Grupių ir Bendravimo Psichologija VDU Švietimo Akademijoje: Įžvalgos ir Tendencijos

Įvadas

Šiame straipsnyje nagrinėjama grupių ir bendravimo psichologija Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, apžvelgiant katedros veiklą, dėstytojus, studijų programas ir mokslinius tyrimus. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant informaciją apie dėstytojus, jų projektus, publikacijas ir dalyvavimą tarptautinėje veikloje.

VDU Švietimo Akademijos Grupių ir Bendravimo Psichologija: Istorija ir Raida

Psichologijos katedra VDU išgyveno įvairius etapus, pradedant nuo jos atkūrimo ir specialistų telkimo iki mokslinių tyrimų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo. Atkūrus psichologijos katedrą, 1991 metais katedros vedėjas doc. dr. Juvencijus Lapė, tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, ėmėsi organizuoti studijas. Tuomet buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai Psichologijos katedros gyvavimo metai buvo labiau skirti psichologijos studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos. Atkuriant psichologijos mokslo kryptį Vytauto Didžiojo universitete daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti, daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr.

Iki 1991 metų buvo dėstoma bendrauniversitetinis bendrosios psichologijos kursas. Suformavus psichologijos specializacijos trečiakursių kursą ėmėmės ieškoti specialistų galinčių dėstyti įvairius psichologijos dalykus. Pradėjus eiti katedros vedėjos pareigas katedroje radau dirbančius tik du specialistus - doc. J. Lapę ir doc. V. Martišių. Neužilgo katedrą papildė doc. B. Grigaitė, iš Šiaulių universiteto pavyko prisikviesti etatiniam darbui doc. A. Kepalaitę. Maskvos universiteto profesorius V. Viliūnas dirbo vizituojančiu profesoriumi tiek Vilniaus universitete tiek pas mus. Didžiulę paramą suteikė JAV profesoriai iš Lietuvos emigravę dar jaunystėje ir mokslus baigę JAV. Pirmiausiai tai Detroito universiteto profesorius emeritas J. Pikūnas bent trejetą metų gyvenęs universiteto svečių namuose ir nuosekliai dėstęs tiek bakalauro tiek mokyklinės psichologijos magistratūros programose. Prisimenu prof. A. Paškų, prof. M. Katiliūtę, prof. Bieliauską palikusius savo indėlį katedros veikloje. Pradžioje rėmėmės VU psichologų pagalba. Nuo pirmųjų dienų dėstytojais valandininkais dirbo doc. E. Rimkutė ir dėstytoja Poškienė, vėliau prof. B.Pociūtė. Magistratūros studijoms samdėme tada dar docentus R. Kočiūną, D. Gailienę,R. Bieliauskaitę, G. Gudonytę. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai - Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė, kiek vėliau užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas. Ypač daug padėjo užsieniečiai - parėmė psichologijos knygomis, metodikomis. Iš jų mokėsi studentai, mokėmės ir mes - dėstytojai, nes tai buvo lūžio metai iš tarybinės (rusiškos) psichologijos į vakarų (amerikietišką).

1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. Tuo metu katedroje dirbo du užsienio profesoriai - prof. habil. dr. J. Pikūnas nuo 1997 m. katedroje užėmė pagrindines pareigas, o prof. habil. dr.

2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Reorganizacija lėmė labiau formalų dviejų katedrų pasidalijimą studijų pakopomis: Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas.

Taip pat skaitykite: Grupės elgesio teorijų palyginimas

Studijų Programos ir Jų Ypatumai

VDU Švietimo akademija siūlo įvairias psichologijos studijų programas, pritaikytas skirtingiems poreikiams ir interesams.

Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė.

Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas. Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m.

Psichologijos Bakalauro Studijų Programos

Ši programa suteikia studentams platų psichologijos pagrindą, apimantį įvairias sritis, tokias kaip klinikinė, organizacinė, mokyklinė, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija. Studentai taip pat turi galimybę pasirinkti įvairius pasirenkamus dalykus, įskaitant koučingą, kriminalinę psichologiją, darbą su vaikais ir psichoterapijos pagrindus. Programos atitiktis EuroPsy standartams ir tarptautinis pripažinimas užtikrina aukštą studijų kokybę. Baigę studijas, absolventai gali dirbti psichologais įvairiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, atlikdami psichologinio vertinimo, pagalbos ir švietimo funkcijas.

