Įvadas
Emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Gebėjimas jas atpažinti, suprasti ir tinkamai išreikšti yra labai svarbus ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Vaikams, ypač tiems, kuriems sunku reikšti ar suprasti emocijas, tokios priemonės kaip emocijų veidukai gali būti labai naudingos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocijų veidukai ir žaidimai gali padėti vaikams lavinti emocinį intelektą, gerinti socialinius įgūdžius ir ugdyti empatiją.
Emocinio Intelekto Svarba Vaikų Raidoje
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie anksti išmoksta atpažinti savo jausmus, vėliau lengviau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, geriau mokosi ir užmezga kokybiškesnius santykius. Emocijos mus lydi nuo pat gimimo. Jau kūdikystėje vaikai labai jaučia tėvų emocijas, tad jeigu suaugusieji sunkiai tvarkosi su savosiomis, nelengva bus ir vaikui. Emocinis intelektas išpopuliarėjo tik XX amžiaus pabaigoje, o šiandien jo svarba mokslo bendruomenė neabejoja. Paprastai kalbant, emocinis intelektas - tai gebėjimas suvokti savo ir kitų emocijas, jas įvardinti ir pagal tai atitinkamai valdyti savo poelgius. Aukštu emociniu intelektu pasižymintys žmonės geba greitai reaguoti ir spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių, bendradarbiauti, yra empatiški.
Emocijų Atpažinimas: Pirmas Žingsnis Į Savęs Pažinimą
Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio. Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.
Empatija ir Socialiniai Įgūdžiai
Emocinis intelektas glaudžiai susijęs su empatija - gebėjimu suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas. Vaikai, turintys aukštą EQ, lengviau užmezga draugystę, sprendžia konfliktus ir bendradarbiauja. Empatija yra visuomeninių įgūdžių pamatas ir susideda iš 2 dalių: emocinės reakcijos į kitus, kurios atsiranda iki 6 metų amžiaus; pažintinės reakcijos, kai vyresni vaikai gali suvokti kieno nors kito požiūrį.
Emocijų Veidukai: Priemonė Emocijoms Suprasti
Emocijų veidukai, dar žinomi kaip jaustukai (angl. emojis), yra vizualiniai simboliai, vaizduojantys įvairias emocijas ir jausmus. Jie gali būti naudojami kaip priemonė vaikams, turintiems sunkumų atpažįstant ir suprantant emocijas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Emocijų Veidukų Žaidimas
Tai puikus būdas mokyti vaikus atpažinti ir įvardyti emocijas.
Kaip žaisti:
- Iškirpkite apskritimus ir nupieškite skirtingas emocijas (džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė ir kt.).
- Vaikai turi atspėti ir papasakoti situaciją, kurioje žmogus galėtų taip jaustis.
Emocijų Kortelės
Kortelės su žmonių veido išraiškomis gali būti labai naudingos vaikams su autizmo spektro sutrikimais, kuriems nėra lengva išreikšti savo emocijas arba suprasti kitų reiškiamus jausmus. Jų naudojimą reikėtų taikyti atsižvelgiant į vaiko brandos lygį. Pusės metų vaikui galite tiesiog rodyti paveikslėlį ir garsiai įvardinti, kokia tai emocija. Būdami su dviejų metų vaiku, galite tiesiog skaityti, kas parašyta ant kortelės, o vaikas supras, kad kalbate apie paveikslėlį, kurį turite rankoje. Vaikams nuo šešių metų šiuos paveikslėlius galite duoti sukarpytus į tris dalis.
„Jaustukų Kortelės“
Vaikai mokosi atpažinti emocijas per kūrybą.
Kaip žaisti:
- Sukurkite korteles su emocijomis ir įvairiomis situacijomis.
- Vaikai turi susieti kortelę su tinkama emocija.
