Finansinis stabilumas yra svarbus kiekvienam žmogui, o gebėjimas priimti teisingus finansinius sprendimus yra raktas į sėkmę. Tačiau, kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai, finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais. Kiekvienas turime finansinio elgesio modelį, kuris daro įtaką kasdieniams sprendimams. Norint geriau suprasti savo finansinius įpročius ir priimti tinkamus sprendimus, verta atlikti finansinės asmenybės testą. Šis testas padeda nustatyti, kokiam finansiniam tipui priklausote, ir suteikia įžvalgų, kaip valdyti savo pinigus efektyviau.
Kas yra finansinis raštingumas ir kodėl jis svarbus?
Finansinis raštingumas yra gebėjimas suprasti ir naudoti finansinę informaciją, kad galėtumėte priimti informuotus sprendimus apie savo finansus. Tai apima tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius, reikalingus efektyviam pinigų valdymui.
Finansinis raštingumas yra esminis įgūdis, kuris turėtų būti mokomas nuo jaunystės. Tinkama finansinio raštingumo edukacija ir nuolatinis mokymasis gali padėti žmonėms pasiekti finansinį stabilumą ir sėkmę.
Finansinio raštingumo svarba vaikams:
- Pagrindų kūrimas: Ankstyvas finansinio raštingumo mokymas vaikams padeda įdiegti pagrindinius ekonominio mąstymo ir pinigų valdymo principus.
- Atsakingas sprendimų priėmimas: Tai suteikia vaikams įgūdžių, kurių reikia norint priimti atsakingus sprendimus apie savo pinigus ateityje, pvz., pirkdami pirmąjį automobilį ar investuodami į studijas.
- Saugumas: Finansinė edukacija gali apsaugoti vaikus nuo finansinių klaidų, sukčiavimo ir netinkamo skolos valdymo ateityje.
Finansinio raštingumo svarba suaugusiems:
- Savarankiškumas: Gebėjimas valdyti savo finansus reiškia didesnį savarankiškumą ir mažesnę priklausomybę nuo kitų.
- Planavimas: Suaugusieji, turintys finansinio raštingumo įgūdžių, gali geriau planuoti ateitį, pvz., pensiją ar vaikų išsilavinimą.
- Krizių valdymas: Finansiškai raštingi asmenys yra geriau pasirengę susidoroti su netikėtomis finansinėmis situacijomis.
Finansinio raštingumo įgijimas yra gyvybiškai svarbus procesas, kuris ne tik stiprina asmeninę finansinę padėtį, bet ir turi teigiamą poveikį šeimos bei bendruomenės ekonominiam stabilumui ir plėtrai. Mokėdami aiškiai interpretuoti ir efektyviai naudotis finansine informacija, mes įgyjame galimybę priimti geriausius sprendimus, susijusius su mūsų finansais: tai apima viską, nuo protingo biudžeto sudarymo ir kasdienių pirkinių planavimo iki apgalvotų investicijų ir taupymo planų kūrimo. Tokie įgūdžiai taip pat mums leidžia giliau suprasti makroekonominį kontekstą, kuriame veikia mūsų finansai, suteikdami pranašumą ekonominėje aplinkoje.
Didesnės finansinės sąmoningumo turėjimas taip pat sumažina riziką tapti neapgalvotų finansinių sprendimų, tokių kaip per didelis skolinimasis ar netikrų investicinių pasiūlymų, auka. Be to, kai mūsų tikslai yra aiškiai apibrėžti ir mums žinoma, kaip siekti šių tikslų, tokių kaip savo būsto įsigijimas, vaikų auklėjimas ar tinkamas pensinio amžiaus pasirengimas, planavimas tampa kur kas paprastesnis.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuoti finansinės priklausomybės koeficientą?
Deja, gyvenimo kelionėje mūsų laukia ne tik džiaugsmo akimirkos, bet ir netikėti iššūkiai. Šie iššūkiai gali būti finansinio pobūdžio, tačiau asmenys, turintys finansinio raštingumo pagrindus, yra geriau pasirengę juos įveikti, nes jie gali žvelgti į problemas pro analitinį ir strateginį žvilgsnį.
Dėmesys finansiniam raštingumui taip pat skatina generacinę pažangą. Tėvai gali perduoti šias vertingas žinias savo vaikams, užtikrindami, kad šie bus geriau pasirengę susidoroti su savo finansiniais iššūkiais. O kai visi bendruomenės nariai turi solidžias finansines žinias, visuomenė tampa ekonomiškai stipresnė, o jos nariai - finansiškai atsakingesni ir nepriklausomi.
