Brolių ir seserų ryšys yra vienas pirmųjų ir ilgiausiai trunkančių santykių žmogaus gyvenime. Jis pradeda formuotis dar mamai besilaukiant naujojo šeimos nario ir turi didelę įtaką asmenybės raidai, požiūriui į tam tikrus dalykus, emocijoms, socialiniam statusui bei karjerai. Nors kraujo ryšys yra svarbus, jis negarantuoja stipraus meilės jausmo. Svarbu suprasti, kad broliai ir seserys yra visiškai skirtingos asmenybės, turinčios savo temperamentą, individualų skonį ir supratimą apie supantį pasaulį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stiprinti brolių ir seserų ryšį, ugdyti jų individualybę ir motyvaciją.
Brolių ir seserų ryšio svarba
Santykiai su broliais ir seserimis formuoja asmenybę. Visi psichologai nuo seniausių laikų teigia, kad vaikui augti su broliais ir seserimis yra daug geriau nei vienam. Didelė šeima apsaugo jį nuo klestinčio egoizmo, savanaudiškumo, moko rūpintis vieni kitais, priimti skirtingas nuomones, rasti kompromisus. Augant kartu, vaikai mokosi socialinių įgūdžių, empatijos, dalijimosi ir bendradarbiavimo. Jie patiria tiek džiaugsmo, tiek konfliktų, kurie padeda pasiruošti suaugusiųjų gyvenimui.
Tačiau vien tik kraujo ryšys negarantuoja artimo ryšio. Pavyzdžiui, skirtinguose globos namuose užaugę tos pačios šeimos vaikai gali neturėti jokio ryšio, jausti vienas kitam meilės ir būti visiškai svetimi žmonės. Todėl labai svarbu, kad tėvai sąmoningai stengtųsi kurti ir stiprinti brolių ir seserų ryšį.
Veiksniai, lemiantys brolių ir seserų santykius
Yra keletas veiksnių, kurie turi įtakos brolių ir seserų santykiams:
- Tėvų santykiai: Jei tėvai puikiai sutaria, didesnė tikimybė, kad gerai sutars ir vaikai. Jei tėvai - nutolę vienas nuo kito, turi atskirus gyvenimus ir gyvena tarsi tik dėl vaikų, jų santykiai natūraliai šaltesni, formalesni. Taip pat svarbu, kaip tėvai sutarė ar sutaria su savo broliais ir seserimis.
- Amžiaus skirtumas: Nors tai nėra visuotinai patvirtinta taisyklė, tačiau dažnai vaikai, tarp kurių amžiaus skirtumas mažesnis, bus labiau vienas prie kito prisirišę, juos sies daugiau bendrų interesų.
- Tėvų įdedamas darbas: Tėvų vaidmuo yra labai svarbus kuriant ir puoselėjant brolių ir seserų ryšį. Jie gali sąmoningai organizuoti bendras veiklas, skatinti bendravimą ir spręsti konfliktus.
- Individualūs temperamentai: Broliai ir seserys yra skirtingos asmenybės, turinčios skirtingus temperamentus. Tai taip pat turi įtakos jų santykiams.
- Specialūs poreikiai: Jei vienas iš vaikų serga arba turi specialių poreikių, jam gali reikėti daugiau dėmesio, o tai gali paveikti kitų vaikų jausmus.
Vokiečių raidos psichologas, pedagogas ir šeimos tyrinėtojas H. Katenas nurodo atskaitos tašką, kai brolių ir seserų ryšys po truputį ima silpnėti: tai nutinka vienam iš jų sulaukus ~22-ejų. Brolių ir sesių ryšiui neigiamą įtaką daro brolio ar sesers staigus praturtėjimas, išgarsėjimas, šeimos nuomonės nepaisymas renkantis antrąją pusę ir t. t.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Kaip stiprinti brolių ir seserų ryšį?
Tėvai gali imtis įvairių veiksmų, kad padėtų savo vaikams sukurti stiprų ir artimą ryšį:
- Ruošiantis naujam šeimos nariui: Dažniausiai vyresnis vaikas apie naują gyventoją informuojamas nėštumo metu. Pirmiausia nėštumo metu vaikui pasakokite tai, kas jo lauks iš tikrųjų. Kūdikėlis bus mažytis, jam reikės pirmiau išmokti laikyti galvytę, vėliau ropoti ir pan. Įtraukite vaiką į savo nėštumo įspūdžius. Leiskite pajusti broliuko ar sesutės judesius, kartu matuokite, kaip auga pilvelis, rinkite kraitelį.
- Dėmesys vyresnėliui po gimimo: Kai tik mažasis užmiega, bėkite prie vyresniojo. Jis turi jausti, kad jis yra labai svarbus. Jūsų dėmesys ir globa jam dabar labai reikalinga. Kuo tarp vaikų mažesnis amžiaus skirtumas, tuo sunkiau vaikui suprasti susidariusią situaciją. Pasakos ir dainos, užmigdymo tradicijos turi priklausyti tik vyresniam vaikui. Nereikalaukite, kad vyresnis vaikas iš karto imtų puoselėti šiltus jausmus mažajam. Leiskite vyresniajam padėti rūpintis broliuku ar sesute.
- Individualus dėmesys kiekvienam vaikui: Tėvų dėmesio siekimas yra pagrindinė vaikų konkurencijos priežastis, todėl labai svarbu dėmesį ne tik paskirstyti, bet ir bendrai jį skirti. Geriausia yra komandiniai žaidimai, kai dalyvauja visi šeimos nariai. Taip pat reikalingas individualus dėmesys, kuomet užsiimama veikla, kurios pageidauja vaikas. Konkurenciją skatina ir tėvų nuolatinis lyginimas.
- Bendros veiklos: Organizuokite bendras veiklas, kurios patiktų visiems vaikams. Tai gali būti šeimos vakarienės, žaidimai, išvykos į gamtą, filmų žiūrėjimas ar kitos pramogos. Kartu patirti nuotykiai stiprina tarpusavio bendravimo įgūdžius. Kol vaikai maži, mokykite juos rasti bendrus žaidimus, kad kartu patirtų daug gražių akimirkų, nes vaikystėje patirti konfliktai sukelia daug nuoskaudų, kurios trukdo bendrauti ir ateityje. Nuo blynų kepimo iki įvairiausių kvailysčių.
- Bendrų prisiminimų kūrimas: Fotografuokite, filmuokite ir saugokite bendrus prisiminimus. Peržiūrint nuotraukas ir prisimenant smagius įvykius, stiprėja ryšys ir atsiranda daugiau bendrų temų pokalbiams.
- Skatinkite bendravimą: Skatinkite vaikus bendrauti tarpusavyje, išklausyti vienas kitą ir išreikšti savo jausmus. Mokykite juos spręsti konfliktus taikiai, ieškoti kompromisų ir atsiprašyti.
- Venkite lyginimų: Nelyginkite vaikų tarpusavyje, nes tai skatina konkurenciją ir pavydą. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo stipriąsias puses.
- Gerbkite individualumą: Leiskite vaikams pasirinkti skirtingas veiklas ir pomėgius. Nesistenkite jų suvienodinti, nes tai gali slopinti jų individualumą.
- Asmeninė erdvė ir daiktai: Vaikai yra individualios asmenybės, todėl jos turi teisę į asmeninį laiką ir vietą. Suteikite progą vyresniajam pažaisti vienam. Jei jis žaidžia su draugais, neprašykite imti kartu mažojo broliuko ar sesutės. Vaikai taip pat turi turėti savo asmeninių daiktų, kuriuos privalu kitiems gerbti.
- Pareigų paskirstymas: Pareigas paskirstykite pagal amžių. Tiek vienas, tiek kitas vaikas turi turėti pareigų. Venkite įpročio visus darbus užkrauti vyresniam, nes jis pasijaus nuskriaustas.
- Šeimos ryšio stiprinimas: Stiprinkite šeimos ryšį. Šventes švęskite kartu, dažniau leiskitės į pasivaikščiojimus ar keliones.
- Būrelių pasirinkimas: Sprendimas, kokias popamokines veiklas pasirinkti vaikams, neretai tampa galvosūkiu tėvams. Jei auginate du ar daugiau vaikų, tikriausiai bent kartą esate svarstę: ar lankyti tą patį būrelį broliams ir sesėms būtų geriau, ar verčiau leisti juos į skirtingas veiklas? Viena vertus, bendras būrelis gali sutvirtinti tarpusavio ryšį ir supaprastinti logistiką šeimai. Kita vertus, skirtingi būreliai gali padėti vaikams atsiskleisti individualiai, išvengti konkurencijos ir atrasti savo unikalius pomėgius.
Konfliktų sprendimas
Konfliktai tarp brolių ir seserų yra neišvengiami. Svarbu, kaip tėvai į juos reaguoja ir kaip moko vaikus juos spręsti:
- Atskirkite vaikus, kad nusiramintų.
- Atidžiai vertinkite konfliktinę situaciją. Didelė klaida visuomet kaltę suversti vyresniam vaikui, nors konfliktą išprovokavo mažasis. Stenkitės vengti nuskriaustojo ir kalto pozicijos.
- Nusiraminusiems vaikams paaiškinkite, kaip šis konfliktas galėjo būti išspręstas. Kai situacija kartosis, stenkitės nesikišti ir išlaukti, galbūt vaikai pasinaudos jūsų patarimais ir patys išspręs konfliktą.
- Niekada daugiau nepriminkite susidariusiu konfliktų, ypač neaptarinėkite jų su seneliais ar giminėmis. Vaikai turi jaustis saugūs, net kai konfliktuoja. Jie juk mokosi bendravimo subtilybių, problemų sprendimo būdų ir emocijų valdymo. Vaikų kivirčai yra tarsi pamokos, kurios moko vertinti kito žmogaus požiūrį, priimti kompromisus ir derėtis.
