Vaikų ugdymas - tai procesas, kuris nuolat tobulėja ir kelia daug diskusijų. Šiuolaikinėje mokykloje mokytojas tampa ne tik žinių teikėju, bet ir artimu vaiko pagalbininku, formuojančiu jo asmenybę. Humanistinė pedagogika, besiremianti šiomis idėjomis, siekia ugdyti ne tik intelektualius, bet ir savimi pasitikinčius žmones, gebančius vadovautis vertybėmis.
Humanistinės Kultūros Ugdymo Samprata
Humanistinės kultūros ugdymas - tai sistema, kurios esmė - padėti mokiniams tapti harmoningomis, laisvomis asmenybėmis. Šis ugdymas skatina kūrybiškumą, gebėjimą interpretuoti ir vertinti meną, suprasti jo svarbą žmogaus ir visuomenės gyvenime. Humanistinė kultūra remiasi tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogui, jo individualumui ir kūrybiškumui. Humanistinis ugdymas yra mokymo ir auklėjimo sintezė, kurioje vertybės užima kertinę vietą. Akademiniai pasiekimai yra svarbūs, tačiau svarbiausia - požiūris į mokymą kaip į teigiamą procesą.
Humanistinės kultūros ugdymas grindžiamas požiūriu, kad vaiką reikia priimti tokį, koks jis yra, ugdyti jį su meile ir išauklėti harmoningą, laisvą asmenybę. Kūryba yra pagrindinis žmogaus ugdymo tikslas ir būdas pažadinti žmogiškumą, dorumą, kilnumą, savo vertės pajautimą ir drąsą.
Proto ir Širdies Darna
Humanistinis ugdymas siekia proto ir širdies darnos. Svarbu ne tik mokytojų kompetencija, bet ir gebėjimas pamatyti vaiko vidinį pasaulį, jo emocijas ir būsenas. Nuo sąmoningo mokymo ir vaiko priėmimo prasideda sėkmingas mokymosi procesas ir tarpusavio santykis. Organizuojant ugdymą mokykloje, svarbu vadovautis principu, kad žmogus yra nedaloma visuma. Kiekvienas mokytojas privalo rūpintis vaiko savijauta, būsena pamokoje ir net pertraukų metu. Bendra emocija yra be galo svarbi, nes pyktis ir apatija trukdo vaiko mokslams, o pedagogo pareiga - padėti šiuos iššūkius įveikti.
Humanistinės Kultūros Ugdymas Per Meninę Veiklą
Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla samprata apibrėžia mokinių humanistinės kultūros ugdymo sistemą, kurią gali taikyti nevalstybinė bendrojo ugdymo mokykla, o humanistinės kultūros ugdymo sistemos elementus - savivaldybės ar valstybinė bendrojo ugdymo mokykla teisės aktų nustatyta tvarka. Ši ugdymo kryptis remiasi humanistinėmis vertybėmis, tokiomis kaip pagarba žmogui, jo kūrybiškumui ir individualumui.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Meninė Veikla Formaliajame ir Neformaliajame Ugdyme
Meno kūriniai, kaip saviti realaus gyvenimo modeliai, dėl estetinės patirties leidžia išgyventi įsivaizduojamas situacijas, suteikia idėjų elgesiui tobulinti ir taip turtina asmeninę patirtį. Asmens kultūra formuojasi per pažintinės veiklos ir emocinių išgyvenimų sintezę, kai pažintinės schemos įsimenamos su tam tikru emociniu fonu, lemiančiu asmeninės kultūros pobūdį. Meninė veikla, susieta su asmenine patirtimi, įgyja pažintinės veiklos bruožų, atspindinčių realią aplinką, ir suteikia emocinių išgyvenimų. Tai sudaro sąlygas žmogui tobulėti nuolat kuriant save, dalyvaujant prasmingoje nesavanaudiškoje veikloje, skleidžiant gėrį, grožį ir tiesą, įtvirtinant požiūrį, kad žmogiškumo pagrindą sudaro mokslas, menas ir dora ir kad būtent menu reiškiasi žmogaus asmenybė, jo dvasinis pradas.
