Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, turinti didelę įtaką mūsų prisiminimams, sprendimams ir elgesiui. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emocijos veikia mūsų atmintį, kokie yra pagrindiniai emocijų scenarijai ir kaip galime valdyti emocijas, kad pagerintume savo gyvenimo kokybę.
Emocijų Įtaka Prisiminimams
Emocijos daro didelę įtaką tam, kaip mes atsimename įvykius ar informaciją. Tyrimai rodo, kad įvykiai ar informacija, sukeliantys emocinį atsaką, yra labiau įsimintini nei neutralūs. Taip yra todėl, kad emocinė ir racionali informacija yra užkoduojama skirtingose smegenų srityse.
Pasak J. Hammond (2008), racionalioji smegenų dalis apdoroja informaciją linijiniu būdu, kiekvieną jos dalį atskirai, o emocinė smegenų dalis ją apdoroja paraleliai. Tai reiškia, kad emocinė informacija apdorojama greičiau, tačiau ne loginiu būdu. Migdolas, smegenų dalis, kaupianti emocinius prisiminimus, atlieka svarbų vaidmenį nustatant, kaip emocijos bus išreikštos fiziškai. Didelio sužadinimo situacijose migdolas gali perimti sprendimų priėmimo procesą, sužadindamas ryškiausius prisiminimus.
Patiriamos emocijos gali turėti dvejopą poveikį. Kartais tam tikros emocijos yra siejamos su tam tikrais įvykiais, ir žmogus pačias patirtas emocijas gali atsiminti stipriau nei aplinkybes, kuriomis tos emocijos yra patiriamos. Dėl to žmonės išvysto automatines emocines reakcijas ir atsakus į tuos objektus ar įvykius. Kitas emocijų poveikis yra pačių prisiminimų sustiprinimas, kurių metu buvo patiriamos emocijos. Taigi, emocijos daro įtaką ne tik žmogaus sąmoningiems, bet ir nesąmoningiems sprendimams. Emociniai prisiminimai sukelia stiprią, nesąmoningą fiziologinę reakciją.
Visgi vien tik emocijų sukėlimas yra nepakankama sąlyga įvykiams ir informacijai atsiminti. Nuo emocijų priklausančio atgaminimo teorija teigia, jog informacijos atgaminimas yra efektyvesnis tada, kai emocinė būsena bandymo atgaminti informaciją metu yra panaši į emocinę būseną, kuomet informacija yra užkoduojama. Dar vienas svarbus veiksnys yra gaunamų užuominų pobūdis. Tyrimas parodė, kad kai informacijos užkodavimo metu buvusios sąlygos ir atgaminimo užuominos sutapo, tyrimo dalyviai informaciją atsiminė žymiai greičiau negu tada, kai jos nesutapo. Pavyzdžiui, reklamų žiūrėjimo metu jas vertinant, vėliau yra gaunama užuomina, nusakanti produktų kategorijas. Jeigu buvo žiūrima paprastai, nevertinant, labiau tiko užuominos apie įvykius reklamoje. Tokius gautus rezultatus tyrėjai aiškina tuo, jog gali būti, kad paprasto žiūrėjimo metu atminties pėdsakai nėra suskirstomi pagal produktų kategorijas.
Taip pat skaitykite: Sportas lauke: geresnė emocinė būklė
Penki Pagrindiniai Emocijų Scenarijai
Paulas Ekmanas, emocijas tyrinėjantis psichologas, teigia, kad kiekvienas jausmas turi savo istoriją, kuri slepiasi giliau. Emocijos vystosi laike, o skirtingi dirgikliai lemia, į ką sureaguojame. Emocijos apsprendžia būsimą mūsų elgesį, o kiekviena jų koduoja savyje tam tikrą scenarijų, pagal kurį elgsis emocijos apimtas žmogus. Apžvelkime penkis scenarijus, nulemtus konkrečių emocijų:
Pyktis: Pykčio skalėje yra įvairaus intensyvumo pykčio: nuo lengvo ar stipraus susierzinimo iki įsiūčio. Pyktį lengva sukelti net kūdikiams, pavyzdžiui, suimant tvirtai už rankos ir neleidžiant atlikti tam tikro veiksmo. Scenarijus aiškus: kitas asmuo neleidžia man įvykdyti mano ketinimų. Jei asmuo trukdo ne atsitiktinai, o tikslingai, kryptingai, pyktis gali dar sustiprėti. Pykčio išskirtinė savybė ta, kad jis skatina būsimą pyktį ir šitaip sukuriamas užburtas ratas, iš kurio gali būti sunku ištrūkti. Pagrindinis pykčio scenarijaus naratyvas - kažkas (tyčia) man trukdo, blokuoja, neleidžia, atima, skriaudžia. Pagrindinė pykčio žinutė - „traukis man iš kelio“.