Finansinio intelekto koeficientas (FIQ)
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos mokslininkėms, išanalizavusioms daugybę mokslinės finansų literatūros ir bendradarbiaujant drauge su „Swedbank“ finansų specialistais, pavyko sukurti finansinio intelekto nustatymo metodiką. Tuo pagrindu buvo sukurtas ir plačiajai visuomenei naudoti pritaikytas finansinio intelekto identifikavimo testas, kuris platinamas per „Swedbank“ informacinius kanalus.
Finansinis intelektas suvokiamas kaip pakankamos žinios pagrindinėms finansinėms sąvokoms suprasti bei jų pritaikymas realiame gyvenime, priimant pagrįstą ir atsakingą asmeninį finansinį sprendimą, kuris gali paveikti asmens finansinę gerovę tiek ilguoju, tiek ir trumpuoju laikotarpiu.
Finansinio intelekto koeficientas - tai įgūdžių, susijusių su pagrindinėmis finansinėmis sąvokomis ir procesais, kurių taikymas formuoja gerą finansinę elgseną ir gerovę, matavimas. Kitaip tariant, įvardytų gebėjimų kiekybinis įvertis.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Finansinio intelekto koeficiento svarba kiekvienam žmogui ir visai šaliai yra akivaizdžiai matoma analizuojant mikro- ir makrolygio tyrimų duomenis. Iki šiol dauguma tyrimų nagrinėjančių finansinio raštingumo ir asmens finansinės elgsenos ryšį, parodė teigiamą koreliaciją ir buvo padaryta išvada, kad gyventojams vis dar trūksta finansinių žinių arba jos yra ribotos.
Siekiant nustatyti gyventojų finansinį IQ, reikia sužinoti jų požiūrį, kitaip tariant, reikia atlikti apklausą.
Finansinės asmenybės tipai
Nors finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais. Kiekvienas turime finansinio elgesio modelį, kuris daro įtaką kasdieniams sprendimams. "Swedbank" finansų specialistai, išskiria keletą pagrindinių finansinės asmenybės tipų:
1. Taupytojai
Taupytojai pinigus taupo labai kruopščiai, kartais net be tikslo, taip pat baiminasi galimo finansinio nestabilumo ir vengia pagerinti savo gyvenimo būdą, net jei toks sprendimas finansiškai protingas. Taupytojai gali jausti nerimą dėl išlaidų, net ir būtiniausioms reikmėms ar pagrįstiems norams, bei nuolatos stebi visas išlaidas ir vis ieško būdų, kaip sutaupyti.
„Tokį tipą atitinkantys žmonės dažniausiai kenčia ne nuo pinigų stygiaus, o nuolatinės įtampos dėl jų. Kai kurie visą gyvenimą neišleidžia to, ką taip sunkiai sutaupė, atsisako pomėgių ar veiklos, kuri galėtų suteikti jiems džiaugsmo“, - komentuoja ekspertai.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Patarimai taupytojams: Išmokti rasti pusiausvyrą tarp taupymo ir mėgavimosi gyvenimu. Jiems verta pagalvoti, kur save mato ateityje ir kaip santaupos gali padėti tai įgyvendinti. Anot ekspertės, taupytojams vertėtų į santaupas žiūrėti kaip į priemonę įgyvendinti gyvenimo tikslus, o ne kaip į savaiminį tikslą.
2. Išlaidautojai
Išlaidautojai linkę leisti pinigus daiktams, kurių jiems nebūtinai reikia. Dažnai, kai juos ištinka emociniai sunkumai, greito pasitenkinimo jie siekia per pirkinius. Kita vertus, tai darydami jie gali patirti nemalonų kaltės jausmą, kurį sprendžia toliau išlaidaudami. Paprastai jie turi mažai santaupų arba jų visai neturi, dažnai gyvena nuo algos iki algos, nepriklausomai nuo pajamų dydžio.
„Kitaip tariant, jų santykis su pinigais yra gana chaotiškas ir grįstas emocijomis. Išlaidautojams būdingas nepastovus santykis su pinigais. Sprendimas išlaidautojams - aiškūs finansiniai tikslai ir biudžetas.
Patarimai išlaidautojams: Išsikelti aiškius finansinius tikslus bei susikurti biudžetą, kuris padės jų siekti. Perpraskite, kokiose situacijose esate linkęs spontaniškai išlaidauti, ir pagal galimybes ribokite jų dažnį.
3. Uždarbiautojai
Uždarbiautojai sąmoningai arba nesąmoningai tiki, kad laimės paslaptis yra uždirbti kuo daugiau pinigų. Siekdami šio tikslo, jie gali apleisti asmeninius santykius ar sveikatą, patirti perdegimą ar su stresu susijusias sveikatos problemas.
