Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje gamtos mokslų svarba yra akivaizdi. Nuo kasdienių sprendimų, tokių kaip aplinkai draugiško maišelio pasirinkimas parduotuvėje, iki sudėtingų technologinių inovacijų, gamtos mokslai formuoja mūsų pasaulį. Todėl itin svarbu skatinti mokinių susidomėjimą ir motyvaciją šiai sričiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip mokytojai gali efektyviai ugdyti mokinių meilę gamtos mokslams, pasitelkdami modernius mokymo metodus ir praktinius pavyzdžius.
Modernūs Mokymosi Metodai Gamtos Mokslų Pamokose
Pasak „Erudito“ licėjaus Tarptautinio bakalaureato ir pagrindinių klasių biologijos mokytojos Jurgitos Makuškaitės, svarbu vaikams parodyti gamtos mokslų reikšmę kasdieniame gyvenime. Mokytoja dalinasi savo patirtimi, kaip skatinti moksleivių motyvaciją ir didinti jų susidomėjimą gamtos mokslais.
Aktyvus Mokymasis: Diskusijos, Eksperimentai ir Tyrinėjimai
Savo mokymo praktikoje J. Makuškaitė pasitelkia aktyvų mokymosi procesą - diskusijas, eksperimentus, tyrinėjimu ir mokymusi per patirtis grįstą ugdymą. Pamokų metu diskutuodami apie konkrečius reiškinius mokiniai gali išreikšti savo nuomonę ir gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš savo bendraklasių bei mokytojo. Klasės diskusijos gerina mokinių įsitraukimą ir lankstumą, praturtina jų žodyną, padeda geriau suvokti nagrinėjamą temą, susieti dalykus tarpusavyje.
Naujausi neurobiologijos tyrimai paaiškina, kodėl diskusija yra naudingas metodas mokymo procese - tuo metu informacija intensyviai koduojama ilgalaikėje atmintyje, todėl mokiniai lengviau ją įsimena. Tyrinėjimais grįstas ugdymas, anot jos, suteikia galimybę mokiniams įgyti gamtos mokslų pažinimui reikalingų įgūdžių - stebėti, klasifikuoti, nuspėti ir sisteminti žinias. Mokiniai turi galimybę dirbti komandoje, analizuoti procesus ir jų sąsajas. Tyrinėjimais grįstas ugdymas prisideda prie gilesnio konteksto suvokimo, lavina kritinio mąstymo ir praktinio pritaikymo įgūdžius.
Mokymasis Per Patirtį: Eksperimentai ir Praktiniai Pavyzdžiai
Mokytoja pasakoja, kad gamtos mokslų pamokose daug eksperimentuojama, vaikai mokosi per savo patirtis. „Praktinis žinių pritaikymas lavina vaizduotę ir padeda geriau įsiminti. Mokiniai mokosi pritaikyti įgytas teorines žinias praktikoje ir rasti sprendimus patys. Man svarbu padėti mokiniams suvokti, kad gamtos mokslai yra mūsų kasdienybėje, todėl dažnai savo pamokose naudoju paprastus gyvenimiškus pavyzdžius, kurie padeda suprasti, kaip veikia mūsų kūnas, kokia mūsų vieta supančioje aplinkoje ir kaip galime ją keisti bei tausoti“, - atkreipia dėmesį J. Makuškaitė. Daugybė pavyzdžių rodo, kad gamtos mokslai daro įtaką sprendimams, kuriuos priimame kiekvieną dieną. Ar parduotuvėje rinktis popierinį maišelį vietoje plastikinio, į darbą keliauti dviračiu ar mašina - gamtos mokslai ugdo mūsų gebėjimą užduoti klausimus, rinkti informaciją, spręsti problemas ir pritaikyti praktiškai tai, ką išmokome.
Taip pat skaitykite: Gamtos vaidmuo "Anykščių šilelyje"
Mokiniai - Aktyvūs Dalyviai, O Ne Pasyvūs Stebėtojai
Jungtinės Karalystės Middlesex universitete kvalifikuotos mokytojos statusą (QTS) įgijusi J. Makuškaitė prieš pradėdama darbą Lietuvoje trejus metus gamtos mokslus mokė vidurinėse Londono mokyklose. Čia ji įgijo žinių tarptautinėje švietimo sistemoje, sėmėsi patirties iš kolegų bei suformavo aiškią viziją, kaip turėtų atrodyti efektyvus gamtos mokslų žinių perdavimas mokymo procese.
„Šiandien, labiau nei bet kada anksčiau, pedagogams reikia pasitelkti inovatyvias, įtraukias mokymo strategijas, kurios įkvepia ir paruošia vaikus globalaus pasaulio iššūkiams. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad mokiniai, kurie mokosi mąstyti kaip mokslininkai, gamtos mokslų pamokose sužino daug daugiau faktų, skaičių ir geriau įsisavina turinį. Todėl labai svarbu, kad mokytojai padėtų mokiniams matyti save kaip mokslininkus ar inžinierius, o ne kaip pasyvius proceso stebėtojus“, - įsitikinusi „Erudito“ licėjaus mokytoja.
