Įvadas
Straipsnyje analizuojama vaikų socializacija ikimokykliniame amžiuje, pabrėžiant žaidimo svarbą šiame procese. Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko raidai, nes būtent šiuo laikotarpiu formuojasi vaiko asmenybė, socialiniai įgūdžiai ir gebėjimai. Straipsnyje remiamasi įvairių autorių darbais ir tyrimais, siekiant atskleisti žaidimo įtaką vaiko socializacijai, jo vaidmenų perėmimui ir bendravimo įgūdžių formavimuisi. Nagrinėjama, kaip žaidimas padeda vaikams integruotis į visuomenę, perimti vertybes ir ugdyti tarpusavio santykius. Taip pat aptariamas technologijų poveikis vaikų socializacijai ir galimi neigiami padariniai.
Žaidimas kaip Pagrindinis Socializacijos Veiksnys
Ikimokykliname amžiuje žaidimas yra glaudžiai susijęs su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu: jo fizinių ir psichinių galių lavinimu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu bei plėtojimu, elgesio korekcija, vertybių įsisavinimu, gyvenimiškos patirties įgijimu, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis. Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu, jau nuo ankstyvojo amžiaus, yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje, bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.
Žaidimas yra svarbus vaikų gebėjimams ugdyti, tačiau ryškiausiai pedagogių nuomonės išsiskyrė dėl socialinių ir pažintinių gebėjimų ugdymo galimybių žaidimais. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei, bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.
Žaidimo Funkcijos ir Įtaka Socializacijai
Remiantis XIX ir XX amžių žaidimo teorijomis (asmenybės, pasitenkinimo, funkcinio pasitenkinimo, jėgų pertekliaus, kompensacijos, pereinamųjų objektų, pratimų arba savišvietos, saviraiškos, transakcinės analizės) ir šiuolaikinių tyrimų duomenimis, žaidimas apibrėžiamas kaip pagrindinė vaiko veikla: laisva, asmeninė, tarpasmeninė, kūrybinė, terapinė, ypatinga, parengiamoji ir kt. Aptarus žaidimo tikslą ir reikšmę kaip žaidimo funkcijų išraišką iš holistinės perspektyvos, atskleidžiama įvairi žaidimo įtaka vaiko socializacijai. Vertinant šį poveikį vaiko socialinės saviugdos požiūriu, teigiama, kad per natūraliai susiklostančias situacijas žaidimo metu vaikas susiduria su realiomis galimybėmis išmokti atlikti įvairius socialinius vaidmenis, išbandyti naujus elgesio ir bendravimo modelius, kurie padeda jam geriau prisitaikyti prie bendraamžių, įsitraukti į grupės gyvenimą ir pasiekti palankų statusą. Kalbant apie vaiko individualybės ugdymą, vaikas gali įgyti naujų gebėjimų, įgūdžių, individualios patirties, normų ir taisyklių, patirti džiaugsmą ir malonumą.
Žaidimo Situacijos Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigose
Straipsnyje pateikiama žaidimo situacijos apžvalga ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Žaidimas, kaip pagrindinė vaiko veikla, yra itin svarbi raidos požiūriu ikimokykliname amžiuje, nes sudaro sąlygas vaikams plėtoti jų intelektinius, emocinius ir socialinius gebėjimus ir suponuoja pasirengimą mokyklai. Straipsnyje aptariama bendra žaidimo situacijos charakteristika ir pristatomas platesnis vaikų žaidimo temų aspektas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Remiantis pedagogų nuomonėmis ir stebėjimais, galima teigti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos leidžia vaikams laisvai žaisti: vaikai mėgsta žaisti mažose ir dažnai mišrios lyties grupėse. Pastebima, kad žaisdami vieni, mergaitės ir berniukai renkasi skirtingus žaidimus, o kiekviena žaidimo tema paprastai plėtojama nuo kelių dienų iki savaitės. Gilesnė analizė atskleidžia, kad vaikų žaidimų temos kyla iš jų asmeninės patirties. Vyresni vaikai laisviau konstruoja įsivaizduojamas situacijas ir yra mažiau priklausomi nuo objektų ir aplinkos. Pedagogų nuomone, fantazijos temos (kurios yra aukštesnio žaidimo lygio rodikliai) nėra dažnos, tačiau vyresni vaikai žaidžia daugiau fantazijos temų nei jaunesni. Suprantant žaidimo reikšmę vaikų vystymuisi, spėjama, kad pedagogo vaidmuo palaikant ar slopinant žaidimo galimybes klasėje yra labai svarbus.