Humanistinio meninio mokymosi forma moksleiviams yra patogi, nes užtikrinama bendrojo ugdymo ir meninio ugdymo dalykų darna: integruotas formalusis ir neformalusis švietimas, meno kolektyvų ir individuali mokinių, meninio ugdymo dalykų mokytojų veikla. Humanistinės kultūros ugdymo programų mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), liaudies šokio ir liaudies kūrybos dalykų. Formaliajame ugdyme dėstoma dailė ir technologijos.
Siekiant integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymą, dailės ir technologijų programą papildo spalvinė ir grafinė raiška - po 0,5 sav. val. 1-2 kl. ir po 1 sav. val. 3-4 kl., bei integruota meninė raiška - po 0,5 sav. val. dailės pamokose, klasė dalijama į dvi grupes panaudojant mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokas - po 1 val. klasei. 5-8 klasėse, integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą, dailės ugdymo turinį praplečia piešimo-tapybos (5-8, I kl. 1 sav. val.), grafikos (5-8 kl. 0,5 sav.) ir erdvinės raiškos (5-8 kl. 0,5 sav. 7-8 kl. vedami meninės fotografijos užsiėmimai (po 1 sav. val.), praplečia meninės technologijos (1 sav. val.). I-II klasėje, integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą, dailės ugdymo turinį praplečia piešimo-tapybos ir grafikos (po 1 sav. val. I kl.), tapybos-grafikos (1 sav. val. II kl.), erdvinės raiškos (po 1 sav. praplečia rotaciniu būdu dėstomos meninių technologijų: keramikos, odos, tekstilės, stiklo programos (po 0,5 sav. val. I kl., po 1 sav. val. II kl.).
II klasėje meninio ugdymo klasių mokiniai atlieka kūrybinius darbus (projektas „Dovana mokyklai“). Mokiniai (individualiai) rugsėjo mėn. renkasi temą, mėgstamą dailės technologijų raiškos sritį. Direktoriaus įsakymu tvirtinamas mokinių pasirinkimas, skiriamas darbo vadovas. Spalio-balandžio mėn. skiriami savarankiškam kūrybiniam mokinių darbui, konsultuojantis su paskirtaisiais vadovais. Diegiamas principas, kad visi mokiniai yra kūrybingi ir gali tam tikru mastu plėtoti visų meninio ugdymo veiklos sričių kompetencijas: meninės raiškos, menų suvokimo, interpretavimo, vertinimo, menų svarbos socialiniame kultūriniame gyvenime suvokimo.
Ugdymo Aplinka ir Metodai
Svarbus aspektas yra palankaus emocinio klimato kūrimas (rodoma pagarba, laikomasi susitarimų, tinkamai padrąsinant sukuriami kūrybai ir mokymuisi palankūs santykiai). Veikla vyksta specializuotuose dailinio ir integruotos meninės raiškos kabinetuose, kurie yra pritaikyti grupiniam ir individualiam darbui, įrengti remiantis ne tradiciniu, o postmodernistiniu ugdymo aplinkos modeliu, pasinaudojus „Kuriame ateitį“ projekto vadovo F. Obe rekomendacijomis. Dažnai menų pamokos vykdomos kultūrinėje aplinkoje: galerijose, muziejuose, teatruose ir kt. Tokiu būdu padedama mokiniams suprasti meninės veiklos svarbą kiekvieno žmogaus ir bendruomenės gyvenime, nuteikiama aktyvesnei meninei, kultūrinei raiškai ir suteikiama galimybė suprasti kūrybinių kultūrinių industrijų veiklos principus.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
Humanistinės kultūros mokykloje mokiniai mokosi pagal bendrąsias pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir Meninio ir kultūrinio ugdymo programą. Ją įgyvendinant intensyviai ir darniai naudojama meninė veiksena (kūryba, atlikimas, analizė, vertinimas ir kita), užtikrinama meninio ugdymo ir bendrojo ugdymo dalykų dermė. Stiprinami mokinių ryšiai su meno ir kultūros pasauliu. Skatinama mokinių empatija, estetiniai išgyvenimai, padedantys perimti humanistines vertybes ir jas laikyti savomis.