Žaidimai Emociniam Intelektui Lavinti
Žaidimai yra puikus būdas mokyti vaikus atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas. Jie skatina empatiją, gerina socialinius įgūdžius ir padeda vaikams geriau suprasti save ir kitus.
„Veidrodžio“ Žaidimas
Šis žaidimas padeda lavinti empatiją ir suprasti kitų emocijas.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Kaip žaisti:
- Vienas vaikas parodo tam tikrą emociją veido išraiška ir kūno kalba.
- Kiti turi atkartoti ir įvardyti emociją.
Pasakų Emocijos
Pasakos - puikus būdas mokyti emocijų per istorijas.
Kaip žaisti:
- Skaitykite pasakas ir sustokite aptarti veikėjų jausmų.
- Užduokite vaikams klausimus: „Kaip jis jaučiasi? Kodėl?“
Vaidmenų Žaidimai
Šie žaidimai padeda geriau suprasti emocines reakcijas skirtingose situacijose.
Kaip žaisti:
- Sukurkite įvairius gyvenimiškus scenarijus (pvz., draugas pasidalino žaislu, kažkas prarado mėgstamą žaislą).
- Vaikai vaidina situaciją ir aptaria emocijas.
„Kaip tu jaustumeisi, jei…?“
Tai diskusijų žaidimas, kuris skatina empatiją ir emocijų supratimą.
Kaip žaisti:
- Užduokite klausimus: „Kaip jaustumeisi, jei draugas tau padovanotų dovaną?“ ar „Kaip jaustumeisi, jei pralaimėtum žaidimą?“
- Aptarkite skirtingas emocines reakcijas.
Muzikos Emocijos
Muzika gali padėti vaikams išreikšti ir suprasti emocijas.
Kaip žaisti:
- Leiskite vaikams klausytis įvairios muzikos.
- Paklauskite, kokias emocijas ji sukelia.
- Paprašykite jų nupiešti, ką jaučia klausydami muzikos.
Emocijų Piešimas
Piešimas leidžia vaikams geriau išreikšti savo jausmus.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Kaip žaisti:
- Paprašykite vaikų nupiešti situaciją, kurioje jie jautė džiaugsmą, liūdesį ar baimę.
- Aptarkite piešinius ir jausmus, kuriuos jie išreiškė.
Draugiškumo Ratas
Šis žaidimas skatina teigiamų emocijų dalijimąsi ir bendradarbiavimą.
Kaip žaisti:
- Susėskite ratu ir kiekvienas vaikas pasako ką nors malonaus apie savo draugą.
- Tai padeda kurti pozityvią atmosferą ir lavina emocinį supratimą.
Kvėpavimo ir Atsipalaidavimo Žaidimai
Sąmoningas kvėpavimas padeda vaikams nurimti ir valdyti emocijas.
Kaip žaisti:
- Mokykite vaiką giliai įkvėpti ir lėtai iškvėpti.
- Pabandykite vizualizuoti - įsivaizduokite, kad kvėpuojate kaip bangelė ar balionas.
Kiti Metodai Emocijoms Atpažinti ir Reikšti
Pokalbiai apie Emocijas
Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., vaikas pasakys, kad aprėkė draugą. Su ypatinga empatija, jautrumu ir dėmesiu vaiko emocijoms ir jausmams fokusuojamės į tai, kaip jis jautėsi, kai turėjo griebtis tokių veiksmų, bet ne į patį veiksmą. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi.
Plėskite žodyną. Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas - plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus. Tam tinka ir mūsų sukurtas bei ištestuotas emocijų kortelių žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti.
Skatinkite tinkamas emocijų išraiškas. Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla.
Asmeninis pavyzdys. Parodykite asmeninį pavyzdį reiškiant emocijas tinkamais veiksmais ir žodžiais. Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu. Parodykite, kad ir jūs patiriate įvairių emocijų bei mokate jas valdyti, o kartais ir netinkamai išreiškiate, bet tada yra proga atsiprašyti už netinkamus veiksmus ir žodžius.
