Depresija ir nerimo sutrikimai: supratimas, valdymas ir pagalba

Nerimo sutrikimai ir depresija yra du dažniausiai pasitaikantys psichikos sveikatos iššūkiai, paveikiantys milijonus žmonių visame pasaulyje. Šie sutrikimai gali turėti didelės įtakos kasdieniam gyvenimui, santykiams, darbingumui ir bendrai savijautai. Svarbu suprasti šių sutrikimų esmę, atpažinti simptomus ir žinoti veiksmingus gydymo būdus bei savipagalbos strategijas.

Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių. Tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį.

Nerimo sutrikimų tipai ir jų poveikis

Yra keletas pagrindinių nerimo sutrikimų tipų, kurių kiekvienas pasižymi specifiniais simptomais ir poveikiu:

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)

Tai nuolatinis, pernelyg didelis nerimavimas dėl kasdienių dalykų (darbo, sveikatos, finansų ir kt). Pagrindiniai GNS požymiai:

• Nuolatinis ir per didelis nerimavimas dėl įvairių kasdienių situacijų net ir tada, kai tam nėra akivaizdžios priežasties. Nerimo intensyvumas dažnai neatitinka realios situacijos.
• Fizinis diskomfortas: raumenų įtampa (ypač pečių, kaklo, nugaros skausmai), nuovargis ir energijos stoka, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, galvos skausmai, skrandžio skausmai ar pykinimas.
• Susikaupimo sunkumai: mintys dažnai „pabėga” į nerimastingus scenarijus, sunku priimti sprendimus dėl baimės padaryti klaidą.
• Dirglumas ir emocinis jautrumas: maži dalykai gali sukelti stiprią reakciją ar pyktį, padidėjęs jautrumas kritikai ar nesėkmėms.
• Miego sutrikimai: sunku užmigti ar dažnai prabundama naktį, mintys apie rūpesčius neleidžia atsipalaiduoti prieš miegą.
• Vengimo elgesys: vengiama situacijų, kurios kelia nerimą (pvz., atidėliojami darbai, vengiama socialinių susitikimų ir kt.).

Jeigu šie simptomai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

GNS poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Darbo ir mokymosi problemos dėl sunkumų susikoncentruoti dėl nerimą keliančių minčių, sumažėjęs produktyvumas. Taip pat šioje srityje gali kilti problemų sprendimų priėmimo baimė, atidėliojimas. Yra ir didesnis perdegimo pavojus.
• Santykių problemos dėl dirglumo ir emocinio jautrumo, nes gali būti daugiau konfliktų. Artimuosius gali erzinti nuolatinis ir perdėtas galimų sunkumų akcentavimas. Dėl nerimo, baimės klysti gali būti vengiančio elgesio, kai vengiama socialinių situacijų, o bendravime vyrauja atsiribojimas.
• Fizinės sveikatos problemos: nuolatinis raumenų įtempimas gali sukelti nugaros, pečių ar galvos skausmus. Būna virškinimo problemų, būdingi miego sutrikimai.
• Nemaloni emocinė būsena: nuolatinė įtampa, didesnė rizika susirgti depresija, savivertės problemos. Dažnai lydi mintys, kad gyvenimas yra per daug sudėtingas ar nepakeliamas. Nuolatinis nerimas dėl ateities trukdo mėgautis dabartimi.
• Apsunkinti kasdieniai sprendimai: net ir paprasti sprendimai (pvz., ką valgyti, ką apsirengti) gali atrodyti sudėtingi. Nerimą keliančių situacijų vengimas gali apriboti žmogaus gyvenimą.

Panikos sutrikimas

Panikos sutrikimas yra nerimo sutrikimas, kuriam būdingi dažniau nei kartą per savaitę pasikartojantys panikos priepuoliai - itin intensyvaus nerimo epozodai, kuriems būdingas stiprus fizinis ir emocinis diskomfortas, mintys, jog priepuolio metu žmogus praras kontrolę, nualps, išprotės ar net mirs. Panikos priepuoliai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jei atsiranda tokių priepuolių baimė, jie kartojasi. Pavienis panikos priepuolis nėra panikos sutrikimas.

