Šiame straipsnyje aptariamos galvos skausmo, pykinimo, vėmimo ir depresijos priežastys, simptomai bei gydymo būdai. Šios būklės gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, todėl svarbu suprasti jų priežastis ir galimus gydymo būdus.
Pykinimas ir vėmimas: priežastys ir psichologinis aspektas
Pykinimas yra nemalonus jausmas, kai atrodo, jog tuojau apsivemsi, o vėmimas - staigus ir nevalingas skrandžio turinio pašalinimas per burną. Šie simptomai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Maisto nevirškinimą: Persivalgymas, per didelis skysčių ar alkoholio kiekis, maisto netoleravimas arba apsinuodijimas maistu gali sukelti nevirškinimą ir vėmimą.
- Psichologines priežastis: Pasibjaurėjimas, neapykanta kitam žmogui ar sunkumas susitaikyti su tam tikra situacija taip pat gali sukelti pykinimą ir vėmimą.
Įdomu pastebėti, kad nėščios moterys dažnai jaučia pykinimą, nes joms sunku susitaikyti su ateities pokyčiais. Pykinimas gali būti perspėjimas, kad reikia pakeisti požiūrį į tai, kas vyksta gyvenime. Užuot atmetus tai, kas kelia šleikštulį, verta pagalvoti, kodėl tas žmogus ar įvykis kelia baimę.
Migrena: daugiau nei tik galvos skausmas
Migrena - tai ne tik paprastas galvos skausmas, bet ir sudėtinga neurologinė būklė, kuri gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą. Ši lėtinė liga pasižymi pasikartojančiais galvos skausmo priepuoliais, kurie dažnai jaučiami vienoje galvos pusėje, yra pulsuojančio pobūdžio ir gali trukti nuo kelių valandų iki trijų dienų. Migreną dažnai lydi papildomi simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui.
Migrenos fazės ir simptomai
Migrena paprastai prasideda paauglystėje arba jauno suaugusiojo amžiuje, dažniausiai nuo 15 iki 25 metų. Moterims migrena dažnai pasireiškia hormoninių pokyčių laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų metu. Išskiriamos keturios migrenos fazės:
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
- Prodromas: Likus 1-2 dienoms arba kelioms valandoms iki migrenos priepuolio galima pastebėti subtilius, apie jį įspėjančius pokyčius.
- Aura: Kai kuriems žmonėms ši fazė gali pasireikšti prieš migreną arba jos metu. Auros simptomai dažnai yra susiję su regėjimu ir trunka mažiau nei valandą.
- Priepuolis: Negydoma migrena paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų. Jos metu jaučiamas stiprus galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas.
- Postdromas: Dar kelias valandas arba dienas po migrenos priepuolio žmogus gali jaustis išsekęs, sutrikęs ir išbalęs.
Migrenos priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios migrenos priežastys nėra visiškai aiškios, mokslininkai mano, kad ją sukelia genetinių, neurologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Yra rasta apie 50 genų variacijų, kurios nebūdingos nesergantiems migrena. Kiti rizikos veiksniai apima:
- Hormoninius pokyčius: Menstruacinis ciklas, nėštumas, menopauzė ir hormoniniai vaistai gali sustiprinti migrenos simptomus.
- Mitybą: Tam tikri maisto produktai, tokie kaip šokoladas, sūris, raudonas vynas ir kofeinas, gali išprovokuoti migrenos priepuolius.
- Aplinkos veiksnius: Ryški šviesa, triukšmas, stiprūs kvapai ir atmosferos slėgio pokyčiai taip pat gali sukelti migreną.
- Stresą: Didelis streso lygis gali sukelti migreną.
Migrenos gydymas ir prevencija
Deja, vaisto, kuris išgydytų migreną, nėra. Tačiau yra būdų, kaip numalšinti migrenos skausmą ir sumažinti priepuolių dažnumą. Gydymas skirstomas į ūminį, skirtą sustabdyti priepuolį, ir profilaktinį, skirtą sumažinti priepuolių dažnumą. Ūminiam gydymui naudojami vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis, taip pat specialiai migrenos skausmui malšinti skirti vaistai. Profilaktiniam gydymui naudojami vaistai, kurie buvo sukurti kitoms ligoms gydyti, pavyzdžiui, vaistai nuo kraujospūdžio ar epilepsijos.
Be vaistų, svarbu laikytis gyvenimo būdo pokyčių, kurie gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnumą:
- Reguliarus miegas: Migrena nemėgsta persimiegojimo ar miego trūkumo.
- Reguliari mityba: Praleisti pusryčiai taip pat gali išprovokuoti migrenos priepuolį.
- Fizinis aktyvumas: Sportas gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnumą.
- Streso valdymas: Streso mažinimo technikos, tokios kaip meditacija ar joga, gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnumą.
Depresija: psichikos sutrikimas, reikalaujantis dėmesio
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Tai trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali sukelti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Depresijos simptomai
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Kiti dažni depresijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Xanax vartojimo saugumas
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Depresijos priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Kai kurie rizikos veiksniai apima:
- Genetiką: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologinius pakitimus: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių pakitimų.
- Aplinkos faktorius: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimą: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtines ligas: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją.
- Kai kuriuos vartojamus vaistus: Kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai gali padėti atkurti smegenų cheminių medžiagų pusiausvyrą ir sumažinti depresijos simptomus.
Vaikų ir paauglių depresija
Vaikai ir paaugliai taip pat gali patirti depresiją. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikui ar paaugliui reikalinga suaugusiųjų pagalba. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Nerimas ir jo ryšys su depresija
Nerimas yra labai paplitusi emocija, kurią patiria kiekvienas ištiktasis streso. Tačiau patologinis nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties, gali būti nerimo sutrikimo požymis. Nerimas dažnai yra depresijos palydovas ir gali pasireikšti įvairiais somatiniais ir psichiniais simptomais. Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę.
Psichologinė pagalba sergant migrena ir depresija
Migrena dažnai laikoma simboliniu kūno išraiškos būdu, kuris gali atspindėti nesąmoningus psichologinius konfliktus, emocijas ar vidinius prieštaravimus. Psichologai tyrinėja migrenos atsiradimo ir pasireiškimo istoriją, emocinę patirtį ir tarpasmeninius santykius. Taip pat nagrinėjama, kaip asmeninės interpretacijos, mąstymo stereotipai ir ligos suvokimas veikia migrenos valdymą ir psichologinę žmogaus gerovę.
Taip pat skaitykite: Atsistatymas po insulto
Psichoterapija gali padėti pacientui suprasti savo būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas).