Vis labiau pripažįstama, kad emocinis intelektas yra svarbus kokybiškam gyvenimui, todėl siekiama jį pažinti ir lavinti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip emocijų atpažinimas ir ugdymas vyksta darželiuose, kokias programas ir metodus naudoja pedagogai, kokie iššūkiai kyla ir kaip tėvai gali prisidėti prie šio proceso namuose.
Emocinis intelektas: kas tai ir kodėl tai svarbu?
Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Per paskutinius trisdešimt metų mokslininkai ėmė emocijas laikyti itin svarbia asmenybės dalimi. Tobulėjant tyrimų technologijoms ir metodikoms, aiškėjo, kad emocijų sudėtingumui neprilygsta nė viena psichikos funkcija, ir jų atpažinimas, supratimas ir kontroliavimas yra išlavinamas gebėjimas, o ne išmokstamas žinių rinkinys. Emocijos yra žmogaus atsakas į mus supantį pasaulį, savisaugos ar pasitenkinimo lygio išraiška, priklausanti nuo paveldimumo, patirties ir aplinkybių. Beje, linkstama atskirti emocijas nuo jausmų, kurie, įtakojami emocijų, išreiškia žmogaus ilgalaikį santykį su tikrove.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie anksti išmoksta atpažinti savo jausmus, vėliau lengviau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, geriau mokosi ir užmezga kokybiškesnius santykius. Pripažinus, kad emocinis intelektas yra išlavinama asmenybės savybė, leidžianti įveikti sudėtingas situacijas, lanksčiau prisitaikyti ir rasti problemų sprendimą, darosi akivaizdu, kad tam pasiekti yra būtina praktika.
Emocinio intelekto ugdymas darželiuose: iniciatyvos ir programos
Vilniaus darželiuose pastaraisiais metais pastebimas teigiamas poslinkis - pedagogai vis dažniau įtraukia emocinio intelekto ugdymo elementus į kasdienę veiklą. Darželis „Pažinimo Medis” tapo vienu iš emocinio intelekto ugdymo pionierių. Čia įgyvendinama programa „Jausmų laboratorija”, kurios metu vaikai kasdien skiria 15 minučių emocijų atpažinimui ir aptarimui. Auklėtoja Jurgita Petrauskienė pasakoja: „Pradėjome nuo paprastų dalykų - emocijų veidukų, kuriuos vaikai renkasi ryte atėję į grupę.“
Darželyje „Vaivorykštė” Pilaitėje įdiegta „Kimochi” programa, kurioje naudojami specialūs žaislai-personažai su keičiamomis emocijomis. Privatus darželis „Mažieji genijai” Užupyje taiko mindfulness praktikas, pritaikytas ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Paramos vaikams centro programa
Savo darželio vaikams siekiate suteikti ne tik akademinių žinių, bet norite ugdyti ir socialinius emocinius įgūdžius? Paramos vaikams centro programa siūlo sprendimą! Dvejus metus 28 savaites kiekvieną dieną pagrindinė(-is) grupės auklėtoja(-s) veda 20 min. trukmės pamokėlеs 4-6 metų vaikams. Užsiėmimų metu vaikai atlieka jų amžiui pritaikytas, įtraukiančias ir lengvai suprantamas užduotis. Naudojamos žaismingos priemonės, padedančios sudominti vaikus: lėlytės, plakatai, jausmų kortelės, linksmos dainelės.
Norint įgyvendinti programą, auklėtojos(-ai) turi baigti Paramos vaikams centro mokymus (12 ak.val.), kurių metu suteikiama visa reikalinga metodinė medžiaga (programos vadovas, lėlytes, dainelės, plakatai, jausmų kortelės). Vėliau teikiamos tęstinės konsultacijos (4 ak.). Dalyvavimas nemokamas. Į mokymus pakviečiama po atrankinio pokalbio.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos projektas „Emocijų paletė“
Mūsų įstaigoje įgyvendinant projektą „Emocijų paletė“, kurį dalinai finansuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracija, įvyko seminaras, kurį vedė Europos sertifikuota klinikinės ir sveikatos psichologijos specialistė Valija Šap. Pirmoje seminaro dalyje, skirtoje pedagogams, buvo aptarti vidinių resursų palaikymo ir stiprinimo principai, pagalbos sau būdai, padedantys susidoroti su emociniais iššūkiais profesinėje veikloje. Lektorė akcentavo emocinio atsparumo svarbą, vidinių poreikių atpažinimą ir savirefleksijos reikšmę kasdienėje pedagoginėje praktikoje. Antroji seminaro dalis buvo skirta tėvams ir vaikų emocinės raidos temai, ypatingą dėmesį skiriant socialinių tinklų įtakai emociniam intelektui. Buvo aptarta, kaip skaitmeninis turinys formuoja vaikų savivertę, emocines reakcijas ir santykius su aplinkiniais. Lektorė pabrėžė suaugusiųjų vaidmenį padedant vaikams sąmoningai naudotis technologijomis, mokant kritinio mąstymo, atsakomybės ir emocijų atpažinimo.
Projektas „Mano kinas“
Neseniai pasibaigęs jau antrą kartą režisierės Kristinos Buožytės inicijuotas projektas „Mano kinas“ suteikė Vilniaus ir Klaipėdos dienos centrų jaunuoliams galimybę įžengti į problemų ir sprendimų džiaugsmo nestokojančią kino kūrybos virtuvę. „Pasidalindami vaidmenimis ir pozicijomis aikštelėje, kurdami scenarijų, filmuodami, montuodami ir, galiausiai, matydami rezultatą, vaikai išgyvena daugybę situacijų, per kurias neformalioje aplinkoje gali patirti visą spektrą emocijų,“ - teigia K. Buožytė.
„Dirbdami grupėje, susipažinę ir įgiję abipusio pasitikėjimo, per trumpą laiką stengiamės susikurti saugią atmosferą, kartais vaikui saugesnę už jo namų erdvę. Saugumas lemia, kad vaikai daugiau atsiveria, todėl gali išgyventi emocijų, kurių kitur patirti neturi galimybės, - dalinasi projekte dirbusi psichologė Laura Zabilienė. - Neformali aplinka, pasitikėjimu ir palaikymu paremtas bendravimas neretam dienos centro vaikui užpildo didžiulį trūkumą jo gyvenime. Mokykloje jis išmoksta atitikti ar maištauti prieš mokytojų lūkesčius, namuose - tėvų, o erdvių, kur jis gali būti savimi, nėra daug.“
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Saugios erdvės sukūrimo svarbą išskiria ir Arūnas Eimulis, kino režisierius, projekte „Mano kinas“ dirbęs su Klaipėdos vaikų grupėmis. „Ne tik vaikinai bijo kalbėtis apie emocijas. Ypač - tiesiogiai, sėdėdami vienas prieš kitą. O procese, užvirus darbui, kuriant personažus ar mokantis naujų įgūdžių, ir išlenda visi vidiniai pergyvenimai, ankstesnės gyvenimo patirtys. Pasiskirstymas vaidmenimis kino aikštelėje padeda išbandyti save, savo vietą randa ir lyderiai, ir mažiau iniciatyvūs. Gal atrodo, kas tie kūrybiniai procesai, kažkokie neapčiuopiami dalykai be įspūdingo rezultato, bet per juos auga ne tik komandinio darbo patirtis, teigiamas santykis su suaugusiais, o ir savivertė, ryšys su savimi.“
Justiniškių atviro jaunimo centro „Bazė“ jaunimo grupės vadovė Gabrielė Gerlaitė akcentuoja projekto eigoje išryškėjusius du dalykus: kooperacijos tarp skirtingų vaikų grupių poreikį ir grupės vadovo įsitraukimo, vidinės motyvacijos svarbą. „Buvo įdomu stebėti, kaip skiriasi skirtingų bendruomenių vaikų poreikiai - vieniems teorinis įvadas apie emocijas paliko įspūdį, kitiems - atvirkščiai, be veiksmo sėdėti ir klausytis buvo nuobodu, reikėjo veiksmo. Tačiau jungtinis darbas sukėlė daug lūkesčių ir aistrų - visada labiau motyvuoja ir įkvepia kažkas iš šalies, ar tai būtų kiti vaikai, ar nauji projektai.“ G. Gerlaitė taip pat pastebėjo, kad grupės motyvacijai labai svarbus ir pats vadovo nusiteikimas, noras drauge tobulėti, gilintis į tai, ko mokoma. „Stengiausi nesikišti, neįtakoti kūrybinio proceso, tiesiog būti, priimančiai ir atvirai išgyventi viską drauge. Tai suartino, dar paprasčiau atsiverti aptariant kasdienius rūpesčius, o neigiamos emocijos ir nusivylimas nesukėlė kliūčių baigti projektą, net kai kito centro vaikai neatvyko į Vilnių pabaigti jį drauge“, - pasakoja grupės vadovė.
