Įprasta manyti, kad emocijos yra universali žmogiškoji patirtis, tačiau jų išraiška ir valdymas gali skirtis priklausomai nuo lyties. Naujausi psichologų tyrimai atskleidžia, kad nors vyrai ir moterys turi panašų emocinį pajėgumą, jų patirties, išraiškos ir pagalbos ieškojimo būdai reikšmingai skiriasi. Šie skirtumai ne tik veikia asmeninius santykius, bet ir formuoja svarbias pasekmes psichinei sveikatai bei socialinei gerovei.
Seniai kartojama, kad vyrai iš Marso, moterys - iš Veneros. Vyro ir moters susitikimas - dviejų priešingų suvokimų apie santykius susidūrimas. Nieko nuostabaus, kad moteriai reikia partnerio artumo, o vyrui - distancijos ir erdvės. Vyras nori patylėti, o moteris nori kalbėti apie santykius. Vyras nesupranta, kuo nusikalto, o moteris - kaip galima nesuprasti „tokio akivaizdaus dalyko“. Tai vis skirtingi psichologiniai poreikiai.
Emocinių išgyvenimų skirtumai
Mokslininkai nustatė, kad esminis skirtumas tarp vyrų ir moterų emocinės patirties slypi ne pajėgume jausti, o būduose, kuriais emocijos yra išreiškiamos, komunikuojamos ir valdomos.
Tyrimai rodo, kad moterys dažniau atvirai pripažįsta ir įvardija liūdesį, vienatvę ar depresijos simptomus, tuo tarpu vyrai labiau linkę maskuoti emocinį sielvartą kitomis išraiškomis, tokiomis kaip dirglumas ar užsisklendimas. Abu lygiai jaučia emocijas, tačiau skiriasi emocinės išraiškos kanalai.
Psichologai pabrėžia, kad šie skirtumai nėra įgimti, o daugiausia formuojami socializacijos procesų ir kultūrinių normų, kurios apibrėžia, kas yra „priimtina” kiekvienai lyčiai. Berniukai dar vaikystėje sužino, kad rodyti švelnius jausmus - ne vyriška, kad tikri vyrai neverkia, jie privalo demonstruoti savo jėgą ir drąsą, iškęsti skausmą, o užgauti - atsilyginti tuo pačiu pykčiu ir agresija. Kartais atrodo, kad berniukai nuo mažens ruošiami karui ar mažų mažiausiai medžioklei. Kadangi karo nėra ir parnešti į namus sumedžioto mamuto maistui taip pat seniai nebereikia, taip „vyriškai“ išauklėti užaugę jie neturi kur padėti įgytų „vyriškų įgūdžių“. O štai švelnumo, atidumo ir jautrumo, taip būdingo ir kartu reikalingo moterims, dažnai pritrūksta. Tiesa, laikai keičiasi, vaikų auklėjimas - taip pat, bet tokie pokyčiai vyksta lėtai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Socialinių tinklų struktūros skirtumai
Vienas iš labiausiai akivaizdžių skirtumų tarp vyrų ir moterų emocinės patirties yra jų socialinių ryšių organizavimas. Moterų socialiniai tinklai pasižymi platesniu pasitikėjimo asmenų ratu, gilesniais emociniais ryšiais ir dvikrypčiu palaikymu. Jos linkusios tiek teikti, tiek gauti emocinę paramą. Tuo tarpu vyrų socialiniai tinklai dažnai pasižymi koncentruota emocine investicija, veikla pagrįstais ryšiais ir platesniais, bet paviršutiniškesniais kontaktais. Vyrai dažnai pasikliauja tik partneriu kaip pagrindiniu pasitikėjimo asmeniu, o bendravimas dažnai orientuotas į bendrą veiklą, o ne emocinį atsivėrimą.
Šis skirtumas tampa itin reikšmingas gyvenimo krizių metu. Netekus partnerio ar išsiskyrus, vyrai dažnai patiria didesnę socialinę tuštumą, nes netenka pagrindinio ar net vienintelio emocinio palaikymo šaltinio.
