Nerimas yra natūralus žmogaus jausmas, tačiau kai jis tampa pernelyg intensyvus, dažnas ar ilgalaikis, jis gali tapti rimta kliūtimi gyvenime. Šiame straipsnyje išnagrinėsime nerimo fiziologinius simptomus, priežastis ir gydymo būdus.
Įvadas
Nerimas yra emocinis atsakas, kurį valdo tam tikra žmogaus smegenų dalis, vadinama migdoline liauka. Ji yra atsakinga už baimės ir nerimo jausmus. Kai žmogus jaučia nerimą, jo smegenys siunčia signalus į nervų ir endokrininę sistemas, kurios savo ruožtu skatina fiziologinius pokyčius.
Nerimo priežastys
Nerimastingumui įtaką gali daryti daugelis veiksnių, įskaitant:
- Asmenybės veiksnys: Tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas, gali padidinti nerimo riziką.
- Genetikos veiksnys: Jei šeimos istorijoje yra žmonių, kuriems diagnozuotas nerimo sutrikimas ar asmenų, patyrusių panikos atakas, tai gali padidinti riziką.
- Aplinkos veiksniai: Stresas darbe, finansiniai sunkumai ir socialinė izoliacija gali prisidėti prie nerimo.
- Gyvenimo įvykiai: Trauminiai patyrimai, dideli gyvenimo pokyčiai ir artimųjų netektis gali sukelti nerimą.
Nerimo fiziologiniai simptomai
Nerimas gali pasireikšti įvairiais fiziologiniais simptomais, įskaitant:
- Širdies plakimas: Padažnėjęs širdies ritmas yra dažnas nerimo simptomas.
- Prakaitavimas: Padidėjęs prakaitavimas, ypač delnuose ir paduose, gali būti susijęs su nerimu.
- Drebulys: Drebulys ar virpėjimas gali atsirasti dėl raumenų įtampos.
- Dusulys: Nerimas gali sukelti dusulio jausmą arba sunkumą kvėpuoti.
- Raumenų įtampa: Įsitempę raumenys, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse, yra dažnas nerimo simptomas.
- Galvos skausmas: Galvos skausmai, ypač įtampos tipo galvos skausmai, gali būti susiję su nerimu.
- Pykinimas: Nerimas gali sukelti pykinimą ar diskomfortą skrandyje.
- Viduriavimas: Kai kuriems žmonėms nerimas gali sukelti viduriavimą ar kitus virškinimo sutrikimus.
- Miego sutrikimai: Nerimas gali trukdyti užmigti arba išlaikyti miegą.
- Galvos svaigimas: Dėl gausesnio smegenų aprūpinimo deguonimi, organizme sutrinka deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyra. Dėl to gali atsirasti silpnumo jausmas ar galvos svaigimas.
- Paviršutiniškas kvėpavimas: Kūnas siekia raumenis aprūpinti deguonimi, dėl to padažnėja kvėpavimas.
- Spaudimas krūtinės srityje, krūtinės skausmas: Reaguodamas į numanomą grėsmę organizmas gali paskatinti raumenų susitraukimą. Krūtinėje esančių raumenų susitraukimas gali būti patiriamas kaip spaudimas ar skausmas.
- Raumenų įtampa: Kūnas ruošiasi kovoti ar gintis nuo numanomos grėsmės, dėl to kūne padidėja raumenų įampa.
- Virškinimo sutrikimas, pykinimas: Kūnas ruošiasi gintis arba kovoti, kraujas yra nukreipiamas į smegenis ir galūnes. Ginantis nuo numanomos grėsmės virškinimas yra mažiau svarbus, dėl to nerimas gali sukelti virškinimo sutrikimus.
- Karščio ar šalčio bangos: Šios bangos gali būti patiriamos dėl panikos atakos metu pasikeitusios kraujotakos.
- Prakaitavimas: Padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas pakelia kūno temperatūrą, o prakaitavimas padeda ją sureguliuoti.
- Galūnių tirpimas dilgčiojimo jausmas: Šie patyrimai gali atsirasti dėl pasikeitusios kraujo apykaitos. Kraujas yra nukreipiamas į raumenis, kurie reikalingi kovojant ar ginantis nuo numanomos grėsmės. Tam tikrose kūno vietose kraujo apytaka gali kiek sumažėti, dėl to patiriamas tirpimas ar dilgčiojimas.