Meninio ir kultūrinio ugdymo programa papildo pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo turinį, jungia formalųjį ir neformalųjį švietimą, meno kolektyvų ir individualią mokinių veiklą, klasių vadovų, bendrojo ugdymo ir meninio ugdymo dalykų mokytojų veiklą. Ugdydamiesi pagal šią programą mokiniai savarankiškai pasirenka ir savanoriškai dalyvauja kultūrinėje, pažintinėje, projektinėje, koncertinėje veikloje. Humanistinės kultūros mokykla savo ugdomąja veikla kuria atvirą, ramią kūrybai palankią kultūrinę aplinką. Humanistinės kultūros ugdymo mokykloje pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos papildomos ne mažiau kaip vienu meninio ugdymo dalyku.
Meninio ir kultūrinio ugdymo programos įgyvendinimą organizuoja klasių vadovai, kurie suburia su klase dirbančių meninio ir 3-4 bendrojo ugdymo dalykų mokytojų grupę. Greta meninio ir kultūrinio ugdymo programos humanistinės kultūros mokykloje vykdoma ir kita neformaliojo švietimo veikla: matematikų, žurnalistų, literatų, istorikų, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų ir kitų), diskusijų būreliai, sporto klubai.
Humanistinės kultūros mokykloje mokinių mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Didelis dėmesys skiriamas kasdieninėms mokinio pastangoms, ugdomajam procesui reflektuoti.
Socialinė Veikla
Mokiniams sudaromos sąlygos vykdant socialinę veiklą taikyti įgytas žinias ir gebėjimus platesnėje socialinėje aplinkoje - organizuojamose socialinėse akcijose, koncertuose, parodose ir kt. Dalyvavimas socialinėje veikloje mokiniams leidžia pajusti savo reikšmingumą realiame gyvenime, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių taikymo svarbą. Veikla vykdoma specializuotose meninės raiškos erdvėse, kabinetuose, kurie yra pritaikyti grupiniam ir individualiam darbui. Visų ugdymo pakopų mokiniams sudaromos sąlygos aktyviai lankytis teatruose, kine, parodose, pažintinėse išvykose, kur lavinamas jų kritinis mąstymas, gebėjimas meno kūrinius vertinti ir interpretuoti kultūriniu kontekstu.
Taip pat skaitykite: Harmoningo asmens formavimas
Ugdymo Turinys Pagal Pakopas
Mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (piešimo, kompozicijos), teatro (vaidybos, sceninės kalbos), šokio, liaudies kūrybos ir kitų meno srities dalykų. Mokiniai meninės raiškos mokosi pradinių klasių mokinių choruose, vokaliniuose ansambliuose, dailės studijose, etnokultūros, keramikos ir kituose pagal mokinių poreikius organizuojamuose neformaliojo švietimo užsiėmimuose.
Mokydamiesi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (tapybos, grafikos, kompozicijos), teatro (vaidybos, sceninės kultūros ir kalbos), šokio ir kitų meno srities dalykų. Mokiniai meninės raiškos mokosi choruose, ansambliuose, dailės ir mados studijose, keramikos, fotografijos, fitodizaino, tapybos, Orfo instrumentų ir kituose pagal mokinių poreikius organizuojamose neformaliojo švietimo užsiėmimuose.
Mokydamiesi pagal vidurinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (tapybos, grafikos, piešimo, braižybos, kompozicijos), estetikos ir kitų meno srities dalykų. Jie meninės raiškos mokosi dailės studijose, choruose, ansambliuose, teatro, šokio, rūbų modeliavimo ir muzikinių technologijų neformaliojo švietimo užsiėmimuose.
Programa skirta progimnaziją baigusiems gimnazistams, pageidaujantiems tęsti instrumentinį ir vokalinį ugdymą.
Mokyklų Patirtis
Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija turi gilias meninio ugdymo tradicijas. Šiaulių „Juventos“ progimnazija įkurta 1971-aisiais metais. Tai pirmoji mokykla Lietuvoje su sustiprintu muzikiniu ugdymu, ilgą laiką buvusi respublikinis muzikos mokymo, naujos profesoriaus E. Balčyčio metodikos kūrimo, įtvirtinimo ir propagavimo centras.