Saugumo jausmas. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas. Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Pvz., VšĮ „Vaikų ugdymas sukurtas žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Sužaidybinkite kasdienes situacijas ir pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Pvz., kabinti lapelius ant šaldytuvo su situacija ir toje situacijoje patirtą jausmą. Esant atitinkamai nuotaikai, galima žaisti emocijų šaradą, kai vienas šeimos narys ar klasės auklėtoja sugalvoja vaikams emociją ir ją rodo, o kiti bando spėti, kokia tai emocija, tik negalima kalbėti. Galima aptarti pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susieti su savo gyvenimiškomis situacijomis. Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas. Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti. Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais.
Emocinis Dienoraštis
Emocinis dienoraštis - tai puikus būdas vaikams reflektuoti savo jausmus ir mokytis juos valdyti. Dienoraštyje vaikas gali aprašyti savo patirtis, jausmus ir mintis, susijusias su tam tikromis situacijomis. Tai padeda geriau suprasti savo emocijas ir rasti būdus, kaip su jomis susidoroti.
Metaforinės Asociatyvinės Kortos
Metaforinės asociatyvinės kortos yra puikus įrankis, kuris vaizdinių pagalba padeda atskleisti emocijas, užgniaužtus jausmus, išsilaisvinti nuo praeities šešėlių, sužadinti intuiciją ir pagilinti žinias apie save. Metaforinės asociatyvinės kortos naudojamos psichologiniame konsultavime, terapijoje, darbe su įvairiomis socialinėmis grupėmis, versle - formuojant komandą ar sprendžiant konfliktus. Jos padeda kur kas lengviau išsigryninti tikslus, susidėlioti prioritetus, įžvelgti tikrąsias kliūtis ir naujus sprendimo būdus.
Yra įvairių tipų metaforinių kortų rinkinių, skirtų skirtingiems tikslams, pvz.:
- InSight: padeda pažvelgti į situaciją iš įvairių pusių.
- ReSource: padeda pažvelgti į situaciją iš pozityvios pusės.
- GROW: padeda išsamiai ištyrinėti visus pokyčio etapus.
- TEAM: padeda nustatyti komandos stipriąsias ir silpnąsias savybes.
- TYPE: padeda nustatyti kliento bazinius poreikius ir emocijas.
- ROAD: padeda suprasti, kokie barjerai trukdo pasiekti tikslą.
- HOUSE: padeda įžvelgti įsitikinimus ir juos keisti.
- PINIGAI: padeda atskleisti požiūrį į pinigus.
- RIBOS: padeda atpažinti ir tinkamai ištransliuoti asmenines ribas.
- PASAKOS: sužadina vaikystės prisiminimus, kūrybiškumą ir spontaniškumą.
- LANDSCAPE: padeda išjausti būseną, lengvai persikelti ten kur ramu ir gera.
- SENSE: padeda išreikšti jausmus, atveria platesnį ir gilesnį mąstymą.
- LAIKAS KARTU: padeda suartėti su žmonėmis, pradėti pokalbį.
- LAIKAS SAU: padeda pažinti save, reflektuoti, priimti, didinti savivertę ir meilę SAU.
- OH: padeda išsiaiškinti nesąmoningus elgesio motyvus.
- RESILIO: padeda pažvelgti į stresą ir atsparumą jam.
- COPE: padeda pažvelgti į traumuojančius įvykius.
- PERSONA: padeda išvardinti atstumiančias ar traukiančias savybes.
- PERSONITA: skirta darbui su vaikais ir jaunuoliais.
- INUK: padeda atskleisti skirtingus matymus ar platesnes perspektyvas.
- HABITAT: padeda atrasti save, priimti ir suprasti gyvenimo dėsnius.
- SAGA: sužadina vaikystės prisiminimus, kūrybiškumą ir spontaniškumą.