Dėl baimės patirti panikos priepuolį žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų, tolimesnių kelionių). Gali išsivystyti agorafobija - baimė būti vietose, iš kurių, atrodo, būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą.

Pagrindiniai panikos sutrikimo požymiai:

• 2 kartus per savaitę ar dažniau pasikartojantys panikos priepuoliai. Paprastai atrodo, jog tokie priepuoliai atsiranda staiga, be priežasties. Dažniausia tokio priepuolio išsivystymą lemia klaidinga katastrofinė fizinių simptomų interpretacija.
• Dažniausiai pasireiškiantys fiziniai panikos priepuolio simptomai:
  • Širdies permušimai, greitas širdies plakimas ar širdies „daužymasis“
  • Prakaitavimas
  • Drebėjimas ar virpėjimas
  • Oro trūkumo ar dusinimo jausmas
  • Springimo pojūtis
  • Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
  • Pykinimas arba diskomfortas pilve
  • Galvos svaigimo, nestabilumo, alpimo jausmas
  • Karščio ir šalčio bangos
  • Tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai
• Psichologiniai panikos priepuolių simptomai: kontrolės praradimo baimė/baimė išprotėti, mirties baimė, nerealumo jausmas. Tai skiriasi nuo nerimavimo, nes nerimui būdingos mintys apie ateitį, o panikos priepuolio metu grėsmė suvokiama kaip dabartinė.
• Nuolatinis nerimavimas, kad gali kilti naujas panikos priepuolis ir/arba kad nauji priepuoliai sukels gąsdinančias pasekmes. Būdingas padidėjęs dėmesys kūno signalams, perdėtas saugumo siekimas.
• Vengimas situacijų, kurios gali sukelti panikos atakas, pvz. fizinio aktyvumo arba nepažįstamų vietų.
• Kai žmogus vengia tam tikrų vietų, kuriose, atrodo, jog gali būti sunku pabėgti ar gauti pagalbą, gali išsivystyti agorafobija. Panikos sutrikimas dažnai būna kartu su agorafobija.

Panikos sutrikimo poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Dėl baimės patirti panikos ataką žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų), veiklų (intensyvesnio judėjimo, vandens procedūrų, pirčių, kitų veiklų, kurios gali sukelti pojūčius, kurių bijoma) . Todėl susiaurėja veiklos, laisvalaikis.
• Panikos sutrikimas gali sumažinti pasitikėjimą savimi, pasitenkinimą gyvenimu, o jei progresuoja, gali išsivystyti depresijos epizodai.

Specifinės fobijos

Intensyvi tam tikrų mažai pavojingų objektų ar situacijų (pvz., aukščio, vorų, skrydžių lėktuvu) baimė.

Pagrindiniai specifinės fobijos požymiai:

• Intensyvi baimė, kartais ir iki panikos priepuolių, susidūrus su baimę keliančiu objektu ar net galvojant apie jį. Baimė yra nekontroliuojama ir gali atrodyti perdėta, tačiau žmogus vis tiek negali jos suvaldyti.
• Dažniausi baimės fiziniai simptomai:
  • Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas
  • Kvėpavimo sutrikimai, oro trūkumas
  • Galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas
  • Drebėjimas ar kūno tirpumas
  • Stiprus noras pabėgti iš situacijos
• Vengimo elgesys: žmogus aktyviai vengia situacijų, kuriose gali susidurti su fobijos objektu (pvz., nevažiuoja liftu, neskrenda lėktuvais, vengia vizitų pas gydytojus, neina į mišką ir pan.).
• Simptomai išlieka ilgiau nei 6 mėnesius.

