Galimai Nenustatytų Psichikos Sutrikimų Simptomai ir Pagalba

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Tačiau kartais psichikos sveikatos problemos gali likti nepastebėtos arba nenustatytos, o tai turi neigiamų pasekmių asmens gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime galimai nenustatytų psichikos sutrikimų simptomus, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD) ir kokią pagalbą galima gauti.

Psichikos sveikatos svarba ir diagnostikos iššūkiai

Žmogus turi žinoti savo diagnozę, ypač kokia yra jo psichiatrinė diagnozė, kokia galima ligos eiga ir kokios yra jos prognozės. Išimtis yra sunkesni psichikos sutrikimai, kada yra sutrikęs realybės suvokimas, mąstymo procesai. Tokiais atvejais pacientas gali liguistai interpretuoti psichiatro išvadas, todėl psichiatrinės diagnozės aptarimas atidedamas vėlesniam laikui.

Įvairūs įstatyminiai apribojimai, susiję su vairuotojo teisių pratęsimu, šaunamojo ginklo ar dujinio ginklo įsigijimu, galimybe dirbti tam tikras profesijas, darbu teisinėje sistemoje, valstybės institucijose ar su slapta informacija ir t.t., dažnai sustabdo nuo kreipimosi į valstybinę psichikos sveikatos priežiūros įstaigą. Norime pažymėti, kad ne visų, o tik tam tikrų sutrikimų diagnozės gali sutrukdyti atskiriems leidimams ar profesijoms. Jeigu ši diagnozė jau buvo įrašyta į Jūsų kortelę asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, reikalingas įstatymais numatytas kelerių metų (priklausomai nuo susirgimo) remisijos laikotarpis. Po pasveikimo, arba stabilios remisijos be vaistų, Jums vėl reikės pakartotinai kreiptis po nustatyto kelerių metų laikotarpio į gydytojų konsultacinę komisiją. Jeigu yra tenkinami įstatyme numatyti reikalavimai, įvertinusi Jūsų sveikatos būklę bei remisijos (be vaistų) trukmę gydytojų konsultacinė komisija iš naujo nagrinėja ir sprendžia Jūsų klausimą.

Psichiatro ar psichologo konsultacija apima specialiomis psichiatro ar psichologo žiniomis paremtas išvadas. Psichiatro ar psichologo konsultacijų metu stengiamasi prieiti prie išvados, paremtos paciento bei psichikos sveikatos specialisto bendru sutarimu. Priklausomai nuo paciento būklės ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui psichiatro gali būti paskirti antidepresantai, trankviliantai, neuroleptikai, nuotaikos stabilizatoriai, migdomieji ar kiti psichotropiniai vaistai. Psichotropinių vaistų kaina daugeliui yra prieinama, ją galima parinkti pagal paciento galimybes. Nerimo sutrikimų, depresijos gydymo psichotropiniais vaistais kaina yra 20 - 100 Lt mėnesiui. Brangesnis yra sunkesnių psichikos sutrikimų, psichozių, gydymas. Kai kurie psichotropiniai vaistai gerina apetitą arba turi įtakos medžiagų apykaitai ir taip padeda priaugti svorio. Todėl svarbu žinoti vartojamųjų vaistų poveikį ir į tai atsižvelgti. Taip, konsultuoja - artimoji paciento aplinka yra labai svarbi gyjimui. Kai kurie sutrikimai trunka ilgai ir praktiškai nėra išgydomi. Kiti turi tendenciją atsikartoti sezoniškai. Kiti sutrikimai nebūtinai kartojasi. Alkoholis neigiamai veikia daugelį psichikos sutrikimų. Alkoholis sąveikauja su psichotropiniais vaistais, duoda didelį šalutinį poveikį ir gali privesti prie rimtų komplikacijų. Todėl vartoti alkoholį tiek su psichotropiniais vaistais tiek sergant psichikos sutrikimais draudžiama.