- MYTHOS: skirta tiek vaikų, tiek suaugusiųjų kūrybingumo skatinimui.
- MORENA: skirta tiek vaikų, tiek suaugusiųjų kūrybingumo skatinimui.
- ECCO: padeda išreikšti jausmus, atveria platesnį ir gilesnį mąstymą.
- STILIUS: padeda pasiekti asmeninę ar dalykinę metamorfozę.
- 108 dievų kortos: žadina vidinę šviesą.
- AFIRMACIJŲ kortelės: atskleidžia svajones, teikia energijos ir skatina labiau tikėti savimi.
- VAIKŲ GERŲ EMOCIJŲ KORTELĖS: padeda ugdyti teigiamus mąstymo modelius.
- GALIOS GYVŪNŲ: padeda išjausti savo įgimtas galias.
- PLAY-PAUSE-BE: jogos kortelės, padedančios išbandyti, pamėgti ir praktikuoti jogą.
- PATARLĖS, PRIEŽODŽIAI IR MĮSLĖS: edukacinės lavinamosios kortelės su vaizdingais posakiais.
- PASITIKIU SAVIMI: terapinis stalo kortų žaidimas moko vaikus ir suaugusiuosius savirefleksijos.
- Žodžių kortos: praturtina ir padeda susisteminti visas kilusias mintis.
Tėvų ir Pedagogų Rolė
Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui. Svarbu prisiminti, kad emocinio intelekto ugdymas - tai nuolatinis procesas, ne vienkartinė pamoka. Tėvai dažnai klausia, ką jie gali daryti namuose, kad sustiprintų darželyje pradėtą emocinio intelekto ugdymą.
Tyrimai apie Vaikų Emocijas Darželyje
Vilniaus darželiuose pastaraisiais metais pastebimas teigiamas poslinkis - pedagogai vis dažniau įtraukia emocinio intelekto ugdymo elementus į kasdienę veiklą. Darželis „Pažinimo Medis” tapo vienu iš emocinio intelekto ugdymo pionierių. Čia įgyvendinama programa „Jausmų laboratorija”, kurios metu vaikai kasdien skiria 15 minučių emocijų atpažinimui ir aptarimui. Auklėtoja Jurgita Petrauskienė pasakoja: „Pradėjome nuo paprastų dalykų - emocijų veidukų, kuriuos vaikai renkasi ryte atėję į grupę. Darželyje „Vaivorykštė” Pilaitėje įdiegta „Kimochi” programa, kurioje naudojami specialūs žaislai-personažai su keičiamomis emocijomis. Spalio 9 ir 16 dienomis Prienų lopšelyje- darželyje „Pasaka“ „Ežiukų“ ir Kiškučių grupės vaikučiams buvo pravesta sveikatingumo pamokėlė - diskusija „Emocijų šalyje“. Pamokėlių metu vaikai išmoksta atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis ir padėti kitiems, kurti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir suvaldyti sudėtingas situacijas konstruktyviai. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje veiklos metu kūrybiškai su specialiomis emocijų kortelėmis, kuriose pavaizduoti nuotaikas atitinkantys personažai padėjo vaikams išmokti atpažinti, gebėti įvardyti tai, ką jaučia, ir valdyti savo jausmus ir emocijas. Kartu su vaikais aptarinėjome, kokią emociją patiria vienas ar kitas kortelės personažas, kas ją galėjo sukelti, ką galima padaryti (jei reikia), kad ši emocija pasikeistų į gera. Darėme emocijų medelį ir kiekvienas norintis galėjo įklijuoti savo nuotaikos veido paveikslėlį.