Bijoti galima bet kokio objekto, reiškinio. Dažniausiai pasireiškiančios specifinės fobijos:

• Aukščio baimė
• Uždarų, ankštų, siaurų patalpų baimė
• Gyvūnų ir vabzdžių baimė (šunų, vorų, bičių, gyvačių ir kt.)
• Lėktuvo skrydžių baimė
• Kraujo, injekcijų baimė

Specifinių fobijų poveikis kasdieniam gyvenimui:

Jei asmuo nesusiduria su baimę keliančiu objektu, tas objektas labai retas, fobija gali ir nedaryti ryškios įtakos kasdieniniam gyvenimui. Vis dėlto fobijos gali ir stipriau paveikti gyvenimą:

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

• Vengiantis elgesys gali stipriai apriboti veiklas, žmogus gali vengti skrydžių, kelionių, naudojimosi liftu, ėjimo į renginius, buvimo gamtoje, gali laiku nesikreipti į gydytojus ir dėl to turėti pasekmių savo sveikatai. Kartais vengimo elgesys apriboja ir profesinius pasirinkimus, socialinį gyvenimą.
• Patiriamas emocinis, fizinis diskomfortas, gali kilti save nuvertinančių minčių. Dažnai žmonės gėdijasi, jog negali suvaldyti savo baimės, nors paprastai supranta, kad baimė nelogiška.
• Gali kilti pasekmių sveikatai: kartais išsivysto nemiga, virškinimo sutrikimai, raumenų įtampos problemos, galvos skausmai, o jei labai apribojamas gyvenimas dėl vengimo elgesio, didėja tikimybė vystytis depresijai.

Socialinio nerimo sutrikimas

Socialinis nerimo sutrikimas - tai intensyvi, nuolatinė baimė būti neigiamai įvertintam, sugėdintam ar atstumtam socialinėse situacijose. Žmogus bijo, kad atrodys kvailai, pasakys ar padarys kažką ne taip, todėl socialinės situacijos tampa dideliu stresu.

Pagrindiniai socialinio nerimo požymiai:

• Intensyvi baimė socialinėse situacijose
  • Nerimas prieš viešus pasisakymus, susitikimus, pažintis su naujais žmonėmis.
  • Baimė atrodyti juokingai, nepatraukliai ar neadekvačiai elgtis.
  • Stipri savikritika ir nerimas dėl to, ką kiti galvoja.
• Vengimo elgesys
  • Žmogus vengia situacijų, kuriose gali būti dėmesio centre.
  • Sunku kalbėti telefonu, lankytis renginiuose, eiti į parduotuvę, valgyti viešumoje.
  • Vengia susibūrimų, situacijų, kai tenka bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, žmonių grupėje, eiti į pasimatymus.
  • Atidėlioja ar vengia situacijų, kurios gali sukelti nerimą.
• Socialinėse situacijose susižadina intensyvūs fiziniai ir psichologiniai nerimo simptomai:
  • Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys
  • Karščio bangos, veido paraudimas
  • Sausumas burnoje, užsikirtęs balsas
  • Galvos svaigimas, pykinimas ar skrandžio skausmai
  • Sunkumas palaikyti akių kontaktą, nesaugumo jausmas
• Nuolatinis nerimas dėl ateinančių socialinių situacijų („kas, jei pasakysiu kažką kvailo?“).
• Po situacijos žmogus pergalvoja kiekvieną savo žodį ar veiksmą ir jaudinasi, kad padarė klaidą
• Socialinių situacijų metu dėmesys koncentruojamas į savo elgesio, emocijų, išvaizdos sekimą, dažnai su aukštais reikalavimais sau, kyla kritiškų minčių apie save, todėl gali būti sunku susikaupti pokalbiui, įsigilinti į pokalbio temą, pašnekovą, atsiranda „tuščios galvos“ reiškinys.

Kaip socialinis nerimas veikia kasdienybę?