Priklausomai nuo ligos, jos sunkumo laipsnio yra galimi nemedikamentiniai gydymo būdai. Populiariausias nemedikamentinis gydymo būdas yra psichoterapija. Be jo, gydoma šviesa, fiziniais pratimais, kvėpavimo pratimais ir meditacija, griežtu gyvenimo būdo, miego ir mitybos režimu.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Depresija: dažnas nerimo sutrikimas

Depresija yra vienas dažniausiai pasireiškiančių nerimo sutrikimo formų, kuri turi emocijų paaštrėjimo, nuotaikos svyravimo, negebėjimo susitvarkyti su aplinkos stresoriais bei energijos trūkumo požymių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Europoje kasmet su ja susiduria per 50 milijonų gyventojų. Tačiau depresija paveikia ne vieną žmogų, bet ir jo aplinką.

Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Taip pat tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos. Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys. Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą. Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome.

Egzogeninė depresija kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių. Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis. Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami. Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti. Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą. Šį nerimo sutrikimą patiriantis asmuo atsiskiria nuo draugų ir artimųjų, vienatvės akivaizdoje ima prarasti savivertę, pradeda galvoti apie savižudybę, o beviltiškumą skandina savęs žalojime. Visi šie pokyčiai kelia sunkumų mokykloje arba darbe, suprastėja santykiai su šeima, kas dar labiau prisideda prie depresijos gilėjimo.

Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Įprastai depresijos identifikavimo kelionė prasideda psichologo, psichoterapeuto arba hipnoterapeuto kabinete. Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą. Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą. Tačiau norint efektyviai vaduotis iš depresijos vien vaistų nepakanka. Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių. Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus.

Atkreipiu dėmesį, kad nevalia pamiršti ir artimųjų, kurie glaudžiais ryšiais yra susiję su depresija patiriančiu asmeniu. Jei paskaitę šį straipsnį jame atpažįstate save - nelaukite ir imkitės tinkamų veiksmų - kreipkitės pagalbos pas psichologą. Jei nedrąsu - galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją. Jei jau esate atlikę šiuos veiksmus - kviečiu pasirūpinti savo dienos ritualais: susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės, išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje. Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto. Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) - tai psichikos sveikatos būklė, dėl kurios gali pasireikšti neįprastas hiperaktyvumas ir impulsyvus elgesys. ADHD sergantiems žmonėms gali būti sunku sutelkti dėmesį į vieną užduotį arba ilgai sėdėti ramiai. Daugeliui žmonių pasireiškia neatidumas ir energijos lygio pokyčiai. ADHD sergančiam žmogui tai nutinka dažniau ir dažniau, palyginti su žmonėmis, kurie šia liga neserga. Tai gali turėti didelę įtaką jų mokymuisi, darbui, santykiams ir gyvenimui namuose. ADHD gali sirgti ir suaugusieji, ir vaikai. Tai diagnozė, kurią pripažįsta Amerikos psichiatrų asociacija (APA).

Su ADHD siejamas įvairus elgesys. Kai kurie dažniausi iš jų yra šie:

• sunkumai susikaupti ar susikoncentruoti ties užduotimis
• užmiršimas atlikti užduotis
• lengva išsiblaškyti
• sunku ramiai sėdėti
• pertraukinėjimas žmonėms kalbant

Požymiai ir simptomai gali būti būdingi įvairiems ADHD aspektams, pavyzdžiui, hiperaktyvumui, impulsyvumui ar sunkumams susikaupti.

Asmuo, kuriam pasireiškia hiperaktyvumas ir impulsyvumas, gali:

• jam sunku ramiai sėdėti arba išlikti sėdėti klasėje
• jam sunku ramiai žaisti ar atlikti užduotis
• pernelyg daug kalbėti
• sunku laukti savo eilės
• pertraukinėti kitus kalbančius, žaidžiančius ar atliekančius užduotį

Asmuo, kuriam sunku susikaupti, gali:

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

• mokydamasis ar dirbdamas dažnai klysta arba praleidžia detales
• sunku išlaikyti dėmesį klausantis, skaitant ar vedant pokalbį
• sunkiai organizuoja savo kasdienes užduotis
• dažnai pamesti daiktus
• jį lengvai išblaško aplink vykstantys smulkūs dalykai

Jei jūs arba jūsų vaikas serga ADHD, jums gali pasireikšti kai kurie arba visi šie simptomai. Simptomai priklauso nuo to, kokio tipo ADHD sergate.