Magistrantūros Studijų Programos

VDU Švietimo akademija siūlo tris magistrantūros studijų programas:

Taip pat skaitykite: Organizacijų elgesio normos

• Mokyklinė psichologija: Ši programa skirta rengti psichologus, kurie galėtų dirbti švietimo įstaigose, teikiant psichologinę pagalbą mokiniams, mokytojams ir tėvams.
• Organizacinė psichologija: Programa orientuota į psichologų rengimą, kurie galėtų dirbti įmonėse ir organizacijose, sprendžiant personalo valdymo, darbuotojų motyvacijos ir kitus organizacinius klausimus.
• Sveikatos psichologija: Ši programa skirta psichologams, kurie galėtų dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, padedant pacientams įveikti ligas, gerinti jų gyvenimo kokybę ir skatinant sveiką gyvenseną.

Magistrantūros studijų programoms vadovauja studijų programų komitetai, įkurti 2007 metais. Šie komitetai sudaromi iš universiteto dėstytojų, socialinių partnerių bei studentų. Sveikatos psichologijos magistro studijų komitetui vadovavo prof. habil dr. A. Goštautas, dabartiniu metu - prof. dr. Aidas Perminas. Mokyklinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Albina Kepalaitė, dabartiniu metu - dr. Jurga Misiūnienė, Organizacinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Loreta Gustainienė, prof. dr. Auksė Endriulaitienė, dabartiniu metu - dr.

Doktorantūros Studijos

VDU Švietimo akademija taip pat siūlo psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijas. Šios studijos skirtos rengti aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kurie galėtų vykdyti savarankiškus mokslinius tyrimus ir prisidėti prie psichologijos mokslo plėtros.

Moksliniai Tyrimai ir Projektai

VDU Švietimo akademijos dėstytojai ir studentai aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, kurie apima įvairias psichologijos sritis.

1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Algirdas Grigonis). Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus: moralės tyrimus vykdžiusią Loretą Zajančkauskaitę ir Visvaldą Legkauską (kartu su doc. V. Martišiumi). Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai (doc. dr.

Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A.

Taip pat skaitykite: Grupių psichologijos svarba

Vykdant mokslinius tyrimus ypač svarbią reikšmę įgijo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. „Bendravimo psichologijos mokykla“ (1994-2006 m.), kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo „Sniego gniūžtės“ stovyklos. Nuo 1994 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (1999 m.). Projekto vadovas - prof. habil. dr.

Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla (nuo 1994 m. projekto vadovas -prof. habil.dr. Antanas Goštautas, koordinatorė - doc. dr. Ina Pilkauskienė). Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų. Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas - „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (projekto vadovas - prof. habil.dr. Antanas Goštautas), kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai (projekto vadovas - A. Goštautas, koordinatorė - I.

Sveikatos psichologijos programoje, katedroje ir jos padaliniuose buvo vykdomi praktiniai sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos projektai, tiriamas rūkymo paplitimas 2001, 2004, 2009 ir 2014 metais tarp 7-9 klasių mokinių tarptautiniame GYTS (Global Youth Tobacco Survey) - Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime (koordinatorius Lietuvoje - prof. A.

Svarbiausi Mokslinių Tyrimų Projektai

Tarp svarbiausių mokslinių tyrimų projektų galima paminėti:

• Vaiko/paauglio raida ir socialinės emocinės sveikatos tarpkultūrinis tyrimas: Šis projektas skirtas tirti vaikų ir paauglių raidą skirtinguose socialiniuose kontekstuose ir emocinę socialinę sveikatą.
• Mokslinis klasteris „Pedagogo asmenybė, problemų sprendimo, emocijų valdymas ir savireflekcijos gebėjimai, siekiant konstruktyvios ir pozityvios sąveikos mokytojo su mokiniais“: Šis klasteris skirtas tirti pedagogo asmenybę, jo gebėjimus spręsti problemas, valdyti emocijas ir savirefleksiją, siekiant konstruktyvios ir pozityvios sąveikos su mokiniais.
• Mokslinis klasteris „Vaikų ir paauglių raida skirtinguose socialiniuose kontekstuose ir emocinė socialinė sveikata: lyginamasis tyrimas“: Šis klasteris skirtas tirti vaikų ir paauglių raidą skirtinguose socialiniuose kontekstuose ir emocinę socialinę sveikatą, atliekant lyginamąjį tyrimą.
• „Bendravimo psichologijos mokykla“ ir „Sniego gniūžtės“ stovyklos: Šis projektas buvo skirtas mokinių bendravimo įgūdžių ugdymui ir psichologinės pagalbos teikimui.
• „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“: Šis projektas buvo skirtas mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencijai.
• Projektas Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai: Šio projekto metu buvo sukurtos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai.

Dėstytojų Dalyvavimas Projektuose ir Ekspertinė Veikla

VDU Švietimo akademijos dėstytojai aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose ir ekspertinėje veikloje. Pavyzdžiui, Alos Petrulytės veikla apima:

• Ugdymo mokslų fakulteto tarybos narė.
• Ugdymo mokslų fakulteto tarybos atestacijos komisijos pirmininkė.
• Psichologijos bakalauro studijų programos SPK pirmininkė.
• Mokslinio klasterio vadovė.
• Žurnalų redakcinės kolegijos narė ir recenzentė.
• Europos psichologų asociacijų federacijos narė.
• Tarptautinių asociacijų narė.
• Lietuvos psichologų sąjungos narė.
• Universiteto jungtinės edukologijos doktorantų konsultantė/vadovė.
• Lektorė.

Dėstytojai ir Jų Indėlis

VDU Švietimo akademijoje dirba kvalifikuoti ir patyrę dėstytojai, kurie prisideda prie studentų ugdymo ir mokslinių tyrimų plėtros.

Bendrosios psichologijos katedroje šiuo laikotarpiu dirbo šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, doc.dr. Albina Kepalaitė, doc.dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, doc. dr. Algirdas Grigonis, dr. Saulė Raižienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr. Aistė Pranckevičienė, dr. Klaudija Pauliukevičiūtė, dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vilma Narkevičienė, dr. Rasa Markšaitytė, dr. Aurelija Stelmokienė.

Teorinės psichologijos katedroje dėstė šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, prof. dr. Aidas Perminas, prof. dr. Liuda Šinkariova, prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, doc. dr. Albina Kepalaitė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, dr. Jurga Misiūnienė, dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr.

Žymūs Dėstytojai ir Jų Veikla

• Ala Petrulytė: Įtraukiojo ugd. ir šviet. pagalbos kat. docentė, aktyviai dalyvaujanti įvairiuose projektuose ir organizacijose. Jos veikla apima ugdymo mokslų fakulteto tarybos narystę, psichologijos bakalauro studijų programos SPK pirmininkės pareigas, mokslinio klasterio vadovavimą ir dalyvavimą tarptautinėse organizacijose.
• Antanas Goštautas: Profesorius, vadovavęs Psichologijos katedrai ir plėtojęs gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus.
• Justinas Pikūnas: Profesorius emeritas iš Detroito universiteto, nuosekliai dėstęs tiek bakalauro tiek mokyklinės psichologijos magistratūros programose.
• Kiti dėstytojai: Docentai ir profesoriai, kurie dėsto įvairius psichologijos dalykus, vadovauja moksliniams tyrimams ir prisideda prie studijų programų tobulinimo.

Tarptautinis Bendradarbiavimas

VDU Švietimo akademija aktyviai bendradarbiauja su užsienio universitetais ir organizacijomis, siekiant plėtoti mokslinius tyrimus, tobulinti studijų programas ir skatinti studentų bei dėstytojų mobilumą.

Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern.

Nuo pirmųjų dienų dėstytojais valandininkais dirbo doc. E. Rimkutė ir dėstytoja Poškienė, vėliau prof. B.Pociūtė. Magistratūros studijoms samdėme tada dar docentus R. Kočiūną, D. Gailienę,R. Bieliauskaitę, G. Gudonytę. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai - Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė, kiek vėliau užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas. Ypač daug padėjo užsieniečiai - parėmė psichologijos knygomis, metodikomis. Iš jų mokėsi studentai, mokėmės ir mes - dėstytojai, nes tai buvo lūžio metai iš tarybinės (rusiškos) psichologijos į vakarų (amerikietišką).

Dr. Psichologijos katedros iniciatyva 2002 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV. Profesorius James Slate Fleming ( atstovaudamas Black Hills State University, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su VDU), profesoriaus A.

