Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ir gili, varginanti būsena, atimanti jėgas, motyvaciją ir džiaugsmą gyvenimu. Šiandien, kai psichologinė pagalba tampa vis prieinamesnė, svarbu žinoti, kad egzistuoja įvairūs būdai depresijai gydyti.
Kas Yra Depresija?
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris sukelia nuolatinį liūdesio ir susidomėjimo praradimo jausmą. Tai veikia, kaip jaučiatės, galvojate ir elgiatės, ir gali sukelti įvairių emocinių ir fizinių problemų. Depresija gali trukdyti kasdieniam darbui, dėl to prarandamas laikas ir sumažėja produktyvumas. Ji taip pat gali turėti įtakos santykiams ir kai kurioms lėtinėms sveikatos būklėms.
Depresija priskiriama nuotaikos sutrikimams. Ji gali būti apibūdinama kaip liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, trukdantis kasdienei žmogaus veiklai.
Depresijos Simptomai
Ne visi sergantieji depresija patiria tuos pačius simptomus. Simptomai gali skirtis savo sunkumu, dažnumu ir trukme. Bendrieji požymiai ir simptomai:
- Jaučiate liūdesį, nerimą ar „tuštumą".
- Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas.
- Daug verkiate.
- Jaučiatės sutrikęs, susierzinęs arba piktas.
- Prarastas susidomėjimas pomėgiais ir interesais, kuriais anksčiau mėgavotės.
- Sumažėjusi energija arba nuovargis.
- Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus.
- Lėčiau judate arba kalbate.
- Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas.
- Apetito ar svorio pokyčiai.
- Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmas, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis).
- Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti.
Depresijos Priežastys
Yra kelios galimos depresijos priežastys, kurios gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:
Taip pat skaitykite: Kas yra sąžinė?
- Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
- Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
- Šeimos istorija: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
- Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
- Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
- Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
- Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti depresija.
Depresijos Gydymo Metodai
Gydymas gali apimti vaistus, psichoterapiją arba jų derinį.
Medikamentinis Gydymas
Antidepresantai gali padėti sureguliuoti cheminę pusiausvyrą smegenyse ir sumažinti depresijos simptomus. Siekiant surasti jums tinkamiausią veikliąją medžiagą, gali tekti išbandyti keletą skirtingų antidepresantų, kurie gali palengvinti patiriamus simptomus be sunkiai pakeliamų šalutinių efektų. Paprastai antidepresantai pradeda veikti praėjus 2-4 savaitėms nuo vartojimo pradžios. Antidepresantų vartojimas - pradėjimas, gydymas ir sustojimas turi būti prižiūrimas gydytojo. Pasijutę geriau negalite savo noru nustoti vartoti antidepresantų, kadangi liga gali grįžti. Paprastai antidepresantai geriami 6-12 mėnesių, tuomet pamažu mažinama jų dozė, kol jie visai nutraukiami.
Kai kurie dažniausiai skiriami antidepresantai:
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
- Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI)
- Tricikliniai ir tetracikliniai antidepresantai
- Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI)
- Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI)
- N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistai
Psichoterapija
Bendravimas su terapeutu gali padėti išmokti įgūdžių, kaip susidoroti su neigiamais jausmais. Psichoterapija, dar vadinama „pokalbių terapija”, yra tada, kai žmogus kalbasi su kvalifikuotu terapeutu, kad nustatytų ir išmoktų susidoroti su veiksniais, kurie lemia jo psichikos sveikatos būklę, pavyzdžiui, depresiją.
Yra daug skirtingų psichoterapijos rūšių, ir kai kurie žmonės geriau reaguoja į vienokią ar kitokią psichoterapiją. Kai kurios iš jų:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Gyvenimo Kortas
- Kognityvinė elgesio terapija (KET)
- Dialektinė elgesio terapija (DBT)
- Psichodinaminė terapija
- Egzistencinė terapija
Kiti Gydymo Būdai
- Šviesos terapija
- Elektrokonvulsinė terapija (EKT)
- Alternatyvios terapijos (pvz., joga, meditacija, muzikos klausymas, knygų skaitymas, pasivaikščiojimas gamtoje)
Egzistencinė Terapija
Egzistencinė terapija - tai filosofiškai pagrįstas požiūris į konsultavimą ir psichoterapiją, apimantis įvairias teorijas ir praktikas. Ši terapijos kryptis nėra lengvai apibrėžiama, tačiau iš esmės tai yra gilus filosofinis požiūris, kuriam būdingas ryšys, spontaniškumas, lankstumas ir laisvė nuo griežtų dogmų. Egzistencinė terapija pirmiausia skirta kenčiantiems ir krizės ištiktiems žmonėms.