„Viena vertus, finansinės laisvės siekis yra pagirtinas, tačiau tokie žmonės gali būti linkę apleisti ir kitus gyvenime svarbius dalykus bei ilgainiui patirti to pasekmes. Šie žmonės turi stiprų ambicijų variklį, tačiau ilgainiui gali perdegti. Galvodami tik apie tai, kaip uždirbti kuo daugiau, jie dažnai pamiršta, kad pinigai tėra tik priemonė, o ne galutinis finansinis tikslas“, - sako ekspertai.
Patarimai uždarbiautojams: Ne tik paskirti savo dėmesio kitoms gyvenimo sritims, bet ir panaudoti pinigus būtent joms pagerinti, pavyzdžiui, paaukoti jums svarbiam tikslui arba, pagal galimybes, pasidovanoti atostogas sau ir savo šeimai.
4. Abejingieji
Abejingieji gana retai galvoja apie pinigus, dažnai labiau vertina patirtis bei santykius nei pinigus ir būna tvirtai įsitikinę, kad pinigai neturėtų daryti įtakos svarbiems gyvenimo sprendimams. Tai žmonės, kurie labiau vertina patirtis bei santykius nei pinigus ir būna tvirtai įsitikinę, kad pinigai neturėtų daryti įtakos svarbiems gyvenimo sprendimams. Jų požiūris atpalaiduojantis, tačiau kita vertus, jis gali sukelti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, finansinę priklausomybę nuo partnerio arba nepasiruošimą ateičiai. Nors tokių žmonių stiprybė yra gebėjimas apsieiti su nedidelėmis išlaidomis, tačiau silpnybė - planavimo stoka.
„Be to, daugelis pinigams abejingų žmonių linkę apsieiti su nedidelėmis išlaidomis, kas yra geras dalykas, tačiau dėl to santykiuose pernelyg atsipalaidavę gali tapti finansiškai priklausomi nuo savo partnerio, ypač jei skiriasi jų gyvenimo būdas. Taip pat jiems gali būti sunku planuoti ilgalaikius finansinius tikslus, pavyzdžiui, išėjimą į pensiją ar nuosavo būsto įsigijimą“, - pranešime žiniasklaidai teigia ekspertas.
Patarimai abejingiesiems: Į pinigus pažiūrėti kaip į priemonę pasiekti savo gyvenimo tikslų - juos išsikėlus pagalvoti, kaip pinigai gali padėti tų tikslų pasiekti, o ne trukdyti tai padaryti.
5. Taupytojai-išlaidautojai
Taupytojai-išlaidautojai turi abiem šiems tipams būdingų bruožų - griežto biudžeto planavimo fazes pakeičia didelio išlaidavimo laikotarpiai. Didelius ir kartais neprotingus pirkinius jie gali matyti kaip „atlygį“ už drausmingą taupymą, o po to gali jaustis kalti ir iš naujo pasižadėti taupyti vėl. Toks santykis su pinigais gali emociškai išsekinti. Tokia dinamika vargina tiek finansiškai, tiek psichologiškai.
„Tokiems žmonėms prieš bet kokį didesnį pirkinį siūlyčiau įsivaizduoti, kaip jį įsigiję jausis po savaitės ar dviejų.
Patarimai taupytojams-išlaidautojams: Kaip ir daugeliui kitų tipų, reikėtų išsikelti realistiškus tikslus bei susiplanuoti biudžetą, kuriame vietos būtų ir iš anksto suplanuotoms pramogoms. Tai padės ilgiau ir tvariau laikytis finansinės drausmės. Dėl to taupytojams-išlaidautojams, kaip ir daugeliui kitų tipų, reikėtų biudžetą planuoti taip, kad jame būtų vietos ir suplanuotiems malonumams.
6. Lošėjai
Lošėjais vadinami žmonės turi tiek uždarbiautojams, tiek išlaidautojams būdingų bruožų - tikėtina, kad jie uždirba nemažai ir beveik viską išleidžia įvairiems malonumams, kurie dažnai yra neapgalvoti. Lošėjų tipo žmonės į pinigus pirmiausia žiūri kaip į priemonę pasiekti įspūdžius ir nuotykius, o ne saugumą ar ramesnį ilgalaikį pasitenkinimą. Lošėjai mėgsta riziką, o pinigus vertina kaip bilietą į įspūdžius ir nuotykius.
„Gali būti, kad tokie žmonės taip pat linkę tikrąja to žodžio prasme lošti, juos jaudina rizika, o polinkį į ją ekstremaliais atvejais slepia nuo artimųjų.