Gegužės 5 dieną Vilniaus r. Rudausių daugiafunkciame centre vyko edukacinė pamokėlė “Emocijos“, kurią vedė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė Neli,. Jos metu „Meškučių“ ir „Kiškučių“ grupės auklėtiniai buvo supažindinti su pagrindinėmis šešiomis emocijomis: laime, liūdesiu, baime, pykčiu, pasibjaurėjimu ir nuostaba ir bandė jas suvaidinti. Pamokėlės metu buvo kalbama apie tai, kuo skiriasi emocijos ir jausmai, ką jaučiame, kai išgyvename vieną ar kitą emociją. Pasirodo, nėra gerų ir blogų emocijų. Specialistė teigė, kad visos emocijos yra geros ir reikalingos, tik kartais jas netinkamais būdais ištransliuojame į išorę, ypač, kai supykstame.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vaikų emociniam ugdymui, ieškoma inovatyvių metodų, kaip padėti vaikams geriau pažinti ir valdyti savo emocijas.
Iššūkiai ir Sprendimai
Nepaisant augančio susidomėjimo, emocinio intelekto ugdymas susiduria su nemažai iššūkių. Vienas didžiausių - didelis vaikų skaičius grupėse. Kita problema - kai kurių tėvų ir net pedagogų įsitikinimas, kad emocijų valdymas „ateina savaime” arba kad berniukai „neturėtų verkti”. Darželio „Šaltinėlis” direktorė Daiva Rimkienė pastebi dar vieną iššūkį: „Dažnai tėvai nori, kad vaikai kuo greičiau išmoktų skaityti ar skaičiuoti, bet mažiau dėmesio skiria emociniam intelektui. Dar vienas iššūkis - metodinių priemonių lietuvių kalba trūkumas.
Vilnius - daugiakultūris miestas, kuriame auga vaikai iš įvairių šeimų. Skirtingose kultūrose emocijos gali būti reiškiamos ir vertinamos skirtingai. Darželyje „Saulutė”, kuriame mokosi vaikai iš mišrių šeimų, auklėtoja Ingrida Valaitienė pastebi: „Pastebime, kad vaikai iš skirtingų kultūrų skirtingai reaguoja į tas pačias situacijas. Šiame kontekste ypač svarbu bendradarbiauti su tėvais ir suprasti, kokios vertybės puoselėjamos šeimoje.
Emocijų Veidukai Šiuolaikinėje Komunikacijoje
Šypsenėlė čia ir ten, besijuokiantis veidukas ir nykštys į viršų - šiandien tai tokie pat, o gal net dar geriau suvokiami ženklai kaip ir gyvos emocijos. Jaustukai, jausmaženkliai ar tiesiog „emoji" yra svarbi šiuolaikinės komunikacijos dalis. Vieni dėl to pyksta ir teigia, kad naudodami jaustukus, mes tiesiog užmirštame savo kalbą ir degraduojame. Kiti pažymi, kad keičiasi pasaulis, technologijos, keičiasi ir žmonių bendravimas bei kalba.
Šiuolaikiniam žmogui, o ypač dabartiniam jaunuoliui sudėtinga pasitenkinti įprastinėmis komunikacijos formomis, todėl, pavyzdžiui, susirašinėjimas ir yra „pagardinamas" vienu kitu jaustuku, paveikslėliu ar gif'u. Vis daugiau ekspertų perspėja, kad judant toliau į ateitį, mes vis daugiau rašysime ir vis mažiau kalbėsime.
Taip besikeisdami, neabejotinai tobuliname ir vizualiąją komunikaciją. Jei anksčiau mums pakakdavo nykščio į viršų „emotikono“, dabar galime rinktis iš begalės veidukų, šypsenėlių ir kitų paveikslų.
Jaustukų Tendencijos ir Mados
Vieni seka interneto madas ir tendencijas akylai, kiti kartais net neturi supratimo ką internautai bei madingi jaunuoliai laiko šauniais, o ką, visiškai atgyvenusiais dalykais. Juokas su džiaugsmo ašaromis internete populiariausias išlieka jau trečius metus iš eilės. Manoma, kad to paslaptis - šio jaustuko prieinamumas ir tinkamumas skirtingoms amžiaus grupėms, gana skirtingose situacijose.
Galima manyti, kad internete ir susirašinėjimo komunikacijoje vartojami jaustukai iš tiesų puikiai atspindi ir dabartinį gyvenamąjį laikmetį. Pastaraisiais metais nuolatos esame veikiami pandeminių ribojimų, su tuo sietinų sunkumų, praradimų, o kai kuriais atvejais, galbūt ir atradimų. Jeigu pasidomėtumėte, koks gi „emotikonas" laikomas geriausiai atspindinčiu, tai būtų švirkštą vaizduojantis „emoji".
Akivaizdu ir tai, kad mūsų gyvenimo būdas tiesiogiai atsispindi naudojamuose jaustukuose. Pavyzdžiui, iki pandemijos pradžios kelionės buvo daugelio mėgstama aistra ir hobis. Tačiau, 2021-aisiais jaustukai, kurie gali būti susieti su keliavimu naudoti itin mažai ir tikriausiai aišku dėl ko: didžiąją metų dalį įvairios pasaulio vietos gyveno karantino režimu, todėl kelionės prieinamos nebuvo.
Tarp populiariausiųjų jaustukų išskiriami pozityvius jausmus simbolizuojantys veidukai ir ženklai: tai širdelė, intensyvus juokas ir į viršų pakeltas nykštys.
Istorija
Populiarusis simbolis :-), privertęs prieš ketvirtį amžiaus „nusišypsoti“ internetą, šiandien pažįstamas milijonams interneto bei mobiliųjų telefonų vartotojų ir turi šimtus brolių, reiškiančių įvairiausias emocijas: nuo begalinio džiaugsmo, bučinių iki verksmingos nuotaikos. Teigiama, kad Karnegio Mellono universiteto profesorius Scottas E.Fahlmanas pirmasis surinko tris simbolius: dvitaškį, brūkšnelį ir uždarantįjį skliaustą - horizontaliai paverstą šypsenėlę - rašydamas žinutę. 1982 m. rugsėjo 19 d. 44 min. šią žinutę S.E.Fahlmanas išsiuntė į interneto forumą, kuriame diskutavo apie internetinį humorą ir kaip parodyti, kuriuos komentarus reikia skaityti su šypsena. "Juokaujant aš siūlau naudoti šį ženklą :-), - savo žinutėje rašė jis. Ši šypsenėlė leido internautams elektroninėse žinutėse parodyti savo jausmus, kuriuos paprastai būtų sudėtinga pastebėti.
S.E.Fahlmano pasiūlyta šypsenėlė išpopuliarėjo Karnegio Mellono universitete, netrukus paplito ir kituose universitetuose, vėliau, populiarėjant internetui, ją ėmė naudoti milijonai internautų. Ir šiuo metu plačiai naudojama, net mokytojai griebiasi už galvos… Stenfordo universiteto komunikacijos profesorius Cliffordas Nassas teigė, kad emocinių ženklų naudojimas rodo tikrąją kalbos paskirtį - galimybę žmonėms reikšti emocijas. Užrašytame sakinyje gana sudėtinga įžvelgti emocijas, nes jos dažniausiai reiškiamos balso intonacija. "Rašytiniai emociniai ženklai suteikia galimybę perteikti savo emocijas tada, kai to negali padaryti balsu, - sakė jis.
S.E.Fahlmano pasiūlyta šypsenėlė ilgainiui keitėsi, daugėjo pačių ženklų. Vietoj dvitaškio atsiradęs kabliataškis žymėjo primerktą akį, pakeitus uždarantįjį skliaustą atidarančiuoju, atsirado ir liūdesio ženklas :-(. Dabar šie emocijų ženklai dar sutrumpėjo - daugelis internautų neberašo brūkšnelio. Internete šiuo metu naudojama daugybė įvairių emocijas reiškiančių ženklų, kurių reikšmę neretai kiekvienas internautas supranta savaip.