ADHD Tipai

Kad ADHD diagnozės būtų nuoseklesnės, APA šią ligą suskirstė į tris kategorijas arba tipus. Šie tipai yra šie: daugiausia neatidumas, daugiausia hiperaktyvumas ir impulsyvumas ir abiejų tipų derinys.

• Dominuojantis neatidumas. Kaip matyti iš pavadinimo, šio tipo ADHD sergantiems žmonėms labai sunku sutelkti dėmesį, užbaigti užduotis ir vykdyti nurodymus. Ekspertai taip pat mano, kad daugeliui vaikų, kuriems būdingas neatidumo tipo ADHD, gali būti nenustatyta tinkama diagnozė, nes jie nėra linkę trikdyti pamokų. Tyrimų [1] rodo, kad tai dažniau pasitaiko tarp ADHD sergančių mergaičių.
• Vyraujantis hiperaktyvusis-impulsinis tipas. Šio tipo ADHD sergantiems žmonėms pirmiausia būdingas hiperaktyvus ir impulsyvus elgesys. Tai gali būti: nerimastingas elgesys, žmonių pertraukinėjimas jiems kalbant, nesugebėjimas palaukti savo eilės. Nors šio tipo ADHD atveju neatidumas kelia mažiau rūpesčių, žmonėms, kuriems būdingas daugiausia hiperaktyvus ir impulsyvus ADHD, vis tiek gali būti sunku sutelkti dėmesį į užduotis.
• Kombinuotas hiperaktyvusis-impulsinis ir neatidus tipas. Tai dažniausiai pasitaikantis ADHD tipas. Žmonėms, sergantiems šiuo kombinuotu ADHD tipu, būdingi ir neatidumo, ir hiperaktyvumo simptomai. Tai nesugebėjimas sukaupti dėmesio, polinkis į impulsyvumą, didesnis nei vidutinis aktyvumas ir energija.

Nuo to, kokio tipo ADHD sergate jūs arba jūsų vaikas, priklausys gydymo metodas. Laikui bėgant jūsų ADHD tipas gali keistis, todėl gali keistis ir jūsų gydymas.

ADHD Priežastys

Nepaisant to, kad ADHD yra labai paplitusi, gydytojai ir mokslininkai vis dar nežino, kas sukelia šią ligą. Manoma, kad ji yra neurologinės kilmės. Tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir genetika. [2] šaltinis rodo, kad dopamino sumažėjimas yra ADHD veiksnys. Dopaminas yra smegenyse esanti cheminė medžiaga, padedanti perkelti signalus iš vieno nervo į kitą. Jis atlieka svarbų vaidmenį sukeliant emocines reakcijas ir judesius. Kiti tyrimai rodo, kad tai susiję su struktūriniais smegenų skirtumais. Tyrimų rezultatai rodo, kad ADHD sergančių žmonių pilkosios medžiagos tūris yra mažesnis. Pilkoji medžiaga apima smegenų sritis, kurios padeda: kalba, savikontrolę, priimant sprendimus, raumenų kontrolę. Mokslininkai vis dar tiria galimas ADHD priežastis, pavyzdžiui, rūkymą nėštumo metu.

ADHD Diagnozė ir Testavimas

Nėra nė vieno testo, kuriuo būtų galima nustatyti, ar jūs arba jūsų vaikas serga ADHD. 2017 m. atliktame tyrime [3] pabrėžta naujo testo, skirto suaugusiųjų ADHD diagnozuoti, nauda, tačiau daugelis gydytojų mano, kad ADHD diagnozės negalima nustatyti remiantis vienu testu. Norėdamas nustatyti diagnozę, gydytojas įvertins visus simptomus, kurie jums arba jūsų vaikui pasireiškė per pastaruosius 6 mėnesius. Gydytojas tikriausiai surinks informaciją iš mokytojų ar šeimos narių, o simptomų apžvalgai gali naudoti kontrolinius sąrašus ir vertinimo skales. Jis taip pat atliks fizinę apžiūrą, kad patikrintų, ar nėra kitų sveikatos problemų. Sužinokite daugiau apie ADHD vertinimo skales ir ką jos gali ir ko negali.