Vienatvės patyrimo skirtumai
Vienatvė yra universali žmogiškoji patirtis, tačiau jos pasireiškimas ir įtaka skirtingoms lytims turi savitų niuansų. Moterys statistiškai dažniau pripažįsta ir praneša jaučiančios vienatvę, ištekėjusios moterys dažniau jaučiasi vienišos nei vedę vyrai, o vieniši vyrai dažnai patiria gilesnę vienatvę nei vienišos moterys.
Šie skirtumai gali būti iš dalies nulemti skirtingų susidorojimo strategijų: moterys siekia gilių, emocinių santykių ir jų kokybės, o vyrai dažniau renkasi veikla orientuotus kontaktus, nebūtinai susijusius su emociniu atvirumu. Vyrams svetimos kankinančios mintys apie santykius, bet jos artimos moterims. Visų pirma apie santykius moteris galvoja kaip apie žodinį susitarimą. Iš čia ateina ir dažni priekaištai partneriui: „Tu su manimi visai nesikalbi!“. Moterims tiesiog būtina savo emocijas išsakyti žodžiais, su partneriu aptarti mažiausias kiekvienos pragyventos dienos detales. Vyrai sutverti kitaip. Jų smegenų zonose, atsakingose už kalbą, yra 17 procentų mažiau neuronų nei analogiškose moterų smegenų srityse. O kur dar auklėjimas šeimoje? Retai kuris berniukas atvirai kalba su mama ar kuriuo kitu šeimos nariu apie savo jausmus. Kadangi moterys turi ne tik daugiau „kalbos neuronų“, bet ir lakesnę vaizduotę, jos dažnai pasvajoja apie tai, kaip abu sėdi terasoje, geria arbatą ir svarbiausia… kalbasi apie santykius. Na, kartais tokių stebuklų pasitaiko. Bet moteris daugiau kalba, o vyras klauso. Bet ar girdi? Čia jau kitas klausimas. Tačiau atsižvelgus į visus įgimtus dalykus, auklėjimą ir vaikystės patirtį, argi galima juos kaltinti?
Vyrų vienatvė: paslėpta epidemija
Visuomenėje egzistuoja paslėpta vyrų vienatvės epidemija, kurią moksliniai tyrimai tik dabar pradeda atskleisti. Pagrindinės priežastys, kodėl vyrų vienatvė dažnai lieka nepastebėta, yra kultūrinės normos ir stigma, maskuojančios išraiškos, socialinis fasadas ir ribotas emocinių signalų perdavimas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Vyrai nuo mažens mokomi nedemonstruoti pažeidžiamumo, todėl dažniau išreiškia vienatvę per dirglumą, užsisklendimą ar darboholizmą. Išoriškai aktyvus socialinis gyvenimas gali slėpti emocinės paramos trūkumą, o mažesnė tikimybė, kad vyrai pasidalins savo emocine būsena, apsunkina vienatvės atpažinimą.
Tyrimai rodo, kad vyrų negebėjimas ar nenoras pripažinti vienatvės sukelia rimtų pasekmių - nuo nediagnozuotos depresijos iki socialinio atsiskyrimo, kuris ilgainiui gali pabloginti fizinę ir psichinę sveikatą.
Praktiniai sprendimai emocinei sveikatai stiprinti
Remiantis moksliniais tyrimais, skirtingoms lytims reikalingi skirtingi metodai kovai su izoliacijos jausmu. Strategijos vyrams apima stigmos mažinimą bendruomenėse ir viešajame diskurse, emocinės kompetencijos ugdymą nuo jaunystės, paramos ryšių diversifikavimą ir veikla pagrįstas socialines programas. Strategijos moterims apima gilių ryšių atkūrimo palaikymą po gyvenimo pokyčių, pagalbos ieškojimo barjerų mažinimą, lygiaverčių paramos tinklų kūrimą ir darbo-gyvenimo balanso strategijas.
