Emocijos - tai neatsiejama žmogaus patirties dalis, tačiau kartais jos gali tapti sunkiai valdomos ir trukdyti priimti racionalius sprendimus. Straipsnyje nagrinėjama, kaip psichologiniai principai ir praktikos gali padėti valdyti emocijas, ypač stresinėse situacijose, ir kaip protas gali paveikti jausmus.
Emocijų Kilmė ir Žmogaus Mąstymo Galia
Psichologė Eglė Masalskienė teigia, jog egzistuoja du emocijų atsiradimo keliai: vienas būdingas gyvūnams, kitas - žmonėms. Gyvūnai, susidūrę su grėsme, iškart reaguoja baime, o jų elgesys yra nulemtas šios emocijos. Pavyzdžiui, antilopės, pamačiusios tigrą, puola bėgti, ir baimė išnyksta, kai pavojus praeina.
Žmonių patirtis yra sudėtingesnė. Nors ir mes galime patirti tiesioginę baimę susidūrę su pavojumi, mūsų mąstymo galia leidžia mums išgyventi emocijas net ir tada, kai grėsmės nebėra. Pavyzdžiui, jei žmogų miške užpultų meška, jis greičiausiai ilgai vengtų tos vietos, net jei realaus pavojaus ten nebebūtų. Ši žmogaus minčių galia yra ir privalumas, leidžiantis mums kurti ir spręsti problemas, ir trūkumas, nes neigiamos mintys gali ilgam įkalinti mus baimėje ir nerime.
Stresas ir Emocijų Valdymas: Sutelktas Dėmesys į Dabartį
Streso metu žmogus dažnai ieško ryškių jutiminių patirčių, pavyzdžiui, valgymo. Tačiau E. Masalskienė siūlo alternatyvius būdus, kaip valdyti stresą: sutelkti dėmesį į „čia ir dabar“ momentą. Tai padeda sumažinti baimę ir nerimą iki tokio lygio, kai vėl galima įjungti mąstyseną ir klausti savęs, ką daryti toliau. Dėmesio sutelkimas padeda pažaboti pernelyg didelį stresą, kuris trukdo priimti protingus sprendimus, nes žmogus gali ne tik sugalvoti dalykus, bet ir jų prisigalvoti. Kvėpavimo stebėjimo pratimai yra dažnai siūlomi kaip priemonė pauzei ir dabarties momento suvokimui.
Psichologė teigia, kad susidūrus su grėsminga situacija, galime į ją koncentruoti dėmesį arba ne. Jei naudojamės dėmesiu, galime apie tai galvoti ir priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau mąstysena gali ir išdidinti grėsmę, sukuriant blogiausius scenarijus. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra grėsminga, bet akcentuoti, ką galime padaryti. Projektuojant pozityvias išeitis ir galvojant apie tai, kuo galime būti naudingi, nerimas ir baimė sumažėja.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Praktiniai Pratimai Mintims Stebėti ir Keisti
Norintiems praktikuotis ir mokytis pastebėti savo mintis, E. Masalskienė siūlo susidaryti minčių pastebėjimo ir keitimo alternatyviomis darbalaukį. Tai reiškia, kad reikia užsirašinėti situacijas, spontaniškas mintis, kurias jos sukėlė, alternatyvias mintis, kuriomis jas pakeitėte, ir kaip nuo to pasikeitė emocija, veiksmai ir situacijos rezultatas. Svarbu pabrėžti, kad alternatyvi mintis nebūtinai turi būti teigiama. Pavyzdžiui, išgirdus per radiją apie naujus koronaviruso susirgimo atvejus, pirma mintis gali būti „labai daug, situacija blogėja“. Tačiau pakeitus šią mintį, galima pajusti daugiau atlėgimo ir mažesnį nerimą. Tai rodo, jog nuo įvykių interpretacijos priklauso, kaip jaučiamės ir kaip priimame naujienas.
Psichologė pabrėžia, kad nereikia užsimerkti ar stengtis nepastebėti negatyvių dalykų, tačiau svarbu stengtis akcentuoti pozityvius dalykus. Patyrus įvykį, mus pasiekia pirmoji spontaniška mintis su interpretacija apie tai, kas įvyko, ir su savimi gali atsivesti kažkokią emociją. Tuomet gali kilti impulsas veikti tam tikru būdu, kuris gali būti nulemtas ne tik minties, bet ir emocijos. Tą mintį provokuoja mūsų turimi įsitikinimai ir dalinai - mūsų nervų sistemos tipas, temperamentas. Įsitikinimus kuria tam tikros patirtys ir taip turime užburtą ratą, kuris ištisai sukasi mūsų smegenyse.