Jei įtariate, kad jūs arba jūsų vaikas serga ADHD, pasitarkite su gydytoju dėl įvertinimo. Dėl savo vaiko taip pat galite pasikalbėti su jo mokyklos patarėju. Mokyklos reguliariai vertina vaikus dėl būklių, kurios gali turėti įtakos jų mokymosi rezultatams. Vertinimui pateikite gydytojui arba patarėjui pastabas ir pastebėjimus apie savo arba vaiko elgesį. Jei jie įtaria ADHD, gali nukreipti jus arba jūsų vaiką pas ADHD specialistą. Priklausomai nuo diagnozės, jie taip pat gali pasiūlyti užsirašyti pas psichiatrą ar neurologą.

ADHD Gydymas

ADHD paprastai gydoma elgesio terapija, vaistais arba abiem būdais. Terapijos rūšys yra psichoterapija arba pokalbių terapija. Pokalbių terapijos metu jūs arba jūsų vaikas aptarsite, kaip ADHD veikia jūsų gyvenimą, ir aptarsite būdus, kaip padėti ją valdyti. Kita terapijos rūšis yra elgesio terapija. Ši terapija gali padėti jums arba jūsų vaikui išmokti stebėti ir valdyti savo elgesį. Vaistai taip pat gali būti labai naudingi, kai gyvenate su ADHD. Vaistai nuo ADHD yra skirti paveikti smegenų chemines medžiagas taip, kad galėtumėte geriau valdyti savo impulsus ir veiksmus.

ADHD Vaistai

ADHD gydyti vartojami dviejų pagrindinių rūšių vaistai: stimuliuojantys ir nestimuliuojantys. Centrinės nervų sistemos (CNS) stimuliatoriai yra dažniausiai skiriami vaistai nuo ADHD. Šie vaistai veikia didindami smegenyse esančių cheminių medžiagų dopamino ir noradrenalino kiekį. Šių vaistų pavyzdžiai yra metilfenidatas (Ritalinas) ir amfetamino pagrindu veikiantys stimuliatoriai (Adderall). Jei stimuliatoriai neveikia gerai arba sukelia jums ar jūsų vaikui varginantį šalutinį poveikį, gydytojas gali pasiūlyti vartoti nestimuliuojančius vaistus. Tam tikri nestimuliuojantys vaistai veikia didindami noradrenalino kiekį smegenyse. Šiems vaistams priklauso atomoksetinas (Strattera) ir kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Vaistai nuo ADHD gali turėti daug naudos, taip pat ir šalutinio poveikio.

Natūralios Priemonės nuo ADHD

Be vaistų arba vietoj jų, ADHD simptomams pagerinti buvo pasiūlytos kelios natūralios priemonės. Pirmiausia, pakeisti gyvenimo būdą gali padėti jums arba jūsų vaikui įveikti ADHD simptomus. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) [4] rekomenduoja šiuos veiksmus:

• valgyti maistingą, subalansuotą mitybą
• per dieną bent 60 min. užsiimti fizine veikla
• daug miegoti
• riboti kasdienį telefonų, kompiuterių ir televizorių ekrano laiką

Tyrimai taip pat parodė, kad joga [5], taiči [6] ir laiko leidimas lauke [7] gali padėti nuraminti pernelyg aktyvų protą ir palengvinti ADHD simptomus. Kita galimybė - sąmoningumo meditacija. 2015 m. atlikti tyrimai [8] rodo, kad meditacija gali pagerinti ADHD sergančių žmonių dėmesio koncentraciją. Tam tikrų alergenų ir maisto priedų vengimas taip pat gali padėti sumažinti ADHD simptomus.