Patarimai lošėjams: Sąmoningai suprasti, kokias rizikas jie prisiima taip gyvendami, ir išsiugdyti tvaresnį įprotį taupyti. Lošėjams svarbu suprasti, kokią riziką jie prisiima ir kokie yra ilgalaikiai padariniai. Net ir nuotykių ieškotojui reikalingas tvarus santykis su pinigais, kuris teiktų saugumą ir ramesnį ilgalaikį pasitenkinimą.
7. Nerimautojai
Jeigu nuolat nerimaujate dėl savo finansinio saugumo ir nepasitikite savo gebėjimais pasiekti finansinę laisvę, gali būti, kad priklausote nerimautojų finansiniam tipui. Nerimautojai jaučiasi nesaugiai net ir esant objektyviai stabiliai finansinei situacijai.
„Tokie žmonės vis ieško finansinių patarimų ir žinių, baiminasi, kad sukauptų pinigų nepakaks jų poreikiams, o ekstremaliais atvejais patiria daug streso, net ir tuomet, kai jų finansinė padėtis yra objektyviai saugi. Šių žmonių baimės įprastai pagrįstos ne realia situacija, o emocine būsena, kuri, greičiausiai, kyla ne iš finansų, o iš kitų gyvenimo sričių.
Patarimai nerimautojams: Racionaliai perprasti, iš kur kyla tokios emocijos - labai tikėtina, jog tai susiję ne su pačiais finansais, o kitomis gyvenimo sritimis ar problemomis. Ieškoti pusiausvyros tarp finansinių tikslų ir pasitikėjimo savimi.
Kaip patikrinti finansinio raštingumo žinias?
Yra įvairių būdų, kaip patikrinti savo finansinio raštingumo žinias:
- Teoriniai testai: Šie testai apima klausimus apie palūkanų normas, investavimą, skolos valdymą ir kitas pagrindines finansų sritis.
- Praktiniai uždaviniai: Čia asmenys gali būti paprašyti sudaryti biudžetą, nustatyti investavimo strategiją arba apsvarstyti skolos grąžinimo planą.
- Scenarijų analizė: Asmenys gali būti pateikiami su tam tikrais finansiniais scenarijais ir paprašyti apsvarstyti, kaip jie elgtųsi.
"Swedbank" siūlo atlikti finansinės sveikatos testą, kuris padeda įvertinti asmeninę finansinę situaciją ir palyginti rezultatus su daugumos rodikliais. Atlikę testą, gausite asmeninį savo finansinės sveikatos įvertinimą ir palyginimą su daugumos rezultatais.
Kur semtis žinių apie finansinį raštingumą?
Finansinio raštingumo žinias galima įgyti iš įvairių šaltinių, kurie skirti tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems mokiniams. Štai keletas rekomendacijų, kur galima pradėti:
- Knygos: Yra daugybė nuostabių knygų apie finansinį raštingumą, investavimą, taupymą ir kitas su finansais susijusias temas. Jie gali teikti individualią pagalbą, atsižvelgdami į jūsų konkrečią situaciją.
- Finansinės literatūros portalai: Portaluose, tokiose kaip Investopedia, galite rasti gausybę straipsnių, kurie detaliai aiškina finansų terminus ir konceptus.
- Finansinių institucijų resursai: Daugelis bankų ir kredito unijų siūlo nemokamus švietimo resursus, skirtus padėti jų klientams geriau suprasti finansus.
- Mokyklos ir universitetai: Daugelyje švietimo įstaigų yra kursų, skirtų finansams, ekonomikai ir verslui, kurie gali suteikti gilesnį supratimą apie šią sritį.
- Grupės ir klubai: Daugelyje miestų yra investavimo ar finansų klubų, kuriose žmonės dalijasi patirtimi, žiniomis ir ištekliais.
Svarbu nepamiršti, kad, nors informacijos apie finansinį raštingumą yra daug, svarbu pasirinkti patikimus šaltinius ir reguliariai atnaujinti savo žinias.
Geriausios finansinio raštingumo knygos
Daugybė nuostabių knygų skirtų finansiniam raštingumui gali pasiūlyti vertingų įžvalgų ir patarimų, kurie padeda skaitytojams formuoti gilesnį supratimą apie pinigų valdymo, investavimo ir taupymo subtilybes. Čia yra kai kurie populiariausi ir daugelio finansinių ekspertų rekomenduojami leidiniai šioje srityje:
- „Turtingiausias vyras Babilone“ autorius George S. Clason.
- „Turtingas tėvas Vargšas tėvas“ autorius Robert T. Kiyosaki.
