Šiame straipsnyje apžvelgiama Eriko Eriksono knyga "Vaikystė ir visuomenė", nagrinėjanti vaikystės ir brandos psichologinius bei visuomeninius vystymosi modalumus. Straipsnyje remiamasi Dovilės atlikta S. Froido ir Eriksono asmenybės teorijų analize, taip pat kitais šaltiniais apie Eriksono teoriją.
Įvadas
Eriksonas, psichoanalitikas, savo knygoje "Vaikystė ir visuomenė" dažnai remiasi Froido teorijomis, tačiau jas interpretuoja kitu kampu. Eriksonas domėjosi skirtingomis motinystės kultūromis ir pripažino, kad žmogaus vystymąsi stipriai įtakoja kultūra ir epochos laikas. Ši knyga - klasikinis veikalas apie vaikų socialinę raidą, nagrinėjantis augančio žmogaus motyvaciją ir raišką kultūrinės antropologijos plotmėje.
Pagrindiniai Knygos Aspektai
Visuomenės Vaidmuo Asmenybės Formavimuisi
Eriksonas asmenybę analizuoja per sąveiką su visuomene ir aplinka, teigdamas, kad asmenybės formavimas vyksta dėl žmogaus socializacijos. Autorius visuomenės vaidmenį prilygina biologiniam individo vystymuisi, grindžiant grupinės tapatybės terminu. Vystymasis vyksta tiesiogiai grupėje, visuomenėje. Kiekvienas vystymosi etapas baigiasi kriziniu momentu, kuriame dominuojantį vaidmenį atlieka ritualai, įvykstantys žmonių grupėse.
- Grupinė tapatybė: savęs priskyrimas socialinei grupei, kuriai priklausai, formuoja būdingą šiai grupei pasaulėžiūrą.
- Ego-tapatybė: savęs priskyrimas savajam AŠ, tapatinimas su pačiu savimi, vystosi priklausomai nuo grupinės tapatybės.
Šios dvi koncepcijos yra svarbios ir reikalingos teisingam žmogaus vystymuisi. Tapatybės krizę Eriksonas iliustruoja per pavyzdžius, tokius kaip beniuko Semo ir jūrų pėstininko atvejai, parodančius, kaip ego-tapatybės paradimas ir baimės gali sukelti tapatybės krizes.
Raidos Stadijos ir Krizės
Kiekviena asmenybės raidos stadija pagal autorių yra lydima krizės. Kiekvienas vystymosi etapas turi savo užduotis, kurias formuoja visuomenė. Kiekviena įveikta krizė tampa pamatu kitos krizės įveikimui. Krizė atsiranda kaip socialinių reikalavimų išpildymo bei tam tikro psichologinės brandos lygio pasiekimo pasekmė. jos gali veikti asmenybę pozityviai arba negatyviai. Poveikis priklauso nuo to, ar bus išspręsta tam tikra genetinė užduotis. Kiekviena krizė savyje turi konfliktą, arba prieštaravimą, kuris atsiranda dėl dviejų (ego ir visuomenės) tapatybės jėgų. Tam, kad konfliktą įveikti, žmogus turi pajusti abu jo aspektus ir rasti tarp jų balansą. Įveikus krizinį prieštaravimą, gimsta nauja žmogaus ypatybė, kuri vėliau vystosi viso gyvenimo eigoje. Viso to tikslas - harmoninga asmenybė, t.y.
Taip pat skaitykite: Sveikatos plėtros strategijos pagal Eriksoną
Eriksonas išskiria aštuonias asmenybės raidos stadijas, suskirstytas pagal amžiaus tarpsnius:
- Kūdikystė: pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas. Svarbus motinos rūpestis.
- Ankstyvoji vaikystė: savarankiškumas vs. gėda ir abejonės. Svarbi tėvų kantrybė ir džiaugsmas dėl vaiko savarankiškumo.
- Ikimokyklinis amžius: iniciatyvumas vs. kaltė. Svarbus tėvų palaikymas vaiko iniciatyvumui ir spontaniškumui.
- Jaunesnysis mokyklinis amžius: ryžtingumas vs. nepilnavertiškumo jausmas. Svarbus pasitenkinimas nuo padaryto darbo ir bendros veiklos patirtis su suaugusiaisiais.
- Paauglystė: tapatumas vs. vaidmenų sumaištis. Svarbu suvokti savo galimybes ir suteikti atsakomybę šeimoje.
- Ankstyvoji branda: artumas vs. vienatvė. Svarbu išmokti būti nepriklausomu nuo tėvų ir atsiverti intymumui.
- Branda: atsinaujinimas vs. sąstingis. Svarbu siekti produktyvumo ir realizuoti kūrybinį potencialą.
- Vėlyvoji branda: pilnatvė vs. neviltis. Svarbu įgyti sielos ir gyvenimo kelionės vientisumą.
Kiekvienoje amžiaus tarpsnių krizėje glūdi dvi galimybės: įveikti krizę arba neįveikti. Kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinių problemų (raidos krizės), nuo kurių sprendimo priklauso tolesnis asmenybės vystymasis. Priklausomai nuo teigiamo ar neigiamo krizės įveikimo, vaikas įgyja naują savybę arba elgiasi sau įprastu būdu. Eriksono koncepcijos ypatumas yra tame, kad laiku neišspręstas krizes, nors ir sunkiau, bet galima įveikti vėliau, po kitų krizių įveikimo.
Ritualizavimas
Eriksonas savo knygoje didelį dėmesį skiria ritualizavimo fenomenui - ypatingai emocionaliai prisotintai asmeninei sąveikai, kurios metu įvyksta mainai žinutėmis "tu man svarbus". Ritualizavimas turi naujumo ir žaidimo prieskonį, vystymosi polinkį ir dažnai atlieka "vitaminų" vaidmenį santykiuose. Pagal autorių, ritualizavimas yra asmenybės krizių įveikimo forma, padedanti atskirti blogį nuo gėrio vaikystėje ir išlaikyti priimtino bendravimo ribas visuomenėje tolimesnėje raidoje.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Rekomendacijos
Straipsnyje pateikiami praktiniai pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip tėvai gali padėti vaikams įveikti raidos krizes skirtingais amžiaus tarpsniais. Pavyzdžiui, kūdikystėje svarbu užtikrinti saugią aplinką ir patenkinti fiziologinius poreikius, o ankstyvojoje vaikystėje - leisti vaikui tyrinėti aplinką ir skatinti savarankiškumą. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu nedrausti vaikui reikšti emocijų ir jausmų, bet stabdyti netinkamą elgesį ir parodyti, kaip jis gali elgtis kitaip apimtas emocijų.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos apžvalga
Taip pat skaitykite: Psichologų vaidmuo Lietuvos visuomenėje
tags: #eriksonas #2000 #vaikyste #ir #visuomene #psichologija