Koučingo Studijos: Nauja Perspektyva

VDU Švietimo akademijoje koučingas pristatomas kaip nauja ir sparčiai besivystanti sritis, apimanti žinias apie žmogaus ar komandos pokyčius, asmeninį augimą, tikslų siekimą ir šių žinių praktinį taikymą. Koučingo studijos remiasi humanistiniu ir stiprybėmis grįstu požiūriu, orientuojantis į ne klinikines klientų grupes, siekiant asmeninio ir/ar profesinio augimo, asmeninės ir/ar komandinės veiklos efektyvumo, psichikos ir somatinės sveikatos stiprinimo.

Kurse pristatomos mokslinės žinios apie asmens ir komandos pokyčius ir augimą bei supažindinama su pagrindinėmis psichologijos teorijomis ir tyrimais, pagrindžiančiais koučingo teoriją ir praktiką, pristatomi pagrindiniai praktiniai koučingo metodai bei koučingo elementų panaudojimo psichologo darbe galimybės.

Koučingo, kaip ugdymo metodo ir nepriklausomos profesijos, samprata, istorinės ištakos ir raida. Koučingo santykis su psichologijos mokslu ir praktika. Kvalifikaciniai reikalavimai ir koučingo specialistui būtinos profesinės kompetencijos.

Naratyvinis Žaidimas: Inovatyvus Metodas Ikimokykliniame Ugdyme

VDU Švietimo akademija aktyviai dalyvauja projektuose, skirtuose inovatyvių ugdymo metodų diegimui. Vienas iš tokių pavyzdžių yra naratyvinio žaidimo metodas, kuris buvo sėkmingai taikomas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Balandžio 12-13 dienomis vyko III-oji mokslinė-praktinė konferencija „Kai mokytojai žaidžia: kaip kurti draugystės pasaulį?“ nuotoliniu būdu. Konferencija vyko kaip baigiamasis 2021 - 2022 m. projekto „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogų, taikančių naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodą, mokymai“ renginys. Projekte dalyvavo 10 Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinių įstaigų, kurių 46 pedagogai mokėsi ir praktiškai taikė naratyvinio žaidimo metodiką. Per visą mokymų laiką sužaista virš 120 naratyvinio žaidimo epizodų, žaidė daugiau nei 400 vaikų. Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja, „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė ir VDU ŠA Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Jolita Kudinovienė. Pasidžiaugta dalyvių gausa ir naujomis pedagogų patirtimis, praktiškai išbandžius naratyvinį žaidimą, žaidžiant drauge su vaikais. „Nedvejoju, kad Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų patirtis apie naratyvinio žaidimo metodiką pasklis ir po kitus miestus, o mūsų visų kuriamas draugystės pasaulis, apie kurį išgirsime šiandien, gyvuos visus metus“, - teigė doc. dr. Jolita Kudinovienė.

Anot projekto vadovės doc. dr. Mildos Brėdikytės, socialiniai įgūdžiai apibūdinami kaip vieni iš menkiausiai formuojamų vaikų įgūdžių. Ypač apleista sritis - patyčios, kurios nuolat pastebimos vaikų bendravime. „Vienas svarbiausių šio projekto tikslų - padėti vaikams formuoti bendrystės jausmą, nes tai yra mūsų stiprybė“, - pasakojo doc. dr.

Pedagogai įvardijo, jog ugdytinius žaidimas moko bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybinio pažinimo, problemų sprendimo. Žaidimas kuria džiaugsmą, išlaisvina vaizduotę, suteikia drąsos, padeda įtraukti ir tapti žaidėjais specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius, uždaresnius ar tylesnius vaikus, kurie kitas ugdomąsias veiklas stebėdavo iš šalies.

Kiti VDU Švietimo Akademijos Renginiai ir Iniciatyvos

VDU Švietimo akademija nuolat organizuoja įvairius renginius ir inicijuoja projektus, skirtus psichologijos mokslo populiarinimui ir visuomenės švietimui. Tarp tokių renginių galima paminėti seminarus, konferencijas, diskusijas ir paskaitas.

• Nuotolinis seminaras: ,„Ar dirbtinis intelektas gali prognozuoti individualias vertybes ir nuostatas?
• Filmo „Nulaužti neapykantą“ peržiūra ir diskusija su politikos ir religijos antropologe dr.
• Nuotolinis metodologinis seminaras „Mediacinių ir moderacinių ryšių analizė panaudojant SPSS A.

tags: #grupiu #ir #bendravimo #psichologija #programa #vdu