Technologijų Poveikis Vaikų Socializacijai
Kiekvieną dieną galima pamatyti mirgančius straipsnius ar tiesiog išgirsti apie visuomenės bei technologijų pokyčius, tobulėjimą. Tačiau kyla dvejonių, ar visada tie pokyčiai būna tik naudingi? Manau, kad ne. Intensyviausiai pokyčiai paliečia vaikus, kadangi jie neturi kitokio pavyzdžio, yra daug imlesni už suaugusiuosius, kurie gali remtis savo išmintimi, patyrimais, palyginti juos. O vaiką kiekviena nauja diena, naujas įvykis ar atradimas paveikia skirtingai ir formuoja jau kitokį supratimą apie jį supančią aplinką.
Bene didžiausią įtaką vaiko raidai daro komunikacija. Todėl būtent šios srities analizavimui skirsiu daugiausiai dėmesio. Nuo pat mažens šių dienų vaiką supa daugybė techonoliginių naujovių: tėvai būdami su savo vaiku naudojasi mobiliuoju telefonu, dažnai jį tapatina su žaislu ir duoda žaidimams, bendrauja virtualime pasaulyje, dirba darbus kompiuterio pagalba, vaiką nuo mažens skatina žiūrėti animacinius filmus, vietoj pasakos skaitymo, taip apribodami vaiko vaizduotę. Tokie reiškiniai mūsų aplinkoje yra dažni ir suprantami kaip visiems įprastais. Mažai jau kas stebisi, kai vaikas vos pradėjęs vaikščioti, pats susiranda mobilųjį telefoną, paliktą mamos ar tėčio, ir žaidžia su juo, ar kompiuterinius žaidimus, o ne domisi kaladėlėmis ar įprastais jo amžiaus vaikams žaislais.
Ypač vaikystėje vaikui svarbu išmokti bendravimo įgūdžių, kurių jam prireiks gyvenime. Kas gi tuomet vyksta vaikui augant? Šeima, darželis vėliau mokykla ir bendruomenė yra pagrindiniai vaiko ugdytojai ir socializacijos šaltiniai, vertybių diegimo šaltiniai. Tai plečia socialinį vaiko patyrimą, padeda vaikui perimti tradicines vietinės bendruomenės vertybes bei padeda vaikui atskleisti save ir gebėjimus bei juos ugdyti.
Neigiami Technologijų Padariniai
Augant ir bręstant tai gali turėti dar daugiau neigiamų padarinių. Vis dažniau tokie vaikai praleidinėja pamokas, nes jiems sunku bendrauti realybėje, jie mieliau renkasi virtualų gyvenimą ir iškreiptą supratimą apie jį, jam sunku prisitaikyti natūralioje aplinkoje. Tačiau tai kenkia ne tik psichinei būklei, tačiau ir fizinei. Nuolatinis sėdėjimas netaisyklinga poza gali negrįžtamai pakenkti stuburui, taip pat nedarant pertraukų tarp naudojimosi kompiuteriu silpnina regėjimą, o mažas aktyvumas didina nutukimo riziką ir blogina visą organizmo darbą dar viena dažna pasekmė - priklausomybė.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Nors visi gerai žino apie technologijų skleidžiamą elektromagnetines bangas, dėl kurios onkologinėmis ligomis vis dažniau serga ir vaikai, tačiau tai nėra stabdoma ar draudžiama. O kur dar prieinama ir pateikiama informacija. Šiais laikais per televiziją galima pamatyti visko - nuo žiauraus smurto iki atvirų lytinių santykių, taipogi taip yra ir internete. Netgi vaikų animaciniai filmai persunkti smurtu, todėl vaikai jau nuo mažens atsineša agresyvumą, ypač jei dar jį mato ir šeimoje. Nuolat matydami, kad jų mylimas herojus pasiekia tikslą smurtu, gali iškreiptai suprasti, jog tai yra vienintelė priemonė patenkinti savo norus.
Dėl didėjančios televizijos daromos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, bažnyčia įtaka asmenybės socializacijai. Vaikai neturi supratimo apie žmogiškąsias vertybes (nuolankumą, pagarbą, meilę, supratingumą ir kt.), jiems tampa svarbūs materialūs dalykai, nunyksta realaus bendravimo poreikis. Todėl vaikai tampa uždaresni, nelinkę išsipasakoti, parodyti jausmų, sumažėja jautrumas, gailestis. O spaudoje mirga pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar vaikų nesuvokiamą žiaurumą. Matydami, jog televizijoje, virtualiuose žaidimuose ir aplinkoje tiek daug smurto, patys tai naudoja kaip priemonę tapti lyderiais, užsitikrinti pagarbą, sulaukti dėmesio. Spauda ir televizija dažnai kalbėdama apie nusikaltimus ir pabrėždama jų žiaurumą, siekia tik pritraukti dėmesį, o apie poveikį asmenims, nepagalvojama. Vaikai, kurie gauna mažai tėvų dėmesio, supratingumo ir meilės, pasineria į virtualų pasaulį.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #socializacija #ikimokykliniame #amziuje