Šios terapijos tikslas - nušviesti būdą, kuriuo kiekvienas unikalus žmogus, veikiamas įvairių ribojančių veiksnių, renkasi, kuria ir įamžina savo buvimo pasaulyje būdą. Egzistencinė terapija pabrėžia nuolat kylančią, besiskleidžiančią ir paradoksalią žmogiškosios patirties prigimtį ir skatina smalsumą, ką iš tikrųjų reiškia būti žmogumi.
Egzistencinė terapija siekia atsakyti į esminius ir amžinus žmogaus egzistencijos klausimus:
- Kas aš esu?
- Koks mano gyvenimo tikslas?
- Ar aš laisvas ar ryžtingas?
- Kaip susitvarkyti su savo mirtingumu?
- Ar mano egzistavimas turi kokią nors prasmę ar reikšmę?
- Kaip aš gyvensiu savo gyvenimą?
Kodėl Verta Rinktis Egzistencinę Terapiją Gydant Depresiją?
Egzistencinė terapija remiasi fenomenologinės ir egzistencinės filosofijos įžvalgomis, vertybėmis ir principais. Šios filosofijos pabrėžia tokius „galutinius rūpesčius“ kaip pasirinkimo laisvė, prasmės paieška, blogio, izoliacijos, kančios, kaltės, nerimo, nevilties ir mirties problemos.
Skirtingai nuo kitų terapijos formų, egzistencinė terapija mažiau orientuota į psichopatologijos diagnozavimą ir greitą simptomų palengvinimą. Nerimą keliantys „simptomai“, tokie kaip nerimas, depresija ar įniršis, pripažįstami kaip prasminga reakcija į dabartines aplinkybes ir asmeninę konteksto istoriją. Egzistencinė terapija pirmiausia susijusi su šių nerimą keliančių reiškinių išgyvenimu ir giluminiu tyrinėjimu, o ne su bandymais juos nuslopinti ar išnaikinti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Bendras egzistencinės terapijos tikslas - leisti klientams sąžiningai, atvirai ir visapusiškai tyrinėti savo išgyventą patirtį. Šis spontaniškas, bendradarbiaujantis atradimo procesas padeda klientams geriau suvokti savo patirtį ir subjektyvias reikšmes, kurias jie gali turėti. Šis savęs tyrinėjimas suteikia asmenims galimybę susidurti su giliais filosofiniais, dvasiniais ir egzistenciniais klausimais, taip pat su kasdienio gyvenimo iššūkiais ir kovoti su jais. Šis procesas gali padėti klientams susitaikyti su savo egzistencija ir prisiimti atsakomybę už pasirinktus gyvenimo būdus. Vadinasi, tai taip pat gali paskatinti juos pasirinkti dabarties ir ateities buvimo būdus, kuriuos jie patys laiko labiau patenkinančiais, prasmingesniais ir autentiškesniais.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Jei jaučiate ilgalaikį liūdesį, praradote susidomėjimą veikla, jaučiatės bejėgis ir beviltiškas, svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Net ir patys rimčiausi depresijos atvejai gali būti išgydomi. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis gali būti efektyvesnis.
Pagalbos Principai
Kadangi depresijos sindromo kilmė visada trejopa, tai ir gydymas turėtų būti trigubas:
- Į sutrikimo biocheminę dalį veikia gydymas psichotropiniais vaistais (farmakoterapija).
- Į asmenybės dalį - psichoterapija (kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė-psichoanalitinė terapija, egzistencinė-humanistinė terapija, šeimų-porų psichoterapija).
- Į apsileidimo bei apsėdimo dalis veikia sveika dienotvarkė, disciplinos ugdymas, psichologinė bei dvasinė higiena, dvasinės praktikos.