Liūdesys: Liūdesys yra atsakas į svarbią netektį. Jis padeda mums šiek tiek atsitraukti ir parodyti kitiems, kad mums reikalinga parama. Liūdesio emocijų intensyvumas taip pat skiriasi: nuo nusivylimo, kad neatitinka lūkesčiai, drąsos praradimo, nuolat patiriant nesėkmes, iki beviltiškumo, tikėjimo, kad nieko gero ir gražaus neįvyks, desperacijos, kai nelieka jokios vilties. Toliausiai liūdesio skalėje rikiuojasi gedulas, netekus kažko labai svarbaus, didžiulis sielvartas, kai liūdesys ir kančia yra itin stiprūs. Liūdesio scenarijus apima du esminius dalykus: nusivylimą ir beviltiškumą. Galime jausti nedidelį ar stiprų nusivylimą arba labai stiprų beviltiškumą, desperaciją. Didžiausia ir stipriausia netektis, kokią gali patirti žmogus, yra artimo žmogaus netektis. Tokiose situacijose patiriamas ne tik sielvartas, bet ir agonija.
Baimė: Baimė skirta apsaugoti mus nuo galimų pavojų. Ji apima spektrą nuo nerimo ar susirūpinimo iki didelio, viską užvaldančio siaubo. Nerimas ar jaudulys gali būti įvairaus intensyvumo - tiek silpnas, tiek stiprus, o siaubas paprastai būna tik didelis ir intensyvus. Baimė taip pat priklauso nuo pavojaus pobūdžio - ar jis staigus ir netikėtas, ar numanomas ir gresiantis kurį laiką. Iškilus staigiam pavojui, reaguojame žaibiškais atsakomaisiais veiksmais (pavyzdžiui, sustingstame arba bėgame). Kai nerimaujame dėl būsimo, numanomo pavojaus, dažniausiai nuolat būdraujame ir jaučiame įtampą kūne. Baimės scenarijuje svarbiausi yra nerimas ir siaubas. Tačiau po tuo slypi kur kas daugiau - kiekviena baimė yra susijusi su skausmo - tiek fizinio, tiek psichologinio - tikimybe.
Pasibjaurėjimas: Pasibjaurėjimas yra mūsų reakcija į tai, kas gali būti nuodinga, toksiška tiek fiziškai, tiek ir socialine prasme. Pasibjaurėti galime ne tik kvapu, skoniu, vaizdu ar garsu, bet ir nepatinkančia, bjauria kito asmens išvaizda ar net idėjomis. Universalus pasibjaurėjimą keliantis dirgiklis yra žmogaus kūno išskyros - kraujas, fekalijos, šlapimas. Pasibjaurėjimo scenarijuje visuomet yra du „veikėjai“ - nepatinka ir šlykštu. Galime jausti silpną ir stiprų jausmą, kad kažkas nepatinka, tačiau šleikštulys dažniausiai būna tik intensyvus. Visos pasibjaurėjimo būsenos susijusios su toksiškumu, nuodingumu. Pagrindinė pasibjaurėjimo žinutė - „dink iš čia“.
Taip pat skaitykite: Kaip būti doru?