- Gumulas gerklėje, springimas: Šie pojūčiai gali atsirasti dėl raumenų įtampos. Reaguodamas į numanomą grėsmę organizmas skatina raumenis įsitempti. Toks raumenų įsitempimas gerklėje gali būti patiriamas kaip gumulas ar springimas.
Nerimo psichologiniai simptomai
Nerimas taip pat gali pasireikšti psichologiniais simptomais, tokiais kaip:
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
- Neramus, bauginantis, katastrofiškas ar neigiamas mąstymas
- Baimė
- Panika
- Nesaugumas
- Nepasitikėjimas
- Kaltė
- Gėda
Nerimo elgesio simptomai
Nerimas gali paveikti elgesį, sukeldamas:
- Vengimą
- Atitolimą
- Kontrolės poreikį
- Pernelyg didelį rūpinimąsi
- Planavimą
- Tikrinimą
- Analizavimą
- Pasirengimą
Panikos atakos
Panikos atakos yra staigūs, intensyvūs nerimo priepuoliai, kuriuos lydi stiprūs fiziologiniai ir psichologiniai simptomai. Dažniausi panikos priepuolių simptomai yra:
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Dusulys
- Galvos svaigimas
- Kūno drebulys
- Spaudimas krūtinės srityje, krūtinės skausmas
- Raumenų įtampa
- Virškinimo sutrikimas, pykinimas
- Karščio ar šalčio bangos
- Prakaitavimas
- Galūnių tirpimas dilgčiojimo jausmas
- Gumulas gerklėje, springimas
- Nerealumo pojūtis
- Drebulys
- Minčių antplūdis
- Baimė numirti arba išprotėti
Stresas ir nerimas
Stresas ir nerimas yra glaudžiai susiję. Stresas yra natūrali organizmo reakcija į įvairius gyvenimo veiksnius, tačiau nuolatinis stresas gali sukelti nerimą.
Nerimo gydymas
Yra įvairių būdų, kaip valdyti nerimą, įskaitant:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra veiksmingas nerimo gydymo būdas.
- Vaistai: Antidepresantai ir nerimą slopinantys vaistai gali padėti sumažinti nerimo simptomus.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymo technikos gali padėti sumažinti nerimą.
- Kvėpavimo pratimai: Gilus ir lėtas kvėpavimas gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti fiziologinius nerimo simptomus.
- Relaksacijos pratimai: Raumenų atpalaidavimas, meditacija, joga ar aromaterapija gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei pagerinti nuotaiką ir savijautą.
- Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas gali padėti išskirti endorfinus, kurie sukelia malonumą ir laimės pojūtį.
- Pozityvus mąstymas: Pozityvus mąstymas gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką ir sveikatą.
- Socialinė parama: Socialinė parama gali padėti sumažinti nerimą ir stresą, o tai leis jam jaustis saugiau, labiau suprastu ir laimingesniu.
Kaip nurimti panikos atakos metu?
Yra keletas būdų, kurie gali padėti nurimti panikos priepuolio metu:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
- Kvėpavimas: Kvėpuokite pilvu. Gilinkite ir ilginkite iškvėpimą. Kvėpavimas padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri ramina kūną.
- Dėmesio nukreipimas: Savo dėmesį nukreipkite į aplinką.
- Erdvės įvardijimas garsiai: Pasakykite sau: „Aš esu čia ir dabar, mano vardas (pasakykite savo vardą), šiandien yra (įvardinkite datą). Esu (įvardinkite vietą, kurioje esate) ir esu saugus(-i).“
Streso valdymas
Stresą galima valdyti įvairiais būdais, įskaitant:
- Veiklos kaita: Optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
- Sportas: Sportas gerina širdies ir plaučių veiklą.
- Mėgstamas užsiėmimas ar pramoga: Bendravimas su maloniais žmonėmis.
- Emocinės treniruotės: Atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės.
- Kvėpavimo pratimai: Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą.
- Juokas: Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Vitaminai ir mineralai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Mityba
Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
tags: #nerimo #fiziologiniai #simptomai