Bendruomeninės iniciatyvos, tokios kaip ankstyvos intervencijos programos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, vartininkų mokymai bendruomenės lyderiams ir sveikatos priežiūros specialistams, mišraus formato intervencijos ir amžiui jautrių programų kūrimas, taip pat gali padėti stiprinti emocinę sveikatą.
Hormonų įtaka emocijoms
Mokslininkė R.Mončiunskaitė teigia, kad didžiulę įtaką mūsų emocijoms daro hormonai. Ji pasirinko patyrinėti, kaip hormonai veikia nuotaikų kaitą, kuri dažniausiai siejama su moterimis, ir agresiją, kuri dažniausiai siejama su vyrais.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Moterys įvairius nuotaikų sutrikimus patiria 2 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su gana dideliais hormonų pokyčiais moterų organizme - pradedant paauglyste, nėštumu, gimdymu, menopauze ir baigiant įprastu mėnesiniu menstruaciniu ciklu. Menstruacijų ciklo metu pirmoje fazėje - folekulinėje - didėja estrodiolio, estrogenų grupės hormono, kiekis, kuris didžiausias būna prieš pat ovuliaciją. Antroje - geltonkūnio - fazėje didėja progesterono lygis. Estrogenai skatina serotonino (laimės hormono) cirkuliaciją, t. y. gerina nuotaiką, progesteronas slopina serotonino poveikį, todėl nuotaiką blogina.
Tyrimais nustatyta, kad moterims, esančioms geltonkūnio fazėje, reikia daugiau laiko atpažinti laimingas išraiškas tiek vyrų, tiek moterų veiduose. Taip pat ir smegenų tyrimais fiksuojamas skirtingas smegenų aktyvumas pirmoje ir antroje ciklo fazėje.
Hormoninė kontracepcija taip pat veikia moters organizmą. Tyrimai rodo, kad vartojančios kontracepciją moterys į labai nemalonius stimulus reaguoja ne taip intensyviai. Pasak mokslininkės, būtent iš smegenų ateina signalai, reguliuojantys menstruacijų ciklą. Kai hormonų aplinka organizme sujaukiama kontraceptikais, hormonų balansas pakinta, todėl keičiasi ir emocinės reakcijos.
Mokslininkė iškėlė klausimą, ar egzistuoja vyrų nuotaikų kaita? Pasirodo, taip, netgi yra toks terminas - suirzusio vyro sindromas. Biologine prasme suirzusio vyro sindromas labiausiai sietinas su padidėjusiu kortizolio ir sumažėjusiu testosterono, kurio natūraliai mažėja su amžiumi, lygiu.
Agresija: vyrų ir moterų skirtumai
Visgi vyriškos emocijos daug dažniau asocijuojasi su agresija. Vyrai yra agresyvesni ir jų agresijos išraiška yra labiau fizinė. Tačiau moterys yra ne mažiau agresyvios, tik agresijos forma yra netiesioginė ir pasireiškia apkalbomis, paskalomis, šmeižimu, socialine atskirtimi, išvaizdos kritika.
Agresijos išraiškos skirtumų šaknys slypi dar medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėje. Joje moterys dažniau likdavo namuose ir prižiūrėdavo vaikus. Kadangi jos nėra fiziškai labai stiprios, tarpusavyje pykosi ne fizine forma, o verbaliniu ar kitu būdu. Vyrai, būdami stipresni ir turėdami didesnę raumenų masę, medžiojo, kovojo ir agresiją reiškė fiziniu būdu.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad agresyvesni, dominuojantys vyrai turi daugiau testosterono. Beje, šis hormonas siejamas ir su padidėjusia moterų agresija.
Emocijų atpažinimas
Kito žmogaus elgesio interpretavimas labai priklauso nuo to, kaip mes atpažįstame emocijas. Tyrimai rodo, kad moterys geriau atpažįsta subtilias emocines išraiškas. Vyrai ir moterys pyktį geriau atpažino vyriškuose veiduose, o moteriškuose veiduose buvo labiau atpažįstamas džiaugsmas. Tyrėjai mano, kad tai susiję su veido architektūra. Vyrų veido bruožai yra griežtesni, moterų - švelnesni.