„Nebuvo lengva atlaikyti vaikų pyktį ir nepasitenkinimą, užverdantį filmavimo aikštelėje, - pripažįsta projekte dalyvavusi režisierė Martina Jablonskytė, turinti patirties „Vaikų linijoje“. - Tačiau, tikintis, kad toks patyrimas jiems vėliau padės gyvenime, nuramina. Gera stebėti, kaip jie įveikia savo nesutarimus, ieško išeičių iš grupę ištikusios krizės. Pusiausvyros suradimas, suvokimas, kad emocijų neverta bijoti, leidžia stipriau pasitikėti savimi ir laisviau reikštis ne tik emociškai, bet ir intelektualiai. Taip pat - labiau toleruoti kitus.“
„Vaikai turi išmokti garsiai reikšti ne tik neigiamą nuomonę, nepasitenkinimą, kuris neretai „nutempia“ grupę iš paskos, bet ir kitą pagirti, pasidžiaugti, padrąsinti, ypač, kai pats to gauna, - dalinasi projekto psichologė Simona Kosinskaitė. - Labai veikia pavyzdys. Kaip kitas susidorojo su pykčiu? Kaip jį priėmė po to, kai jis išsakė savo nuomonę? Kas atsitiks, jei pyktį užgniauši?"
Michail Arefjev, Pal. J. Matulaičio socialinio centro paauglių dienos grupės „Tranzitas“ vadovas, su savo grupe projekte dalyvavęs jau antrą kartą, dalinasi: „Teorinė projekto dalis, pokalbiai su psichologe man pačiam asmeniškai buvo labai vertingi. Refleksijas ir grįžtamojo ryšio metodikas taikome beveik kasdien jau kurį laiką, tai tapo mūsų kasdiene darbo centre dalimi." Vadovas, pasidžiaugęs gana netikėtai aktyviai įsitraukusiais ir savo talentus ar įkvėpimo savo kūrybai atradusiais vaikais - vaikinu, visus netikėtai pribloškusiu savo vaidyba, mergina, piešiančia ir animuojančia filmukus, atkreipia dėmesį, kad jaunimo centruose vykdomos veiklos dažniausiai yra finansuojamos atskirų projektų rėmuose, dėl ko nuoseklumo ir pastovumo dar stipriai trūksta. Neformalaus ugdymo veiklas teikiančiųjų tenka ieškotis patiems vadovams, o tam reikia papildomo darbo laiko ir energijos. „Nors, kai pradedi matyti realius jų savivertės ar bendravimo pokyčius, tos energijos atsiranda, juk tam ir dirbam“, - užbaigia pokalbį M. Arefjev.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Kristina Buožytė, apibendrindama savo patirtį tiek šiame projekte, tiek dirbant „Kūrybinėse partnerystėse“ ir „Kūrybinėse jungtyse“, patvirtina nuoseklumo, ilgalaikiškumo svarbą. „Dideliems pokyčiams, kurių neformaliais ugdymo projektais realiai ir siekiame, reikia daugybės mažų žingsnelių, kantraus linijos laikymo - ar tai būtų kūrybinis procesas, ar kasdienis bendravimas vaiko, jaunuolio aplinkoje. Naivu tikėtis, kad vienas projektas, vienos dirbtuvės iš esmės pakeis vaiko gyvenimą, tačiau tokių projektų gausa, jų visuma jau suteikia galimybę jam pasiūlyti kitokį, naują būdą priimti save ir gyvenimo iššūkius." Projektas „Mano kinas“ yra dalinai finansuojamas Vilniaus m. savivaldybės.