Konferencijos ir Bendradarbiavimas
Vladislavo Sirokomlės gimnazijoje vyko Lietuvos gimnazijų, vykdančių Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla programą, konferencija „Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla per integruotus projektus“. Konferencijos dalyvius - Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją, Klaipėdos Vydūno gimnaziją, Kauno Juozo Grušo meno gimnaziją, Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnaziją ir Vilniaus Tuskulėnų gimnaziją - jungia partnerystės klubas „Obuolys“. Kaskart susitikdami „Obuolio“ dalyviai išgyvena dalijimosi patirtimi ir bendrystės džiaugsmą. Konferencijoje skaityti pranešimai parodė kiekvienos gimnazijos unikalią patirtį, integruotais projektais įtraukiant mokinius pažinti pasaulį ir savo kūrybines galias. Apie Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos projektinę patirtį pranešimą „Literatūros ir meninės saviraiškos dialogai: kūrinio interpretacijos galimybės“ skaitė lietuvių kalbos mokytoja Aušra Šilanskienė. Popietinės konferencijos rengėjų veiklos - atviros lietuvių, anglų kalbų, istorijos ir geografijos pamokos Vilniaus miesto erdvėse - ne tik atskleidė įdomias ugdymo galimybes ne klasėje, bet ir itin suartino konferencijos dalyvius.
Teisinis Pagrindas
Programa parengta vadovaujantis Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1595, atsižvelgiant į Mokyklos bendruomenės puoselėjamas vertybes, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2017 rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos (toliau - samprata) paskirtis - apibrėžti mokinių humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sistemą, kurią galėtų taikyti ją pasirinkusi nevalstybinė bendrojo ugdymo mokykla, o humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sistemos elementus - savivaldybės ar valstybinė bendrojo ugdymo mokykla (toliau - humanistinės kultūros mokykla) teisės aktų nustatyta tvarka.
Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla grindžiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-539; 2011, Nr. 38-1804), Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 (Žin., 2010, Nr. 3).
Iššūkiai ir Perspektyvos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atnaujino bendrąsias programas, kurios mokyklose pradėtos diegti nuo šių metų rugsėjo. Dabar laikomasi į kompetencijas orientuotos ugdymo krypties. Mokyklos vadovė Sonata Petraitienė džiaugiasi, kad atnaujinus programas, išskirta kultūrinė kompetencija. Tiesa, edukologė atkreipia dėmesį, kad meninis ugdymas daugelyje Lietuvos mokyklų - vis dar antrame plane.
Vilniaus humanistinės mokyklos vadovės S. Petraitienės nuomone, šių kompetencijų kelrodė žvaigždė - kultūra. „Kalbame, kad reikia ugdyti atsakingą ir laisvą žmogų. Būtent menai ir ugdo šias savybes“, - įsitikinusi švietimo specialistė. Nors valstybė suinteresuota, kad vaikai būtų įtraukti į kultūrinį ugdymą, menai vis dar tebėra antrame plane. Daugelis mokyklų vadovų pastebi, kad ugdytinių tėvai nesidomi, kaip jų atžaloms sekasi menai, esą kur kas svarbesni kitų disciplinų rezultatai. „Pirmenybė teikiama matematikai, kalboms, istorijai, gamtos mokslams. Dailė ir muzika tėveliams ne taip svarbu. Visuomenėje yra įsigalėjęs požiūris, kad menų pamokos mokykloje yra nereikšmingos. Valstybės siūlymas ugdyti kultūrinę kompetenciją yra svarbus ir mes pasiruošę tai daryti. Gaila, kad nuostatos visuomenėje vis dar menų nenaudai“, - pastebi S. Petraitienė.
Pabrėždama menų svarbą, mokyklos vadovė akcentuoja besivelkantį sovietinių laikų suvokimą apie kultūrą ir mokyklinius renginius. Pašnekovės teigimu, daugelyje mokyklų gajūs „kičiniai“ montažai, eilėraščių deklamavimas su perdėtai didele gestikuliacija, šventės ar spektakliai su neskoningomis kaukėmis. „Žinoma, vaikai nėra pajėgūs scenoje parodyti to, ką gali profesionalūs menininkai, kita vertus, jie savo vaidybą, šokį, muzikavimą ar dainavimą papildo vaikystės natūralumu. Natūralus vaikystės pradas yra nepaprastai gražus“, - mano edukologė. Specialistės teigimu, mokyklos renginiams turėtų išsikelti aukštesnę kartelę - lygiai taip, kaip tą daro profesionalūs menininkai. Siekiant aukštų tikslų, kūrybos procesas tampa sunkiu darbu, kuris susijęs su visapusišku asmenybės augimu ir ugdymu.