Džiaugsmas: Džiaugsmas susijęs su maloniais jausmais, kurie kyla tiek naujose, tiek pažįstamose situacijose. Pagrindiniai džiaugsmo scenarijaus elementai - taika ir ekstazė. Šių dviejų komponentų intensyvumas skiriasi. Taikingumas gali būti tiek silpnas, tiek intensyvus, tačiau ekstazė paprastai būna itin stipri ir intensyvi. Džiaugsmo žinutė yra „tai nuostabu!“. Kai jaučiame džiaugsmą, pasitenkinimą, galimi veiksmai taip pat priklauso emocijos intensyvumo. Pavyzdžiui, sensoriniai malonumai gali skatinti mėgautis jais ir ieškoti daugiau. Pramogos, pasilinksminimai padeda įsitraukti, pajusti tarpusavio ryšį, skatina garsiai reikšti savo pasitenkinimą kitiems, kartoti tai, kas linksma ar malonu.
Kaip Valdyti Emocijas
Emocijų valdymas yra svarbus įgūdis, padedantis pagerinti gyvenimo kokybę. Psichologė E. Masalskienė teigia, kad nemalonios emocijos turėtų būti priimamos kaip užuomina ar ženklas ieškoti, kokie poreikiai yra nepatenkinti. Štai keletas būdų, kaip valdyti emocijas:
Emocijos įvardinimas ir pripažinimas: Svarbu įvardinti ir pripažinti savo emocijas, bet nebūtinai impulsyviai joms paklusti. Kai neišgyvename emocijos, jai tarsi leidžiame nugrimzti į pasąmonę, iš kur ji vis tiek kažkada gali prasiveržti į paviršių.
Poreikių patenkinimas: Patyrinėjus emociją, svarbu suprasti, apie kokį poreikį kalba ta emocija, ir pamėginti rasti būdą duoti sau tai, ko iš tikrųjų reikia.
Atsiejimas nuo emocijos: Nesusitapatinti su emocija - ypač naudinga tuomet, kai neatrandame aiškaus poreikio arba negalime rasti kito būdo duoti sau tai, ko mums reikia.
Taip pat skaitykite: Kaip išmokyti vaikus gero elgesio
Alternatyvūs būdai: Rasti alternatyvių būdų, kaip paveikti emocijas, pavyzdžiui, esant stresui, pabėgioti ir taip atsipalaiduoti. Taip pat poveikį emocijoms galime daryti per minčių keitimą ar kitokio elgesio modeliavimą.
Dėmesingumo praktikos: Išbandyti dėmesingumo praktikas, kurios padeda ramiai sėdėti ir stebėti savo emociją, kai esame veiksme, įvykių sūkuryje.
Emocinis Intelektas ir Jo Svarba
Emocinis intelektas (EQ) yra gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Ugdydamas emocinį intelektą, mokėdamas atpažinti emocijas ir jas kontroliuoti, žmogus gali sustiprinti savo psichinę sveikatą ir įvairiose gyvenimo srityse pasiekti daugiau.
Emocijos atsiskleidžia veide, žmogaus balso tone. Laimingas žmogus šią emociją tarsi spinduliuoja, ji suprantama ir be žodžių. Atpažindamas emocijas, žmogus gali pradėti jas valdyti, tuomet jos neišsiverš, nesprogs. Emocijų atpažinimas leidžia elgtis racionaliai.
Kaip Emocijos Veikia Mūsų Santykius
Emocijos yra svarbios ne tik mūsų asmeniniam gyvenimui, bet ir santykiams su kitais žmonėmis. Daniel Goleman, knygos „Emocinis intelektas“ autorius, teigia, kad jausmai ne visada išsakomi žodžiais, daug dažniau jie reiškiami kitais būdais: per intonaciją, gestus, veido išraišką. Kitų žmonių veido išraiška ir kūno kalba padeda empatijos turintiems žmonėms suvokti jų nuotaiką, ir kaip, vadovaujantis patirtimi bei emociniu protu, į tai tinkamai reaguoti.
JAV psichologas John T. Cacioppo teigia, kad pokalbio metu žmonės nesąmoningai atkartoja pašnekovo mimikas, gestus, kūno kalbą ir kalbos ritmą. Tai yra gana primityvus instinktas, kuris lemia žmogaus, neturinčio emocinių, psichologinių sutrikimų, gebėjimą empatizuoti. Tuo pačiu, psichologo teigimu, perimamos ir kito žmogaus teigiamos emocijos, tokios kaip entuziazmas ir džiaugsmas, arba neigiamos, kaip liūdesys, baimė, pyktis.