• Sunku bendrauti su bendradarbiais, draugais, nepažįstamais žmonėmis. Dažnai šie žmonės vengia „paplepėjimų“ per pertraukėles, stengiasi būti lyg užsiėmę, o aplinkiniai dėl to gali juos matyti kaip „pasikėlusius“, nenorinčius bendrauti.
• Trukdo siekti tikslų moksluose ir darbe (pvz., sunku pristatyti projektus, kalbėti susirinkimuose), todėl gali nukentėti darbo rezultatai, įvertinimai. Kartais dėl nerimo žmonės nenueina į pokalbius dėl darbo, nebaigia mokslų.
• Trukdo užmegzti naujas pažintis ar romantiškus santykius.
• Gali sukelti izoliaciją, vienišumą ir net depresiją.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)

Obsesinis-kompulsinis nerimo sutrikimas (OKS) - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingos įkyrios, nepageidaujamos mintys (obsesijos) ir pasikartojantys elgesio veiksmai, ritualai (kompulsijos), kuriuos asmuo atlieka siekdamas sumažinti nerimą, sukeltą šių minčių. Nors žmogus supranta, kad šios mintys ir veiksmai nėra logiški, jis dažnai negali jų kontroliuoti.

Pagrindiniai obsesinio-kompulsinio nerimo sutrikimo požymiai:

1. Kompulsijos (pasikartojantys veiksmai):
   • Pasikartojantys ritualiniai veiksmai, skirti sumažinti nerimą, kylantį dėl obsesijų (pvz., rankų plovimas, daiktų rūšiavimas, tikrinimas ar užrakinimas, per didelis įsitikinimas, kad „viskas yra gerai“).
   • Pasikartojantys elgesiai, tokie kaip skaitymas, skaičiavimas, tvarkymas ar rankų valymas tam tikru būdu, kad sumažintų baimę ar įsitikintų, kad niekas neįvyks.
   • Per didelis tikrinimas - nuolatinis tikrinimas, ar durys užrakintos, ar aparatai išjungti, nors nėra jokios tikros grėsmės.
2. Obsesijos ir kompulsijos užima nemažai laiko (bent 1 val per dieną) bei sukelia žymų distresą ir trukdo funkcionuoti. Gali būti būdingos tik obsesijos be kompulsijų, arba ir obsesijos, ir kompulsijos.

OKS poveikis kasdieniniam gyvenimui:

• Laiko sąnaudos ir produktyvumo sumažėjimas:
  • Obsesinės mintys ir ritualai užima daug laiko, o tai gali žymiai sumažinti kasdienį produktyvumą.
  • Veiklos vėlavimas - dėl kompulsijų žmogus gali ilgai užtrukti atliekant net paprastas užduotis (pvz., vaikštant į darbą ar valant namus).
• Socialinė izoliacija
  • Dėl nerimo ir nevalingų ritualų asmuo gali vengti socialinių situacijų.
  • Vengimas situacijų - jei žmogus bijo užteršti ar sukelti pavojų, jis gali vengti lankytis viešose vietose ar socializuotis su kitais.
• Fiziniai ir psichiniai išsekimai:
  • Fiziniai simptomai - dėl per didelio rankų plovimo ar valymo gali atsirasti odos problemų, tačiau ritualai dažnai tęsiasi, nes asmuo jaučiasi, kad turi atlikti juos „teisingai“.
  • Psichinis išsekimas - nesugebėjimas sustoti atlikti ritualų gali sukelti didžiulį psichinį nuovargį, nerimą ir frustraciją.
• Santykių problemos:
  • Artimieji gali nesuprasti, kodėl asmuo nuolat tikrina, plauna rankas ar rūšiuoja daiktus, o tai gali sukelti nesusipratimų ar santykių įtampą.
  • Pykčio protrūkiai - gali atsirasti, jei kiti asmenys nesupranta žmogaus poreikio atlikti ritualus.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto po traumuojančio įvykio. Tokie įvykiai gali apimti: smurtą (fizinį, seksualinį, psichologinį), sunkias nelaimes (avarijas, gamtines katastrofas), karinius veiksmus ir karo patirtis, stebimą artimo žmogaus netektį ar sunkų sužalojimą, sunkias ligas ar medicinines procedūras.

Šis sutrikimas pasireiškia ilgalaikiais emocinio, kognityvinio ir fizinio atsako pokyčiais, net kai tiesioginė grėsmė jau seniai praėjo.