ADD ir ADHD

Galbūt esate girdėję sąvokas „ADD” ir „ADHD” ir svarstėte, kuo jos skiriasi. ADD, arba dėmesio sutrikimas, yra pasenęs terminas. Anksčiau jis buvo vartojamas apibūdinti žmonėms, kurie turi problemų su dėmesiu, bet nėra hiperaktyvūs. Dabar vietoj ADHD dabar vartojamas ADHD tipas, vadinamas „vyraujančiu neatidumu”. ADHD yra dabartinis bendras šios ligos pavadinimas. Terminas ADHD tapo oficialus 2013 m. gegužę, kai APA išleido „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5-ąjį leidimą (DSM-5)”. Šiuo vadovu remiasi gydytojai, nustatydami psichikos sveikatos sutrikimų diagnozes.

Suaugusiųjų ADHD

Amerikos nerimo ir depresijos asociacijos duomenimis, daugiau nei 60 proc. vaikų, sergančių ADHD, simptomai pasireiškia ir suaugus. Daugeliui žmonių su amžiumi hiperaktyvumo simptomai dažnai sumažėja, tačiau neatidumas ir impulsyvumas gali išlikti. Vis dėlto gydymas yra svarbus. Negydomas suaugusiųjų ADHD gali turėti neigiamos įtakos daugeliui gyvenimo aspektų. Tokie simptomai, kaip laiko valdymo sutrikimai, užmaršumas ir nekantrumas, gali sukelti problemų darbe, namuose ir visuose santykiuose.

ADHD Vaikams

CDC duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose maždaug 8,8 proc. žmonių [9], kurių amžius nuo 3 iki 17 metų, buvo diagnozuota ADHD. Iš jų 11,7 proc. vyrų ir 5,7 proc. moterų. Vaikų ADHD paprastai siejama su problemomis mokykloje. ADHD sergantys vaikai dažnai patiria sunkumų kontroliuojamoje klasėje. Berniukams ADHD diagnozė nustatoma daugiau nei du kartus dažniau nei mergaitėms. Taip gali būti todėl, kad berniukai linkę pasižymėti būdingais hiperaktyvumo simptomais. Nors kai kurioms ADHD sergančioms mergaitėms gali būti būdingi klasikiniai hiperaktyvumo simptomai, daugeliui jų tokių simptomų nėra. būti ne hiperaktyvios, o hiperkalbios Daugelis ADHD simptomų gali būti tipiškas vaikystės elgesys, todėl gali būti sunku suprasti, kas susiję su ADHD, o kas ne.

Ar ADHD yra mokymosi sutrikimas?

Nors ADHD yra neurologinis raidos sutrikimas, jis nelaikomas mokymosi sutrikimu. Tačiau ADHD simptomai gali apsunkinti mokymąsi. Be to, ADHD gali pasireikšti kai kuriems žmonėms, kurie taip pat turi mokymosi sutrikimų. Norėdami padėti sumažinti bet kokį poveikį vaikų mokymuisi, mokytojai gali nubrėžti individualias gaires mokiniui, turinčiam ADHD. Tai gali būti papildomo laiko skyrimas užduotims ir testams atlikti arba asmeninės apdovanojimų sistemos sukūrimas. Nors techniškai tai nėra mokymosi sutrikimas, ADHD gali turėti ilgalaikių padarinių.

Esantys Sutrikimai

ADHD sergantys žmonės kartais turi ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją ir nerimą. Kai kurios iš šių būklių atsiranda dėl gyvenimo su ADHD iššūkių.