Vilniaus Humanistinės Mokyklos Pavyzdys
Vilniaus humanistinės mokykla įkurta 2015 metais patyrusios pedagogės Sonatos Petraitienės, kuri prieš tai 14 metų dirbo valstybinėse ugdymo įstaigose. Tai leido sukaupti neįkainojamos patirties bei kartu, kuriant privačią mokyklą, išvengti didžiausių ugdymo sistemos problemų. Optimalus vaikų skaičius klasėse, didesnis dėmesys kiekvienam mokiniui, mažiau nereikalingos dokumentacijos mokytojams, laisvė kūrybai - tai tik keli pliusai, kurie privačią mokyklą išskiria iš kitų. Vilniaus humanistinė mokykla yra atvira moksleivių prašymams. Vyresniųjų klasių vaikams išreiškus norą, organizuojamos verslumo pamokos, sudaromos galimybės mokytis trečios užsienio kalbos. Moksleiviai nuo penktos klasės lanko psichologijos pamokas. Privati mokykla turi visas galimybes sukurti unikalias, niekur kitur nedėstomas pamokas. Jų nėra standartiniuose ugdymo planuose, tačiau tai padeda plėsti mokinių akiratį, įgyti reikalingų žinių. Psichologinės pedagogikos magistro studijas baigusi S. Petraitienė sukūrė narsos ir ištvermės pamoką, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. „Tai yra pamoka, kurioje vaikai, kaip klasės bendruomenė, yra mokomi būti komanda. Narsos ir ištvermės prireikia bendradarbiaujant, sprendžiant iškilusias problemas ar konfliktus. Šios pamokos metu mokiniai žaidžia loginius žaidimus ir vėliau aptaria, kaip viskas pavyko, kur galima tobulėti, o kur su užduotimi pavyko susidoroti sklandžiai. Šioje pamokoje nėra konkurencijos, tik kiekvieno vaiko indėlis į bendrą tikslą“, - pasakoja pedagogė. Vilniaus humanistinėje mokykloje organizuojama tikrai nemažai veiklų, suburiančių visą bendruomenę. Kiekvieną savaitės dieną mokytojai ir vaikai dalyvauja bendrystės pamokoje, kurios tikslas - apie žmogų ir pasaulį sužinoti daug daugiau, mokytis bendražmogiškų vertybių ir savęs pažinimo. Be to, mokykla vaikams suteikia galimybę tyrinėti pasaulį iš arčiau. Kiekvienais metais yra vykdomos istorinės, geologinės ir gamtos pažinimo ekspedicijos. Šių ekspedicijų metu sukauptos žinios bei kartu praleistas laikas kuria džiugias, prasmingas gyvenimo patirtis mokykloje.
Spektaklis Didžiojoje Scenoje
Mokykla turi daug metų besitęsiančią tradiciją gruodžio mėnesį didžiojoje scenoje parodyti pastatytą spektaklį, kuriame vaidina ir į kūrybinį procesą įsitraukia visos mokyklos mokiniai.
„Šį spektaklį papildėme ir mitologine potekste - integravome Dedalo ir Ikaro mitą. Kūrėme dviejų poteksčių spektaklį - ir Ikaras skrenda, ir Darius su Girėnu skrenda. Šiame spektaklyje susidūrė dvi dimensijos - mitologinė ir istorinė. Taigi mūsų mokyklos vaikai sužino apie istorines asmenybes ne tik iš vadovėlių, bet ir vaidindami. Stengiamės, kad šie spektakliai visapusiškai praturtintų vaikus“, - pabrėžia edukologė. Pašnekovės teigimu, statant spektaklius, vaikai turi neeilinę galimybę prisiliesti prie aukštojo meno. Kasmet mokykla išnuomoja visą teatrą su įranga ir pasamdo reikalingus profesionalus. „Aukšti kūrybos pasiekimai, šiuo atveju profesionalus spektaklis, matomi tik tuomet, jeigu įdedama daug darbo. Įsivaizduokite, kokie pakylėti ir pasitikintys savimi jaučiasi vaikai, kai spektaklis įvyksta, o žiūrovai ploja atsistoję.“
tags: #humanistines #kulturos #ugdymo #elementu #klases