Pagrindiniai PTSS požymiai:

1. Traumuojančio įvykio prisiminimai ir išgyvenimai:
   • Pasikartojantys ir įkyrūs trauminio įvykio prisiminimai.
   • „Flashback“ - jausmas, kad įvykis vėl vyksta realiuoju laiku.
   • Naktiniai košmarai ir intensyvūs sapnai apie traumą.
2. Vengimo elgesys:
   • Vengimas vietų, žmonių ar situacijų, kurios primena traumą.
   • Emocinis užsisklendimas, socialinė izoliacija.
   • Nenoras kalbėti ar galvoti apie įvykį.
3. Emocinis nestabilumas ir neigiami pokyčiai nuotaikoje:
   • Nuolatinis nerimas, įtampa, baimė ar bejėgiškumo jausmas.
   • Jausmas, kad pasaulis yra pavojinga vieta.
   • Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
   • Sunkumai išreikšti teigiamas emocijas (meilę, džiaugsmą).

Nerimas: normali reakcija ar sutrikimas?

Nerimas yra labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę. Asmuo, bendraudamas su tokiu pacientu, turi būti ramus ir jį nuraminti, padrąsinti, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Pacientui reikia papasakoti apie nerimo simptomų prigimtį, paaiškinti, kad jo neištiks širdies priepuolis ar jis neišprotės.

Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų.

Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime. Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos.

Depresija: rūšys, simptomai ir poveikis

Depresija yra rimta nuotaikos sutrikimo liga, kuri veikia tai, kaip jaučiatės, mąstote ir elgiatės. Tai gali sukelti įvairias emocines ir fizines problemas.

Depresijos rūšys:

• Tipiškas depresijos epizodas: Būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą ar pasitenkinimą, nebetenka prasmės, sutrinka miegas, keičiasi apetitas.
• Pasikartojantis depresijos sutrikimas: Būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, kai nėra savaiminių nuotaikos pakilimų ar aktyvumo epizodų, būdingų manijai.
• Distimija: Nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Labiau būdinga moterims bei paaugliams. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą. Sutrinka įprastas miego ritmas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai, dirglumas.
• Sezoninė depresija: Dažniausiai prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Būdingi simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas.
• Atipinė depresija: Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas.
• Bipolinis sutrikimas: Taip pat vadinamas „maniakine depresija”. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai nuo depresijos iki manijos.
• Pogimdyvinė depresija: Dažna problema, su kuria susiduria 1 iš 10 moterų po gimdymo. Moteris jaučiasi vieniša, sunkiai apsipranta su nauju motinos vaidmeniu ir pareigomis, atsiranda baimė būti bloga mama.
• Užmaskuota depresija: Depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais.

Depresijos požymiai:

• Nuolatinis liūdesys ir prislėgtumas.
• Anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo.
• Neviltis ir bejėgiškumas.
• Savivertės sumažėjimas.
• Kaltės jausmas.
• Nerimas ir susirūpinimas.
• Dirglumas ir pyktis.
• Sunkumai susikaupti ir priimti sprendimus.
• Mintys apie mirtį ar savižudybę.
• Energijos stoka ir nuovargis.
• Apetito ir svorio pokyčiai.
• Seksualinio potraukio sumažėjimas.
• Miego sutrikimai.
• Sunkumai atlikti įprastus įsipareigojimus.

Depresijos poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Sunkumai darbe ir moksluose.
• Santykių problemos.
• Socialinė izoliacija.
• Fizinės sveikatos problemos.
• Padidėjusi rizika susirgti kitais psichikos sutrikimais.
• Savižudybės rizika.

Panikos atakos: priežastys, simptomai ir valdymas

Panikos ataka - tai staigus stiprios baimės ar nerimo epizodas, dažnai kylantis be aiškios priežasties ir sukeliantis fizinius bei psichologinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, dusulys ir galvos svaigimas. Panikos ataka gali atrodyti pavojinga, tačiau ji nėra gyvybei grėsminga.