Minčių Tyrimo Darbalapis: Alternatyvių Perspektyvų Paieška
Antrasis minčių pastebėjimo pratimas, kurį rekomenduoja psichologė, vadinasi minčių tyrimo darbalapis. Pavyzdžiui, jei jums būdinga mintis: „nesąmonė, kad visi dirbame per nuotolį, man nepatinka“, interpretuojant situaciją tokiu būdu, prastinate sau nuotaiką ir jaučiatės silpnas, nes nieko negalite padaryti. Ši mintis nepadeda jums siekti savo tikslų ir silpnina jūsų sveikatą. Alternatyvi mintis galėtų būti: „mano nuomonė kitokia - aš galvoju, kad dar būtų galima dirbti iš darbo vietos, bet naudojant tam tikras apsaugos priemones“. Tai nepagerins nuotaikos, nes reikės galvoti pasiūlymą, kaip savo nuomonę pristatyti įmonės vadovui, bet tikrai padės pasijusti stipresniu ir pagelbės siekiant savo tikslų. Net jeigu nesulauksite pritarimo, iš šios situacijos vis tiek gausite daugiau naudos nei žalos.
Pyktis Kelyje: Emocijų Valdymas Vairuojant
Didžiųjų šalies miestų gatvėse transporto spūstys prieš šventes pasiekia apogėjų, o vairuotojai ne tik užtrunka ilgiau kelyje, bet ir tampa agresyvesni. Eglė Masalskienė, pykčio keliuose valdymo konsultantė, pastebi, kad skubantiems vairuotojams pyktis kyla, nes jie nebūna pasiruošę tokioms spūstims, tikisi pravažiuoti „kaip visada“, o susidūrę su realybe jaučiasi bejėgiai. Metų pabaigoje žmonės įprastai skuba užbaigti visus suplanuotus darbus, neretai dirba viršvalandžius, taip pat nori greitai supirkti kalėdines dovanas šeimos nariams ir artimiesiems. Daugelis dėl to prieš pat šventes patiria daug streso, o ši įtampa bei skubėjimas nedingsta ir sėdus už vairo. Jausdami įtampą aktyvūs, linkę konkuruoti ir greitai tvarkyti reikalus žmonės skubėdami pradeda agresyviau vairuoti - konkuruoja kelyje su kitais eismo dalyviais, neretai pažeidžia kelių eismo taisykles.
E. Masalskienė rekomenduoja iš anksto nusiteikti, kad kelyje teks susidurti su grandiozinėmis spūstimis. Planuojant savo laiką iš anksto galite pagalvoti, kad įprasta kelionė namo, į darbą ar parduotuvę truks gerokai ilgiau nei įprastai. Visuomet geriau tikėtis labai didelių grūsčių, o rasti mažesnes. Be to, atminkite, kad nesvarbu, pyksite, ar ne, kelionė nuo to nesutrumpės. O žinodami, kad šiomis dienomis eismas be galo intensyvus, prieš sėsdami už vairo galite apgalvoti savo kelionės maršrutą ir nuspręsti, kuris kelias pareikalaus mažiausiai laiko bei streso.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Praktinės Gudrybės Stresui Kelyje Mažinti
Kylant pykčiui, labai svarbu nukreipti mintis kitur, į pozityvius dalykus, nes emocijos paklūsta protui. Pavyzdžiui, galite pagalvoti apie laukiančius malonius įspūdžius per laisvas dienas, susitikimus su brangiais artimaisiais ar apie planuojamas atostogas. Padėti nusiraminti gali ir automobilio salone užleista mėgstama rami muzika. O geriausiai kelyje pyktį mažina nuoširdžios šypsenos. Nenorintys gaišti laiko kamščiuose ar žinantys, kad teks ilgai ieškoti stovėjimo vietos automobiliui, taip pat gali į prekybos centrus keliauti viešuoju transportu.
Psichologė pastebi, kad po švenčių dalis vairuotojų linkę per daug atsipalaiduoti ir vairuoja nerūpestingai. Žmonės nori pailsėti po įtempto laikotarpio, džiaugiasi Kalėdomis bei artėjančiais Naujaisiais Metais. Tokia būsena taip pat nėra saugi, nes išsiblaškius sunkiau pastebėti kitų eismo dalyvių veiksmus ir ištikus realiai grėsmei kelyje tinkamai sureaguoti. Šventiniu metu vairuotojams itin svarbu išlaikyti budrumą ir dėmesingumą, daugiau stebėti aplinką. Iškritus dideliam sniego kiekiui kelias pasidaro slidesnis, dėl sniego taip pat neretai suprastėja vairuotojų matomumas.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas