Hipotirozė ir depresija: TTH ryšys ir skydliaukės svarba organizmui

Įvadas

Skydliaukė - tai nedidelė, drugelio formos liauka, esanti kaklo priekinėje srityje. Ji yra svarbi endokrininės sistemos dalis, gaminanti hormonus, kurie kontroliuoja daugybę mūsų organizme vykstančių procesų, įskaitant medžiagų apykaitą, energijos lygį, kūno temperatūrą ir daugelį kitų gyvybiškai svarbių funkcijų. Šios endokrininės liaukos sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų, todėl akivaizdu, jog tai - paplitusi problema. Sutrikus skydliaukės veiklai, gali būti gaminama per mažai arba per daug hormonų, todėl pradedami jausti nepageidaujami simptomai ir atsiranda ligos. Šiame straipsnyje aptarsime hipotirozę, jos ryšį su depresija bei TTH (tirotropino) vaidmenį diagnozuojant ir kontroliuojant skydliaukės sutrikimus.

Skydliaukės funkcija ir hormonai

Skydliaukė sintetina hormonus, kontroliuojančius medžiagų apykaitą (metabolizmą). Metabolizmas - tai procesas, kurio metu suvartojamas maistas paverčiamas energija. Medžiagų apykaitą kontroliuoja hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), nurodantys kūno ląstelėms, kiek energijos reikia sunaudoti. Skydliaukės hormonų kiekį kraujyje „stebi“ ir kontroliuoja po smegenimis esanti hipofizė.

Pagrindiniai skydliaukės hormonai:

• Tiroksinas (T4): Pagrindinis skydliaukės gaminamas hormonas, kuris kraujyje virsta aktyvesniu hormonu T3.
• Trijodtironinas (T3): Aktyvi skydliaukės hormono forma, tiesiogiai veikianti ląsteles ir reguliuojanti medžiagų apykaitą.

Skydliaukės ligos

Skydliaukės liga - sveikatos būklė, kuriai esant negaminamas reikiamas skydliaukės hormonų, palaikančių normalų organizmo funkcionavimą, kiekis. Kai jų gaminama per daug, kūnas energiją sunaudoja per greitai, kitaip tariant, skydliaukė yra hiperaktyvi. Tokia būklė vadinama hipertiroze. Priešinga būklė, kai skydliaukės hormonų gaminama per mažai, vadinama hipotiroze (miksedema). Jai esant, gali pasireikšti nuovargis, padidėti kūno svoris ir tapti sunku toleruoti žemą temperatūrą.

Pagrindinės skydliaukės sutrikimų rūšys:

• Hipertirozė (hiperaktyvi skydliaukė): Skydliaukė gamina per daug hormonų.
• Hipotirozė (nepakankamai aktyvi skydliaukė): Skydliaukė gamina per mažai hormonų.
• Skydliaukės mazgai: Skydliaukėje esantys dariniai, kuriuos galima apčiuopti ir (arba) pamatyti ultragarsu.
• Tiroiditas: Skydliaukės uždegimas.
• Struma (gūžys): Padidėjusi arba išvešėjusi skydliaukė.
• Skydliaukės vėžys: Piktybiniai skydliaukės audinio dariniai.

Skydliaukės ligomis gali sirgti visi: vyrai, moterys, kūdikiai, paaugliai ir pagyvenę žmonės. Jos gali būti paveldimos (dažniausiai hipotirozė) arba išsivystyti laikui bėgant (pavyzdžiui, moterims po menopauzės).

Hipotirozė: priežastys, simptomai ir gydymas

Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė neišskiria reikiamo kiekio tiroidinių (tiroksino ir trijodtironino) hormonų.

Taip pat skaitykite: Hipotirozės valdymas

Hipotirozės tipai:

• Pirminė hipotirozė: Skydliaukės problema.
  • Įgimta: Skydliaukė jau nuo gimimo neveikia tinkamai.
  • Įgyta: Išsivysto vėliau gyvenime.
• Antrinė hipofizinė hipotirozė: Hipofizės (posmegeninės liaukos) problema, kai ji neišskiria pakankamai TTH (tirotropinio hormono), kuris reguliuoja skydliaukės hormonų sekreciją.
• Tretinė pagumburinė hipotirozė: Pagumburio (smegenų dalies) problema, kai jis neišskiria hormonų, reguliuojančių hipofizės veiklą.

Dažniausios hipotirozės priežastys:

• Hašimoto tiroiditas (lėtinis limfocitinis tiroiditas): Autoimuninis susirgimas, kurį sukelia skydliaukės audinio uždegimas. Jis laikomas dažniausia hipotirozės priežastimi.
• Skydliaukės pašalinimas chirurginiu būdu: (pvz., dėl vėžio).
• Gydymas radioaktyviuoju jodu: (pvz., dėl hipertirozės).
• Jodo trūkumas: (reta priežastis išsivysčiusiose šalyse).
• Kai kurie vaistai: (pvz., litis, amiodaronas).
• Įgimta hipotirozė: (kai skydliaukė neišsivysto normaliai).
• Skydliaukės uždegimas: (tiroiditas).

Hipotirozės simptomai:

Hipotirozės simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo hormonų trūkumo sunkumo. Dažniausi simptomai yra:

• Nuovargis
• Svorio padidėjimas
• Šalčio netoleravimas
• Odos sausumas
• Plaukų slinkimas
• Vidurių užkietėjimas
• Depresija
• Sunkumas susikaupti
• Mėnesinių ciklo sutrikimai (moterims)
• Lėtesnis vystymasis, galimas protinis ir fizinis atsilikimas (vaikams)

Senyvo amžiaus žmonėms, ypač moterims, hipotirozė pasireiškia dvigubai dažniau negu jauniems žmonėms.

Hipotirozės gydymas:

Hipotireozė gydoma skydliaukės hormonu (L-tiroksinu). Gydymas vertinamas matuojant TTH koncentraciją kraujo serume. Pagyvenusius žmones bei sergančiuosius širdies ligomis reikia gydyti labai atsargiai, nes šie vaistai padidina visų audinių, taip pat ir širdies miokardo infarkto riziką, deguonies poreikį. Jei pradedama gydyti pernelyg didelėmis dozėmis, tai gali sukelti kritinę širdies išemiją, širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą. Gydymas ilgalaikis, dažniausiai trunka visą gyvenimą. Nerekomenduojama papildomai vartoti jodo preparatų ar jo turinčių produktų.

TTH (tirotropinas): svarbus skydliaukės veiklos rodiklis

Tirotropinas, dar žinomas kaip tirotropinis hormonas (TTH), yra hipofizės (posmegeninės liaukos) gaminamas hormonas, atliekantis esminį vaidmenį reguliuojant skydliaukės veiklą. Tirotropinas veikia kaip „dirigentas“, kontroliuojantis skydliaukės hormonų - tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) - gamybą ir išsiskyrimą į kraują.

Kaip veikia tirotropinas?

TTH gamyba ir išsiskyrimas yra sudėtingas procesas, valdomas grįžtamojo ryšio mechanizmu. Kai skydliaukės hormonų (T4 ir T3) kiekis kraujyje sumažėja, hipotalamas (smegenų dalis) išskiria tirotropiną atpalaiduojantį hormoną (TRH). TRH stimuliuoja hipofizę gaminti ir išskirti TTH. TTH keliauja kraujotaka iki skydliaukės ir prisijungia prie specifinių receptorių ant skydliaukės ląstelių paviršiaus. Šis prisijungimas sužadina skydliaukės ląsteles gaminti ir išskirti daugiau T4 ir T3.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kai T4 ir T3 kiekis kraujyje pakyla iki normalaus lygio, šie hormonai slopina TRH ir TTH išsiskyrimą. Tai yra neigiamas grįžtamasis ryšys, kuris padeda palaikyti pastovų skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Ši subtili pusiausvyra yra būtina normaliai organizmo veiklai.

TTH tyrimas: kodėl jis atliekamas?

TTH tyrimas yra kraujo tyrimas, matuojantis TTH kiekį kraujyje. Jis yra vienas iš pagrindinių tyrimų, naudojamų skydliaukės funkcijai įvertinti. Dažniausiai TTH tyrimas atliekamas kartu su kitais skydliaukės hormonų tyrimais (pvz., laisvojo T4 (FT4) ar laisvojo T3 (FT3)), siekiant gauti išsamesnį skydliaukės veiklos vaizdą.

TTH tyrimas gali būti skiriamas dėl įvairių priežasčių:

• Įtariant skydliaukės ligą (hipotirozę ar hipertirozę).
• Stebint skydliaukės ligų gydymo efektyvumą.
• Įvertinant skydliaukės funkciją nėštumo metu.
• Nustatant skydliaukės mazgų ar padidėjusios skydliaukės (strumos) priežastį.
• Esant simptomams, kurie gali būti susiję su skydliaukės veiklos sutrikimais (pvz., nuovargis, svorio pokyčiai, širdies ritmo sutrikimai, plaukų slinkimas, odos sausumas, nervingumas).
• Vaikams esant augimo ar vystymosi sutrikimams.
• Sergant kitomis ligomis, kurios gali paveikti skydliaukės veiklą (pvz., autoimuninėmis ligomis).

TTH normos ribos

TTH normos ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, kurioje atliekamas tyrimas, ir naudojamų reagentų. Tačiau bendrai priimtos TTH normos ribos suaugusiems yra maždaug nuo 0,4 iki 4,0 mIU/L (milijoninių tarptautinių vienetų litre). Vaikams ir nėščiosioms TTH normos gali būti kitokios. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tikslią normą nustato laboratorija. Atskirais atvėjais, normos ribos gali skirtis, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos ir nėštumo.

Padidėjęs TTH kiekis (hipotirozė)

Padidėjęs TTH kiekis kraujyje dažniausiai rodo hipotirozę - būklę, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų. Kai skydliaukė negamina pakankamai T4 ir T3, hipofizė stengiasi ją stimuliuoti gamindama daugiau TTH.

Sumažėjęs TTH kiekis (hipertirozė)

Sumažėjęs TTH kiekis kraujyje dažniausiai rodo hipertirozę - būklę, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Kai skydliaukė gamina per daug T4 ir T3, hipofizė slopina TTH gamybą.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

TTH ir kiti skydliaukės tyrimai

TTH tyrimas retai atliekamas vienas. Dažniausiai jis derinamas su kitais skydliaukės hormonų tyrimais, tokiais kaip laisvasis T4 (FT4) ir laisvasis T3 (FT3). FT4 ir FT3 tyrimai matuoja neprisijungusių (aktyvių) skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Šių tyrimų derinys padeda gydytojui tiksliau nustatyti skydliaukės funkcijos sutrikimo tipą ir sunkumą.

Pavyzdžiui, padidėjęs TTH ir sumažėjęs FT4 rodo pirminę hipotirozę (skydliaukės problemą). Sumažėjęs TTH ir padidėjęs FT4 rodo pirminę hipertirozę (skydliaukės problemą). Tačiau, jei TTH ir FT4 abu yra sumažėję arba padidėję, tai gali rodyti hipofizės ar hipotalamo problemą (antrinę ar tretinę hipotirozę arba hipertirozę).

TTH tyrimo pasiruošimas

Specialaus pasiruošimo TTH tyrimui dažniausiai nereikia. Tačiau svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant receptinius ir nereceptinius vaistus, vitaminus, maisto papildus ir vaistažoles, nes kai kurie iš jų gali paveikti tyrimo rezultatus. Gydytojas gali rekomenduoti laikinai nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą prieš tyrimą. Taip pat, jeigu sergate lėtinėmis ligomis arba vartojate stiprius vaistus, pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

TTH tyrimo interpretacija

TTH tyrimo rezultatus turi interpretuoti gydytojas, atsižvelgdamas į paciento simptomus, ligos istoriją, kitų tyrimų rezultatus ir kitus individualius veiksnius. Vien tik TTH tyrimo rezultatas negali nustatyti diagnozės. Gydytojas, įvertinęs visą informaciją, nustatys diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.

Hipotirozė ir depresija: ryšys

Hipotirozė ir depresija dažnai pasireiškia kartu, o tai rodo galimą ryšį tarp šių dviejų būklių. Skydliaukės hormonai atlieka svarbų vaidmenį smegenų veikloje, įskaitant nuotaikos reguliavimą. Hipotirozės atveju, kai skydliaukės hormonų gaminama per mažai, gali sutrikti smegenų veikla, sukelianti depresijos simptomus.

Galimi ryšio mechanizmai:

• Neurotransmiterių disbalansas: Skydliaukės hormonai veikia neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir noradrenalinas, gamybą ir veikimą smegenyse. Šių neurotransmiterių disbalansas yra susijęs su depresija.
• Smegenų veiklos sulėtėjimas: Hipotirozė gali sulėtinti smegenų veiklą, įskaitant kognityvinius procesus, tokius kaip mąstymas ir atmintis, o tai gali prisidėti prie depresijos simptomų.
• Uždegimas: Kai kurie tyrimai rodo, kad hipotirozė gali būti susijusi su padidėjusiu uždegimu organizme, kuris taip pat gali būti susijęs su depresija.

Svarbu pažymėti, kad ne visiems, sergantiems hipotiroze, pasireiškia depresija, ir ne visiems, sergantiems depresija, yra hipotirozė. Tačiau, jei jaučiate depresijos simptomus ir turite rizikos veiksnių hipotirozei (pvz., šeimos istorija, autoimuninės ligos), svarbu pasitikrinti skydliaukės funkciją.

Skydliaukės ligų diagnostika

Skydliaukės sutrikimai gali priminti kitas ligas, todėl kartais būna sunku juos atpažinti. Visgi šiais laikais yra tyrimų, padedančių nustatyti tikslią diagnozę.

Pagrindiniai skydliaukės ligų diagnostikos metodai:

• Skydliaukės hormonų tyrimai: Kraujo tyrimai, matuojantys TTH, FT4 ir FT3 koncentracijas.
• Skydliaukės antikūnų tyrimai: Kraujo tyrimai, nustatantys antikūnus prieš skydliaukės baltymus (pvz., anti-TPO, anti-Tg).
• Skydliaukės ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Leidžia įvertinti skydliaukės dydį, struktūrą ir mazgų buvimą.
• Punkcinė skydliaukės mazgų biopsija: Atliekama, jei skydliaukės mazgas kelia įtarimą dėl piktybiškumo.

Papildai skydliaukės sveikatai

Tyrimai rodo, kad tam tikros skydliaukės ligos gali būti gydomos ir dietinėmis priemonėmis, įskaitant maisto papildus. Vis dėlto, žmonėms, kurie neturi skydliaukės problemų ir laikosi gerai subalansuotos, maistingųjų medžiagų turinčios mitybos, paprastai nereikia vartoti skydliaukės specialių papildų. Tiesą sakant, kai kuriuos papildus, parduodamus tiems, kurie siekia pagerinti skydliaukės sveikatą, gali būti pavojinga vartoti.

Svarbiausios maistinės medžiagos skydliaukės sveikatai:

• Selenas: Padeda apsaugoti skydliaukę nuo oksidacinio streso daromos žalos.
• Jodas: Labai svarbus skydliaukės hormonų gamybai.
• Cinkas: Reikalingas skydliaukės hormonų gamybai.
• Geležis: Reikalinga, kad T4 virstų T3, aktyvia skydliaukės hormono forma.
• Vitaminas D: Trūkumas gali neigiamai paveikti skydliaukės funkciją.
• Vitaminas B12: Trūkumas dažnai pasireiškia sergantiems Hašimoto liga ir Greivso liga.

Maisto papildai, kurie gali būti naudingi sergantiesiems Hašimoto liga:

• Selenas
• Mio-izitolis
• Cinkas
• Vitaminas B12
• Magnis
• Geležis
• Vitaminas D
• Kurkuminas
• Vitaminas C

Maisto papildai, kurie gali būti naudingi sergantiesiems Greivso liga:

• Selenas
• Vitaminas D
• L-karnitinas
• Vitaminas B12

Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, svarbu pasitarti su gydytoju.

Skydliaukės ligų prevencija

Nors ne visų skydliaukės ligų galima išvengti, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:

• Pakankamas jodo vartojimas: Užtikrinkite, kad jūsų mityboje būtų pakankamai jodo (pvz., vartokite joduotą druską).
• Sveika gyvensena: Venkite žalingų įpročių, radiacijos, ribokite su maistu suvartojamų kancerogenų ir kitų žalingų medžiagų kiekį.
• Reguliarūs patikrinimai: Jei turite rizikos veiksnių skydliaukės ligoms, reguliariai pasitikrinkite skydliaukės funkciją.
• Nenusivilkite savarankiškai jodo preparatų: Nevartokite jodo preparatų ne pagal paskirtį (netepti kaklo, nagų ar padų).

tags: #hipotiroze #depresija #tth