• Nerimas. Žmonėms, sergantiems ADHD, gali būti sunku suspėti atlikti kasdienes užduotis, palaikyti santykius ir pan. Tai gali padidinti nerimo riziką. Be to, CDCT patikimo šaltinio duomenimis, ADHD sergantys žmonės dažniau patiria nerimo sutrikimų nei tie, kurie neturi ADHD. [10] Nerimo sutrikimams priskiriami šie sutrikimai: atsiskyrimo nerimas, kai bijoma atsiskirti nuo artimųjų, socialinis nerimas, dėl kurio galite bijoti eiti į mokyklą ar kitas vietas, kur žmonės bendrauja, generalizuotas nerimas, kai bijote blogų dalykų, ateities ir pan.
• Depresija. Jei jūs arba jūsų vaikas serga ADHD, tikėtina, kad ir jums gali pasireikšti depresija. Viename 2020 m. atliktame tyrime apie 50 proc. paauglių sirgo didele depresija arba nerimo sutrikimu, palyginti su 35 proc. neturinčių ADHD. Kiti tyrimai rodo, kad net 53,3 proc. [11] suaugusiųjų, turinčių ADHD, taip pat gali sirgti depresija. Nors gali kilti papildomų sunkumų valdant daugiau nei vieną būklę, yra galimas abiejų būklių gydymas. Tiesą sakant, gydymo būdai dažnai sutampa. Pokalbių terapija gali padėti gydyti abi būkles. Be to, tam tikri antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas, kartais gali padėti palengvinti ADHD simptomus. Žinoma, ADHD negarantuoja, kad sirgsite depresija, tačiau svarbu žinoti, kad tokia galimybė egzistuoja.
• Elgesio ir elgesio sutrikimai. Elgesio ir elgesio sutrikimai dažniau pasitaiko tarp vaikų, sergančių ADHD, nei tarp tų, kurie šia liga neserga. Šie sutrikimai gali atsirasti, kai asmuo nesijaučia suprastas aplinkinių. [12] Asmuo, kuris nesijaučia suprastas, gali daug ginčytis, prarasti savitvardą arba tyčia erzinti kitus. Tai gali būti opozicinio nepaklusnumo sutrikimo požymiai. Kai kurie žmonės mano, kad negali nelaužyti taisyklių arba agresyviai elgtis su kitais, galbūt mušasi, tyčiojasi arba ima jiems nepriklausančius daiktus. Tai vadinama elgesio sutrikimu. Su tokiais iššūkiais susiduriantiems žmonėms yra siūlomas gydymas. Specialistai rekomenduoja pradėti gydymą anksti ir įsitikinti, kad gydymas atitinka asmens ir jo šeimos poreikius.
• Mokymosi sutrikimas. Kai kurie ADHD sergantys vaikai turi mokymosi sutrikimų, dėl kurių jiems gali būti papildomai sunku atlikti mokymosi užduotis. Pavyzdžiui, disleksija, dėl kurios sunku skaityti arba kyla sunkumų su skaičiais ar rašymu. Dėl šių sunkumų vaikui gali būti sunku mokytis mokykloje. Jie taip pat gali sustiprinti nerimo ir depresijos jausmą. Norint sumažinti šių sunkumų poveikį, labai svarbu anksti gauti pagalbą.

Patarimai, kaip susidoroti su ADHD

Jei jūs arba jūsų vaikas serga ADHD, gali padėti nuoseklus struktūruotas tvarkaraštis ir reguliarūs lūkesčiai. Suaugusiesiems gali padėti organizuotumas. Štai keletas būdų, kurie gali padėti susitvarkyti ir palaikyti tvarką:

• sąrašų sudarymas
• kalendoriaus vedimas
• nustatyti priminimus

Vaikams gali būti naudinga sutelkti dėmesį į namų darbų užduočių užrašymą ir kasdienių daiktų, pavyzdžiui, žaislų ir kuprinių, laikymą nustatytose vietose. Sužinoti daugiau apie ADHD apskritai taip pat gali padėti sužinoti, kaip ją valdyti. Tokios organizacijos kaip Children and Adults with Attention Deficit Hyperactivity Disorder arba Attention Deficit Disorder Association pateikia patarimų, kaip valdyti hiperaktyvumo sutrikimą, ir naujausių mokslinių tyrimų. Daugiau patarimų, kaip valdyti ADHD simptomus, gali suteikti jūsų gydytojas.

#

tags: #galimai #nenustatyta #psichikos #sutrikima