- Nesudarykite klaidingo įspūdžio, kad visuomet gali būti lygiosios. Kol vaikai maži, galite sudaryti situacijas, kad būtų du laimėtojai.
Motyvacija ir individualumo ugdymas
Svarbu ne tik stiprinti brolių ir seserų ryšį, bet ir ugdyti jų individualybę bei motyvaciją. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo talentus bei pomėgius. Tėvai turėtų padėti jiems atrasti savo stipriąsias puses ir skatinti juos tobulėti.
- Atraskite vaiko stiprybes: Stebėkite, kas vaikui gerai sekasi ir kas jam patinka. Skatinkite jį užsiimti veikla, kuri jam teikia džiaugsmą ir leidžia atsiskleisti.
- Suteikite pasirinkimo laisvę: Leiskite vaikui pačiam pasirinkti būrelius, sporto šakas ar kitas veiklas. Tai padės jam jaustis savarankiškam ir atsakingam už savo sprendimus.
- Nesiekite tobulumo: Nebūkite pernelyg reiklūs ir nesiekite, kad vaikas būtų tobulas visose srityse. Svarbiausia, kad jis stengtųsi ir darytų tai, kas jam patinka.
- Palaikykite ir padrąsinkite: Palaikykite vaiką, net jei jam nesiseka. Padrąsinkite jį nepasiduoti ir toliau siekti savo tikslų.
- Skatinkite savarankiškumą: Leiskite vaikui pačiam spręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai padės jam tapti savarankišku ir pasitikinčiu savimi.
- Būkite pavyzdžiu: Rodykite vaikui, kad patys esate motyvuoti ir siekiate savo tikslų. Tai įkvėps jį sekti jūsų pavyzdžiu.
Vietoj išorinės - vidinė motyvacija
Norint suprasti, kas pasikeitė mūsų visuomenėje ir kur dingo vaikų motyvacija mokytis, turime nepamiršti, kad per pastaruosius 50 metų ženkliai sumažėjo šeimų dydžiai. Vaikai daugumoje atvejų ėmė augti vos vieno ar kelių brolių-seserų apsuptyje, prižiūrimi pulko suaugusiųjų. Tai pakeitė modelį, kuris buvo prieš tai - kuomet buvo didelės šeimos, ir vyresni vaikai augindavo jaunesnius, o jaunesnieji vėliau padėdavo savo broliams ir seserims prižiūrėti jų vaikus. Kadangi pasidarė prieinamos vaikų priežiūros paslaugos, žmonės prarado natūralų įgūdį rūpintis savo ir kitų vaikais. Šią atsiradusią tuštumą ima užpildyti įvairūs ekspertai ir padėjėjai, mes imame mokytis nebe iš savo senelių, tėvų, o iš knygų… Šie gyvenimo būdo pasikeitimai įtakojo tai, kad tėvai iš taip vadinamų sodininkų virto skulptoriais. Tėvystė tapo vaiko-centriška, ekspertų vedama, emociškai sekinanti, reikalaujanti daug darbo ir išlaidų. Visuomenės dauguma tiki, kad vaikų negalima išleisti iš akių nei sekundei, juos reikia nuolatos prižiūrėti.
Yra du būdai įtakoti žmonių elgesį - gali manipuliuoti arba gali įkvėpti. Išorinė motyvacija, kaip sufleruoja jau pati sąvoka, kyla iš išorės. Tai visi minėto botago-pyrago variantai - tokie išoriniai faktoriai, kurie veikia mūsų elgesį. Vidinė motyvacija tuo tarpu - tai noras daryti, nes tai įdomu, nes trokšti tai daryti, nes tau rūpi, nes tai kažkas tau svarbaus, tai tau teikia džiaugsmą. Visa tai - klasikiniai vidinės motyvacijos pavyzdžiai, kurių neveikia tokie dalykai, kaip negatyvios pasekmės ar bausmės. Jei mes norime išauginti motyvuotą kūrybingą, išradingą ir mąstantį vaiką, kaip mums tai padaryti? Pakeliui pilna dalykų, kurių ne tik norime, bet kuriuos ir reikia padaryti, išmokti. Tad realiai mūsų užduotis yra nugalėti tinginystę ir abejingumą, dar kitaip pasakyčiau - nuobodulį.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Dr. Edward Deci ir Richard M. Ryan, tyrinėję motyvacijos temą daugiau nei 30 metų, kalba apie Savi-ryžto teoriją (Self-Determination Theory), pagal kurią trys pagrindiniai psichologiniai poreikiai yra PRIERAIŠUMAS, AUTONOMIJA ir KOMPETENCIJA. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas turi jaustis gebantis kažką padaryti, gebantis pats pasirinkti ir būti prisirišęs prie kitų, kad jaustųsi saugus, priimtinas ir mylimas. Tyrėjai įrodė, kad motyvacija yra kiekviename iš mūsų ir pražysta tuomet, kai į šiuos poreikius yra atsakyta.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
tags: #motyvacija #apie #broli