Iššūkiai ir kliūtys
Nepaisant augančio susidomėjimo, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su nemažai iššūkių. Vienas didžiausių - didelis vaikų skaičius grupėse. Kita problema - kai kurių tėvų ir net pedagogų įsitikinimas, kad emocijų valdymas „ateina savaime” arba kad berniukai „neturėtų verkti”.
Darželio „Šaltinėlis” direktorė Daiva Rimkienė pastebi dar vieną iššūkį: „Dažnai tėvai nori, kad vaikai kuo greičiau išmoktų skaityti ar skaičiuoti, bet mažiau dėmesio skiria emociniam intelektui." Dar vienas iššūkis - metodinių priemonių lietuvių kalba trūkumas.
Vilnius - daugiakultūris miestas, kuriame auga vaikai iš įvairių šeimų. Skirtingose kultūrose emocijos gali būti reiškiamos ir vertinamos skirtingai. Darželyje „Saulutė”, kuriame mokosi vaikai iš mišrių šeimų, auklėtoja Ingrida Valaitienė pastebi: „Pastebime, kad vaikai iš skirtingų kultūrų skirtingai reaguoja į tas pačias situacijas. Šiame kontekste ypač svarbu bendradarbiauti su tėvais ir suprasti, kokios vertybės puoselėjamos šeimoje."
Kaip tėvai gali padėti?
Tėvai dažnai klausia, ką jie gali daryti namuose, kad sustiprintų darželyje pradėtą emocinio intelekto ugdymą. Svarbu prisiminti, kad emocinio intelekto ugdymas - tai nuolatinis procesas, ne vienkartinė pamoka.
Štai keletas patarimų tėvams:
- Kalbėkitės apie emocijas. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi, padėkite jam įvardyti savo emocijas.
- Būkite pavyzdžiu. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. Parodykite, kaip jūs valdote savo emocijas.
- Sukurkite saugią aplinką. Leiskite vaikui reikšti savo emocijas be baimės būti nubaustam ar išjuoktam.
- Žaiskite žaidimus, kurie ugdo empatiją. Šie žaidimai ne tik padeda vaikams geriau suprasti savo emocijas, bet ir ugdo empatiją - gebėjimą atpažinti ir suprasti kitų žmonių jausmus.
- Skaitykite knygas apie emocijas. Knygos gali padėti vaikams suprasti, kad jie nėra vieni, patiriantys tam tikras emocijas.
- Ribokite socialinių tinklų naudojimą. Socialiniai tinklai gali daryti neigiamą įtaką vaikų savivertei ir emocinei būklei.
Ateities perspektyvos
Emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose dar tik įgauna pagreitį, bet jau matome daug žadančių iniciatyvų. Psichologė Jūratė Balčiūnienė, viena iš programos kūrėjų, pabrėžia: „Investicija į vaikų emocinį intelektą - tai investicija į sveikesnę visuomenę."
Ateityje tikimasi, kad emocinio intelekto ugdymas taps neatsiejama ikimokyklinio ugdymo dalimi, o ne papildoma veikla. Jei norime užauginti kartą, kuri ne tik gerai mokosi, bet ir geba kurti darnius santykius, spręsti konfliktus ir rūpintis savo psichologine gerove, turime pradėti nuo mažų žingsnelių darželyje. Juk emocijos - tai spalvos, kuriomis vaikai piešia savo pasaulį.
tags: #emociju #atpazinimo #pradinukams