiau juo laikomi tik esminiai ir pastovūs žmogaus ypatumai. Vieni charakterio bruožai yra tipiški tam tikrai asmenų grupei ir priklauso nuo bendrųjų žmogaus gyvenimo visuomeninių aplinkybių, perimamos socialinės aplinkos, o kiti - individualūs.

Keturi Pagrindiniai Temperamento Tipai

Nors grynų temperamentų tikrovėje nėra, kiekvienas žmogus turi įvairių ypatybių, dominuojant kurio nors vieno temperamento savybėms. Manoma, kad temperamentas yra įgimtas dalykas ir jo negalima pakeisti.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu

  • Sangvinikas: Energingas, emocionalus, nejautrus, ekstravertas (atviras), nepastovus. Tai greitas, aktyvus žmogus, kurio emocijos išraiškingos ir atsispindi veide, gestais ir pantomimika. Sangvinikai mėgsta bendrauti, yra nuoširdūs ir žavingi, tačiau linkę į spontaniškumą, atsakomybės trūkumą ir nuobodulio netoleravimą.

  • Cholerikas: Energingas, emocionalus, ryžtingas, jautrus, ekstravertas (atviras), nelabai pastovus. Tai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų žmogus. Cholerikai siekia pirmauti, priešinasi viskam, kas jiems trukdo, dažnai supyksta ir negreit atleidžia. Jiems būdingas polinkis vadovauti, atkaklumas ir nejautrumas. Bendrauti su cholerikais nėra paprasta, nes jie valdingi ir staigiai supykstantys.

  • Flegmatikas: Pasyvus, neemocionalus, nejautrus, ramus, abejingas, intravertas (uždaras), pastovus. Tai lėtas, uždaras žmogus, kurio emocijos menkai pasireiškia išoriškai. Flegmatikai lėtai reaguoja į aplinką, yra geraširdžiai, nuolankūs, blaivaus proto ir praktiški. Jie pasižymi reta tolerancija ir kantrybe, tačiau jiems dažnai pritrūksta stimulo veiklai.

  • Melancholikas: Jautrus, intravertas, linkęs į liūdesį ir apmąstymus. Melancholikams būdinga santūri ir prislopinta kalba, drovumas ir neryžtingumas. Normaliose sąlygose melancholikas yra gilus žmogus ir gali būti geras darbuotojas.

Cheminė Temperamento Tipologija

Šiuo metu populiari cheminė temperamento tipologija teigia, kad temperamentų skirtingumai priklauso nuo vidaus sekrecijos liaukų darbo. Buvo pastebėta, kad atskirų individų endokrininės liaukos yra skirtingų dydžių ir svorių, o tai stiprina tam tikrą organizmo veiklą.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas

Charakterio Bruožų Klasifikacija Pagal Patologinius Tipus

Charakterio bruožus galima suskirstyti į pagrindinius, kurie lemia asmenybės esmę, ir antrinius, kurie yra dinamiški. Visus charakterio bruožus pagal tai, kaip jie atspindi žmogaus požiūrį į aplinką, save, santykius su kitais žmonėmis ir t. t., galima suskirstyti pagal patologinius tipus:

  1. Hipertimikai: Pagrindinis bruožas - visada labai gera, pakyli nuotaika, kurią kartais pakeičia pykčio, susierzinimo priepuoliai. Hipertimikai trykšta sveikata, kolektyve dažnai būna lyderiais, vadovais. Silpnoji vieta - vienatvė, izoliacija.

  2. Ciklotimikai: Pagrindinis bruožas - nuolatinė cikliška nuotaikų kaita. Fizinis ir emocinis pakilimas kaitaliojasi su apatija ir bejėgiškumo jausmu. Svarbu, kiek laiko užtrunka fazė.

  3. Labilūs: Pagrindinis bruožas - nuotaikų kitimo greitis. Nuotaikos kinta staigiai, dėl menkiausių priežasčių. Labai sunkiai pergyvena, kai juos atstumia artimi žmonės.

  4. Psichastenikai: Pagrindinis bruožas - greitas nuovargis, dirglumas, polinkis į hipochondriją. Bendraujant išvargina nuolatiniais savo nusiskundimų aiškinimais ir pernelyg perdėtu susirūpinimu savo sveikata.

    Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas

  5. Jautrūs: Pagrindinis bruožas - didelis jautrumas. Asmuo yra kuklus, baikštus, drovus, sau kelia didelius moralinius reikalavimus, todėl sunkiai bendrauja, nes jaučia nepilnavertiškumo kompleksą.

  6. Psichostenikai: Pagrindinis bruožas - neryžtingumas. Turi polinkį nuolat ilgai svarstyti ir abejoti. Psichostenikams būdingos baimės, įkyrios mintys.

  7. Šizoidai: Pagrindiniai bruožai - uždarumas, atsiribojimas nuo aplinkinių, nenoras, nemokėjimas užmegzti kontaktus. Nejaučia poreikio bendrauti, emocijos šaltos.

  8. Epileptoidai: Pagrindinis bruožas - dirglumas, polinkis į efektus. Jų potraukiai stiprūs, jiems būdingos disforinės būsenos su pykčiu besikaupiančio įniršio protrūkiu.

  9. Isteroidai: Pagrindinis bruožas - begalinis egocentrizmas. Jų nepasotinamas noras atkreipti į save dėmesį. Nori, kad visi jais žavėtųsi, pataikautų, užjaustų.

  10. Nepastovūs: Pagrindinis bruožas - valios ir stabilumo stoka. Paprastai jie gyvena šia diena ir mėgsta tik pramogas ir pasilinksminimus.

  11. Konforminiai: Pagrindinis bruožas - pasyvus prisitaikymas prie supančios aplinkos. Pagrindinis troškimas - gyventi kaip visi, neišsiskirti, būti panašiam su aplinka.

Emocijų Teorijos ir Klasifikacijos

Psichologija siūlo įvairias emocijų teorijas ir klasifikacijas. Viena iš jų - Myers-Briggs tipologija (MBTI), paremta Carlo Gustavo Jungo „Psichologinių tipų“ teorija. Tačiau svarbu atsiminti, kad tipologijos supaprastina sudėtingą reiškinį, ir žmogaus elgesio negalima paaiškinti vien tik tipu.

Keturis žmonių temperamentus V a. pr. Kr. išskyrė graikų gydytojas Hipokratas, o III a. juos paaiškino Romos gydytojas Galenas, sieję temperamentą su vienu iš keturių organizme cirkuliuojančių skysčių: krauju, gleivėmis, geltonąja ir juodąja tulžimi. Šiuolaikinė medicina nepritaria tokiam paaiškinimui, tačiau temperamentų teorija išlieka aktuali.

Rusų neurofiziologas Ivanas Pavlovas išskyrė tuos pačius keturis temperamentus, paaiškindamas juos jaudinimo ir slopinimo stiprumu, pusiausvyra bei judrumu. Britų psichologas Hansas Eysenckas praplėtė šiuos tyrimus, sudarydamas klausimyną, kurio rezultatas matuojamas balais, o ne skirsto žmones į griežtus tipus.

XX a. buvo atrasti mediatoriai - medžiagos, perduodančios nervinius impulsus tarp įvairių smegenų sričių, tokie kaip noradrenalinas, dopaminas, serotoninas, acetilcholinas, smegenų opiatai, neuropeptidai. Taip pat žinoma, kad antinksčių hormonas kortizolis bei lytiniai hormonai - testosteronas ir estrogenai - aiškiai veikia žmogaus elgesį.

Tipologijos, kurios žmones skirsto pagal informacijos apdorojimo būdus (jausmai, logika, pojūčiai, intuicija, ekstraversija, introversija), buvo kuriamos psichologų Isabel Myers, Katahrine Briggs, Davido Kiersey bei lietuvių socionikos kūrėjos Aušros Augustinavičiūtės.

Emocijų Raiška ir Isterija

Žmonės kartais pratrūksta pykčiu, ir tai laikoma normaliu emocijų išliejimu. Tačiau isterija pasireiškia tik akivaizdoje žmonių, kuriais pats isterikas pasitiki, siekdamas reikiamo atsako. Kai žmogus negauna to, ko trokšta, jis stipriai susinervina, ir tuomet įvyksta emocijų protrūkis.

Kodėl žmonės tampa pikčiurnos ir isterikai? Priežastys gali būti meilės trūkumas vaikystėje, prievarta vaikystėje, bejėgiškumo jausmas vaikystėje. Isteriko ir pikčiurnos nuolatinis „klientas“ yra priklausomas žmogus, kuriam adrenalinas sukelia euforiją. Taip pat, jei žmogus nuo vaikystės įpratęs prie tokių santykių šeimoje, toks elgesys jam atrodo normalus.

Norint išvengti isterijos ir pykčio protrūkių, svarbu išreikšti savo emocijas priimtinu būdu ir iš karto, kai tik jų kyla, bei nebijoti konfliktų.

tags: #emocijos #negali #buti #traktuojamos