Tarptautinė Patirtis ir Jos Įtaka Mokymo Metodams
J. Makuškaitė sako, kad jos pasirinkimas tapti mokytoja buvo brandus ir apgalvotas sprendimas. Baigusi biologijos ir ekologijos studijas Vilniaus universitete ji išvyko į Jungtinę Karalystę, kur nusprendė įgyti gamtos mokslų mokytojos kvalifikaciją, vėliau liko dirbti Londone. „Darbas Jungtinėje Karalystėje suteikė neįkainojamos patirties. Turėjau galimybę dirbti su žmonėmis iš skirtingų pasaulio šalių, kultūrų, o tai praturtino mano žinias žmonių tarpusavio santykių, vaikų psichologijos ir pedagogikos srityse. Londono mokyklose didelis dėmesys skiriamas emociniam ir socialiniam vaikų intelekto ugdymui, įtraukios mokyklos bendruomenės formavimui. Gamtos moksluose propaguojamos kritinio mąstymo ugdymas praktinėse veiklose, daug dėmesio skiriama technologijoms bei STEM integracijai pamokose“, - pasakoja mokytoja.
Visa įgyta patirtis suformavo J. Makuškaitės požiūrį į mokymą - ji vadovaujasi idėja, kad mokytojas turi būti tvirtas, teisingas ir draugiškas, mokantis sukurti stimuliuojančią atmosferą, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, galėtų aktyviai dalyvauti, atvirai diskutuoti ir dirbti kartu; aplinką, kurioje nebijoma suklysti, mokomasi iš savo klaidų, kur skirtingos idėjos ir sprendimai yra vertinami kaip privalumas, o ne trūkumas. „Tikiu, kad šiuolaikinio mokytojo pareiga yra ugdyti savarankiškas, žingeidžias asmenybes bei formuoti vertybes, kurios padeda paruošti jaunus žmones modernaus pasaulio iššūkiams“, - sako mokytoja. Prie „Erudito“ licėjaus komandos mokytoja prisijungė beveik prieš metus ir sako, kad šią mokyklą pasirinko dėl jai artimos licėjaus mokymo filosofijos ir ugdymo idėjų. „Džiaugiuosi ir vertinu galimybę būti profesionalios ir labai draugiškos bendruomenės dalimi, mokyti šaunius, kūrybingus ir savarankiškus vaikus. Manau, kad dėl nedidelio mokinių skaičius klasėse mokytojai licėjuje turi galimybę sukurti artimesnį ryšį su mokiniais, o tai gerina mokymo ir mokymosi kokybę bei kuria stipresnę bendruomenę“, - įsitikinusi J. Makuškaitė.
Kiti Būdai Skatinti Motyvaciją Gamtos Mokslams
Be aktyvaus mokymosi metodų, yra ir kitų būdų, kaip skatinti mokinių motyvaciją gamtos mokslams.
Taip pat skaitykite: Artumas gamtai: literatūrinė perspektyva
Bendradarbiavimas su Universitetu ir Kitomis Institucijomis
Gimnazijos fizikos, biologijos ir chemijos mokytojai nuolat ieško būdų pritaikyti netradicines mokymo erdves ugdomajai veiklai. Siekdami geresnių ugdymo(si) rezultatų, mokinių motyvacijos užsibrėžti ambicingus tikslus ir juos įgyvendinti, jau ne vienerius metus bendradarbiaujame su VILNIUS TECH ir ViKo Agrotechnologijų fakultetu. Praktikumų ciklas CHEMIJA - TAI VISKAS, KAS MUS SUPA! suteikia galimybę moksleiviams atlikti įdomius praktinius darbus modernioje ViKo Agrotechnologijų fakulteto chemijos laboratorijoje. Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH ,,Ateities inžinerijos” platformoje sudaro mokiniams, kuriuos domina šiuolaikinė inžinerija, galimybę vykdyti pasirinktos srities projektinius darbus. Būsimiems I-ų ir III-ių klasių mokiniams, norintiems giliau pažinti matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų dalykus, išbandyti juos praktiškai, siūlome įsitraukti į VILNIUS TECH klasės veiklą.
Mokymasis Žaliosiose Aplinkose
XXI a. gamtos dalykų mokytojams keliami nauji iššūkiai. Vėl tampa aktualus mokymasis žaliosiose aplinkose, didesnis dėmesys skiriamas lauko pedagogikos išmanymui. Žalioji mokymosi aplinka - dinaminė erdvė, esanti mokyklos ar kitos įstaigos teritorijoje, gamtoje, kurioje sinergetiškai sąveikauja edukaciniai subjektai bei globalaus ir lokalaus pobūdžio gamtos objektai, reiškiniai ir procesai. Tokią aplinką galima vadinti ir žaliąja tyrimų laboratorija. Paskaitoje apie mokymąsi žaliosiose aplinkose pasakos LEU Ugdymo mokslų fakulteto mokslų docentė Rita Makarskaitė-Petkevičienė. Paskaitos metu bus kalbama ne tik apie mokymąsi žaliosiose aplinkose, bet ir apie mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijos stiprinimą.