- „The Total Money Makeover“ autorius Dave Ramsey.
- „Tavo pinigai ar tavo gyvenimas“ autoriai Vicki Robin ir Joe Dominguez.
- „Milijonierius šalia durų“ autoriai Thomas J. Stanley ir William D. Danko.
- „The Simple Path to Wealth“ autorius J.L. Collins.
- „Pamokysiu tave būti turtingam“ autorius Ramit Sethi.
- „Broke Millennial“ autorius Erin Lowry.
- „The Bogleheads’ Guide to Investing“ autoriai Taylor Larimore, Michael LeBoeuf ir Mel Lindauer.
- „The Behavior Gap“ autorius Carl Richards.
Renkantis tinkamą knygą, reikėtų atsižvelgti į asmeninius finansinius tikslus, o taip pat naudinga perskaityti kitų skaitytojų recenzijas ir atsiliepimus, kad galėtumėte pasirinkti geriausiai jūsų poreikius atitinkantį šaltinį.
Finansinio raštingumo mokymai ir kursai
Išsirinkti tinkamus finansinio raštingumo kursus gali būti užduotis, reikalaujanti apgalvoto požiūrio, kadangi šiuolaikinėje informacijos amžiuje pasiūla yra gausi ir įvairi. Pirmiausia, reikėtų apsvarstyti, kokius konkretūs finansiniai tikslai ar poreikiai jus domina.
Kai aiškiai suvokiate, ką norite išmokti, pradėkite tyrinėti kurso teikėjus. Patikrinkite jų reputaciją ir patirtį rinkoje. Ar kurso kūrėjas turi reikiamą kompetenciją ir patirtį? Ar kursas yra rekomenduojamas finansų ekspertų ar kitų dalyvių? Komentarai ir atsiliepimai gali suteikti vertingų įžvalgų apie kurso kokybę.
Kiekvieno kurso struktūra ir metodika taip pat gali skirtis. Kai kurie kursai gali būti teoriniai, kiti - praktiniai. Svarbu rasti tokį, kuris atitinka jūsų mokymosi stilių. Jei jums patinka interaktyvūs užsiėmimai, galbūt verta ieškoti kursų, kurie siūlo praktines užduotis ar projektus.
Kainos klausimas taip pat yra svarbus. Nors brangesni kursai gali atrodyti kokybiškesni, tai nereiškia, kad pigesni ar nemokami kursai yra prastesni. Verta analizuoti, ką gaunate už savo pinigus: ar kursas siūlo konsultacijas, mokymo medžiagą, prieigą prie papildomų išteklių?
Baigus kursą, ar jis siūlo sertifikatą ar kitą patvirtinimą? Nors daugelis žmonių mokosi dėl asmeninio tobulėjimo, kitiems svarbu gauti dokumentą, patvirtinantį jų įgūdžius ir žinias.
Praktiniai patarimai, kaip pagerinti finansinę sveikatą
Finansiškai sveika ateitis priklauso nuo finansinių sprendimų, kuriuos priimame šiandien. Štai keletas praktinių patarimų, kurie padės pagerinti jūsų finansinę sveikatą:
- Nuspręskite, ko Jums išties reikia ir ko galite atsisakyti.
- Palaikykite balansą tarp savo pajamų ir išlaidų!
- Suplanuokite savo būtinas išlaidas (pvz., mėnesinės sąskaitos ir būsto paskolos įmokos).
- Kontroliuokite savo nebūtinas išlaidas (pvz., maistas, apranga, transportas).
- Atsisakykite impulsyvaus pirkimo. Tai gali greitai sumažinti santaupas ir išbalansuoti Jūsų biudžetą.
- Pasirūpinkite saugumu! Išbandykite E. Jis pasitarnaus, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos netektumėte darbingumo ir įprastų pajamų.
- Pradėkite investuoti jau dabar, nors ir nedidelėmis sumomis. Neleiskite, kad Jūsų santaupos nuvertėtų dėl infliacijos. Išbandykite E.
- Reguliariai didinkite periodiniu pervedimu į taupomąją sąskaitą. Rekomenduojama turėti sukaupus 3-6 mėn.
- Savo poreikiams pasirinkite tinkamą paskolą. Išsiaiškinkite, kokie yra ne tik sutarties sudarymo, bet ir administravimo mokesčiai.
- Jei turite paskolą, pasirūpinkite, kad nereiktų nerimauti ar galėsite ją grąžinti.
- Apskaičiuokite nukainotos prekės kainą. galime apskaičiuoti nukainotos prekės kainą.
tags: #finansines #asmenybes #testas