Panikos priepuoliai - tai staiga užplūstantis intensyvios baimės ar nerimo epizodai, lydimas fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, dusulys, prakaitavimas ar galvos svaigimas. Panikos ataka ištinka staiga ir netikėtai, visai nesvarbu, kokios būsenos tuo metu buvote. Kai kuriems žmonėms panikos atakos metu pasireiškia mažiau nei keturi anksčiau išvardinti simptomai. Priepuoliai trunka 5 - 20 min., dažniausiai maždaug 10 min. Panikos priepuoliai gali ištikti kas kelias valandas, kiekvieną dieną, o kartais tik kartą per savaitę. Dažni panikos priepuoliai gali rodyti panikos sutrikimą. Jie gali užklupti net miegant - žmogus gali prabusti išsigandęs ir krečiamas drebulio. Žmonės, kuriuos panikos priepuolis užklumpa dažnai, yra linkę keisti savo gyvenimo būdą, vengdami situacijų ir aplinkos, kurioje kyla didesnė priepuolio rizika. Tačiau tai atveria kelią fobijoms, pvz.: agorafobijai (minios, didelių viešų vietų baimė).

Panikos atakos simptomai:

• Stiprus širdies plakimas.
• Dusulys.
• Krūtinės skausmas.
• Svaigulys.
• Prakaitavimas.
• Drebėjimas.
• Pykinimas.
• Nerealumo jausmas.
• Gumulas gerklėje.

Panikos atakos priežastys:

• Stresas.
• Cheminės medžiagos.
• Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai.
• Skydliaukės problemos.

Panikos atakos valdymas:

• Lėto, gilaus kvėpavimo pratimai.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas.
• Neigiamų minčių keitimas.
• Ramių vietų vaizdavimas.
• Kalbėjimasis su draugu ar artimuoju.

Panikos atakos poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Agorafobija.
• Depresija.
• Darbo našumo sumažėjimas.
• Socialinių santykių pablogėjimas.

Gydymo būdai ir savipagalbos strategijos

Tiek nerimo sutrikimai, tiek depresija yra gydomi. Gydymas gali apimti:

• Psichoterapiją: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių būdų gydyti nerimo sutrikimus ir depresiją. KET padeda atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius.
• Medikamentinį gydymą: Antidepresantai ir vaistai nuo nerimo gali padėti sumažinti simptomus.
• Savipagalbos strategijas:
  • Reguliarus fizinis aktyvumas.
  • Sveika mityba.
  • Pakankamas miegas.
  • Streso valdymo technikos (meditacija, joga, dėmesingumas).
  • Paramos grupės.
  • Atsipalaidavimo metodai.
  • Kofeino ir alkoholio vengimas.
  • "Nerimo sesijos" - skirti tam tikrą laiką nerimui.
  • Dėmesingumas, sąmoningumas (mindfulness) - padeda sugrįžti į supančią realybę.

Efektyvus širdies ir kraujagyslių ligų gydymas siejamas su paciento gyvenimo būdo pasikeitimais ir reguliariu vaistų vartojimu. Mintys, jog su diagnozuota liga gali tekti kovoti visą likusį gyvenimą kartais lemia motyvacijos trūkumą ar net sukelia depresiją.

Nerimas yra dažnas depresijos palydovas. Moksliniai tyrimai rodo, kad išeminę širdies ligą, padidintą kraujospūdį turintys pacientai gali jausti nerimą ir depresiją, o tai gali sąlygoti sumažėjusią motyvaciją, blogesnį režimo laikymąsi ir blogesnę prognozę.

Kada kreiptis pagalbos?

Svarbu kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, jei:

• Nuolat jaučiate intensyvų nerimą, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
• Nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
• Patiriate fizinius nerimo simptomus, tokius kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
• Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
• Patiriate panikos priepuolius arba specifines baimes, trukdančias įprastinei veiklai.
• Pastebite depresijos požymius arba kyla minčių apie savižudybę.

Ankstyvas kreipimasis pagalbos gali padėti efektyviau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

tags: #depresija #baimes #jausmas