Projektas "Gamtamokslis"
Projekto „Gamtamokslis“ tikslas - suteikti nemokamas profesionalių korepetitorių paslaugas mažiausiai 100 motyvuotų 11-12 klasių moksleivių. Dalyvaudami projekte, jie turės galimybę pagilinti savo žinias viename iš pasirinktų dalykų: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ar anglų kalbos. Projekte „Gamtamokslis“ laukiami motyvuoti 11-12 klasių moksleiviai, kurie siekia pagerinti savo mokymosi rezultatus viename iš pasirinktų dalykų: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos arba anglų kalbos.
Dramos Metodo Taikymas Biologijos Pamokose
Tobulindama savo profesinį meistriškumą, žinau, kaip svarbu keistis naujomis idėjomis, kurias galime panaudoti savo veikloje. Nors kartais mūsų idėjos atrodo naivios, bet laikas eina… ir mes jas įgyvendiname. Patirtis, kuria dalinuosi, patikrinta dirbant mokykloje, bet atsirado ji iš idėjos. Idėjos, kad naudojant dramos metodą galima sėkmingai įgyvendinti biologijos pamokoms keliamus tikslus, realizuoti sėkmingą ugdymą, siekiant teigiamų biologijos mokymo pokyčių. Mokiniui būdingas saviraiškos poreikis, todėl organizuodama biologijos pamokas, tuo remiuosi - stengiuosi, kad pamoka mokiniui būtų reikšmingas įvykis. Jeigu tai pavyksta, mokinys nori mokytis ir kuo geriau atlikti užduotis.
Dramos metodą, kaip edukacinę inovaciją, su savo ypatumais į biologijos kurso procesą, diegiu jau nuo 1996 metų, kai įgijau Londono Karališkojo teatro švietimo departamento sertifikatą, liudijantį apie dramos specialisto kvalifikaciją. Dramos metodas remiasi susiliejančio ugdymo nuostatomis: mokinys mokosi - mokytojas konsultuoja. Nėra jokių patikimų instrukcijų, kaip ir kada taikyti dramos metodą. Kaip dramos ženklais mokiniai parodys žinias? Kaip mokiniai nagrinės turinį? Kokia klasės aplinka? Kaip jaučiausi pamokoje? Kokia pamokos problema? Ar kilo naujų minčių? Ko pasimokiau iš bendraklasių? Kuris iš jų man artimiausias? Pamokai aiškinti. Pamokai įtvirtinti.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie gamtos suvokimą
Pavyzdys: Miško Tema Per Dramą
Tema - miškas. Šioje pamokoje naudoju dramos elementą - etiudą. Visi mokiniai stovi ratu. Aš pasakau, kas bus Saulė. Kiti mokiniai, stovintys aplink Saulę, vaizduos spindulių gaudytojus - saulėgrąžas. Aš skelbiu: „Rytas. Saulė siunčia ryto spindulius.“ Dalyviai saulėgrąžos stovi ant dešinės kojos, kairė sulenkta, galva pasukta į Saulės pusę, rankos iškeltos aukštyn. Aš tariu: „vakaras“ ir Saule tampa mokinys, stovintis prieš tą, kuris ką tik buvo Saule. Tuo tarpu saulėgrąžos atsistoja ant kairės kojos, dešinė per kelį sulenkta, galva pasukta į vakaro saulę, rankos iškeltos aukštyn. Saulė pamažu leidžiasi ir nebeskleidžia savo spindulių: rankos iš lėto nuleidžiamos ir galvos nulenkiamos žemyn.
Veikla pamokoje: Mokiniai vaikščioja po erdvę (klasė paruošiama prieš pamoką), aš suplodama delnais stabdau judėjimą, iš dviejų arčiausiai esančių mokinių sudaroma pora ir jie suvaidina vandens lašelį. Vėl vaikščioja po erdvę, sustabdyti sudaro poros po tris - debesėlis. Mokiniai susėda ratu - prasideda vandens telkinio gyventojų susirinkimas. Įsivaizduokite, kad esate viena iš varlių, gyvenančių tvenkinyje. Kas vakarą jūs visos drauge kvarkiate ir gaudote vabzdžius. Pastaruoju metu jūs vis dažniau jaučiatės alkana, nebeturite jėgų, esate mažiau judri, sulysusi. Po to mokiniai suskirstomi į grupes po penkis ir prašoma suvaidinti etiudus atsakant į klausimus: kaip susiklostys tolimesnis varlių gyvenimas ir kokią įtaką padarys tvenkinio ekosistemai?
Mokinių savarankiškumas, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, gali būti įvairaus sunkumo. Taikant dramos metodą, svarbiausias privalumas yra visiškas visų mokinių užimtumas savarankiškai pereinant nuo vieno prie kito lygio, vieno lygio atsisakymas. Tuo pasiekiama tikra laisvė ir teisingumas. Mokinio pastangos, pasitikėjimas juo derinami su savikontrole, kontrole ir tarpusavio kontrole, pagarba bei pagalba. Apibendrindama drąsiai teigiu, kad dramos metodas veikia vaiko intelektą, žadina jo jausmus, motyvuoja.
tags: #gamtos #mokslai #motyvacija