Nors empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių siunčiamus signalus yra svarbus civilizuoto žmogaus bruožas, tačiau tai nereiškia, kad bet kokias nuotaikas perimti yra sveika. Pavyzdžiui, gerai yra suprasti, jog kitas žmogus yra išsigandęs ir stengtis jam padėti pasijusti geriau, tačiau perimti šią emociją į savo būseną - jau nėra gerai. Nerimą, baimės jausmą priėmęs ir perkėlęs į savas mintis žmogus gali padaryti klaidingų sprendimų. Dėl to yra svarbu rinktis bendravimui pozityvius žmones, o ne kupinus destruktyvių minčių.
Emocijos Karo Akivaizdoje
Pastaruoju metu, karo akivaizdoje, dominuojančios emocijos yra nerimas, baimė ir pyktis. Psichologas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad visos šios emocijos yra susijusios, kadangi organizmas ir smegenys jau kurį laiką jaučia kylančią grėsmę. Emocijų atpažinimas ir priėmimas leidžia nuspręsti, ką darote jų vedami ir kaip su jomis elgsitės toliau. Jausmų ignoravimas gali sukelti rimtų neigiamų padarinių ir paveikti elgesį.
Patiriant intensyvesnes emocijas, sunku galvoti apie darbą, mokslus ar kasdienį gyvenimą, todėl sveika kartais atitrūkti nuo situacijos ir pasirūpinti savimi. Svarbu laikytis įprasto režimo, užsiimti mėgstama veikla ir dirbti darbus - tai nėra situacijos neigimas, tad nereikėtų dėl to jaustis blogai ar kaltinti savęs.
Socialiniai ryšiai turi didžiulę vertę, kadangi jie leidžia įsivardyti ir suprasti, kaip jūs bei aplink esantys žmonės jaučiasi. Bendravimas su artimaisiais ar prisidėjimas prie visuomenės organizuojamos pagalbos ukrainiečiams, gali būti naudingas ne tik jūsų emocinei sveikatai, bet ir suteikti reikalingą paramą aplinkiniams.
Emocijų Tipai: A ir B
Psichologai žmones pagal emocinį reagavimą dalija į du tipus - A ir B. “A” tipo žmonės yra liguistai pareigingi, siekia sėkmės ir linkę aukoti savo bei artimųjų norus. Jie nuolat galvoja apie darbą ir jų psichika perkrauta. Šio tipo žmonės dažnai tampa konfliktinėmis asmenybėmis ir dažniau serga infarktu, hipertonija ir opalige. “B” tipo žmonės yra ramūs, išlaikantys emocinę pusiausvyrą. Jiems svarbesnė jų savijauta ir sveikata, o ne pasiekimai darbe. Jie stengiasi nelikti viršvalandžiams ir nesinešti nepabaigtų darbų namo. Ekstremaliose sąlygose jie kur kas greičiau priima teisingus sprendimus, geriau orientuojasi ir atsilaiko prieš paniką keliančias emocijas.
Manoma, kad tai, ar žmogus yra “A”, ar “B” tipo, nėra įgimta. Psichologinis tipas susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, tačiau nėra nepakeičiamas. Gerokai padirbėjus su savimi, galima pakeisti savo tipą ar bent išmokti neužsikrėsti negatyviomis emocijomis, ardančiomis psichiką ir sveikatą.
Emocijos: Geros ar Blogos?
Nemažai žmonių iki šiol dar neišmoko tiksliai įvardinti, kaip jaučiasi, ir apsiriboja pasakymais „gerai“ ir „blogai“. Tačiau ar liūdesys yra blogai? O laimė - tik gerai? Dauguma emocijų iš esmės yra neutralios, kiekvienoje naujoje situacijoje jos gali būti ir „geros“, ir „blogos“. Atsisakius etikečių „gera emocija“ arba „bloga emocija“, galima atrasti emocijų teikiamą naudą. Pavyzdžiui, gėda gali būti signalas, kad laikas pradėti mankštintis arba susirasti mentorių darbe.