Kas ketvirtas žmogus kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu susiduria su psichikos sutrikimais ar ligomis. Šiuo metu apie pusė milijardo žmonių visame pasaulyje kenčia nuo šių sutrikimų, todėl psichikos sveikatos problemos yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų. Tai reiškia, kad psichikos liga gali paveikti vieną ar daugiau žmonių iš mūsų aplinkos, įskaitant ir mus pačius. Nors dauguma psichikos ligų gali būti sėkmingai gydomos, beveik du trečdaliai žmonių nesikreipia pagalbos. Stigma, diskriminacija ir ligos neigimas yra kliūtys gauti tinkamą pagalbą, teigia Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai.
Atrodo, kad baimė kreiptis į psichiatrą ir gydytis psichiatrinėje ligoninėje turi pagrindo - patekus į tokią įstaigą greitai paaiškėja, kad pagrindinės žmogaus teisės ten negalioja. Pacientai dažnai neturi galimybės tartis dėl gydymo būdų ir šalutinių poveikių, o gydymas užtrunka ilgiau nei somatinių ligų atveju. Ilgų gydymosi savaičių ar mėnesių metu pacientai neturi privačios erdvės pasikalbėti su artimaisiais. Šiame straipsnyje aptariama situacija Lietuvos psichiatrijos klinikose, pacientų teisės ir galimybės atsisakyti gydymo.
Pacientų teisių pažeidimai psichiatrijos klinikose
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas konstatavo, kad pacientams ir personalui psichiatrijos klinikose neužtikrinama saugi aplinka. Pacientai nėra informuojami apie jiems skirtą gydymą ir jo veiksmingumą, jiems nesuteikiama informacija apie vartojamus vaistus ir galimybę atsisakyti medicininių intervencijų. Priverstinai hospitalizuoti pacientai neturi galimybės ginčyti teismo sprendimų, nes jie nekviečiami į teismo posėdžius.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovas pašaipiai sutiko su Seimo kontrolierių tyrimo išvadomis. Ligoninės vadovybė sudarė tyrimo komisiją, tačiau pasisakymai regioninėje žiniasklaidoje rodo, kad planuojamas ne tyrimas, o pažeidimų paneigimas.
Ankstesni tyrimai ir žmogaus teisių pažeidimai
Prieš dešimtmetį nepriklausomų psichiatrų, teisininkų ir psichologų grupė, atstovaujanti keturioms nevyriausybinėms organizacijoms (Žmogaus teisių stebėjimo institutui, Globaliai iniciatyvai psichiatrijoje, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Viltis“ ir Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centrui), lankėsi psichiatrijos ligoninėse visuose Lietuvos regionuose. Jie siekė surinkti patikimą informaciją apie žmogaus teisių problemas ir paskatinti šias institucijas laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, pagerinti pacientų laikymo sąlygas ir vykdyti žmogaus teisių pažeidimų prevenciją.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Tyrimas atskleidė eilę žmogaus teisių pažeidimų: teisės į informaciją, teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į nuosavybę, judėjimo laisvės pažeidimus ir netgi kankinimo bei nežmoniško elgesio draudimo pažeidimus. Nustatyta, kad pacientams nepateikiama informacija apie jų ligą, skiriamus vaistus, jų poveikį, galimą riziką ir nepageidaujamus poveikius. Pacientų teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra maksimaliai ribojama, o ūmių būklių skyriuose šia teise praktiškai neįmanoma pasinaudoti. Personalo nuožiūra pacientams neleidžiama turėti mobiliųjų telefonų, skambinti taksofonu vedama grupėmis, o ūmių būklių skyriuje draudžiama praustis duše, maudytis vonioje tegalima du kartus per savaitę.
Psichikos ligos ar trumpalaikio sutrikimo diagnozė tampa pasmerktojo ženklu, automatiškai reiškiančiu bet kokių teisių praradimą. Vienos pagrindinių psichiatrijos ligoninių vadovas teigė, kad kalbėtis su psichikos sutrikimą turinčiu žmogumi yra absurdas, nes „psichai“ nieko nesupranta ir tikėti jais negalima.
Palyginus tuometinio ir dabartinio tyrimų duomenis matyti, kad daugelis praktikų yra išlikę. Vis dar vyrauja praktika priimti sprendimą dėl paciento priverstinio gydymo teismo posėdyje nedalyvaujant pačiam pacientui. Daugelyje Lietuvos psichiatrijos ligoninių nebuvo standartizuotos fizinės atskirties, fizinio ir cheminio suvaržymo skyrimo procedūros ir šių poveikių atšaukimo mechanizmo.
Modernizacija ir žmogaus teisės
Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuva perima modernias gydymo technologijas, vaistus, geriau tvarkomos patalpos, tačiau šiuolaikiniai žmogaus teisių standartai vis dar neįdiegiami. Prieš dešimtmetį parengta Psichikos sveikatos strategija paremta žmogaus teisių principais, paciento orumo apsauga, informavimu ir teise rinktis. Strategijos akcentai - paslaugos, o ne žmogaus izoliavimas bei perdėta farmakoterapija. Tačiau aptarime Seime buvo aptarti visi strategijos punktai, išskyrus susijusius su žmogaus teisių standartų užtikrinimu teikiant psichikos sveikatos paslaugas.
Užsienio šalių patirtis ir rekomendacijos
Pasaulyje sugalvoti įvairūs žmogaus teisių apsaugos būdai: nuolatinė psichikos negalią turinčių ir juos gydančių asmenų stebėsena, užtikrinanti pagalbą ir pacientams, ir psichiatrams. Patiems psichikos sveikatos specialistams būtų lengviau dirbti dalijantis atsakomybe ir įtraukiant pacientus bei jų šeimas į bendrą darbą, sprendimų priėmimą.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Pacientų teisės pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau - Įstatymas) užtikrina pacientų teises ir reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką. Šis įstatymas nustato paciento teisę į:
- Garbę ir orumą nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį (Įstatymo 3 str.).
- Mokslu pagrįstas nuskausminamąsias priemones, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų (Įstatymo 3 str.).
- Sveikatos priežiūros specialistą (Įstatymo 4 str.).
- Kitoto pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę (Įstatymo 4 str.).
- Informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti (Įstatymo 5 str.).
- Informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo (Įstatymo 5 str.).
- Medicinos dokumentus (Įstatymo 7 str.).
- Privatų gyvenimą (Įstatymo 8 str.).
- Žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Įstatymo 13 str.).
Įstatyme taip pat numatytos paciento pareigos, įskaitant pareigą vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų (Įstatymo 12 str.).
Gydymo atsisakymas
Pacientas turi teisę atsisakyti siūlomo gydymo. Apie tai turi būti informuotas gydantis gydytojas, o atsisakymas turi būti patvirtintas paciento parašu. Jei pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, sprendimą dėl gydymo atsisakymo gali priimti jo atstovas pagal įstatymą.
Priverstinis gydymas
Priverstinis gydymas galimas tik įstatymų nustatytais atvejais, kai paciento būklė kelia pavojų jo paties arba kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Sprendimą dėl priverstinio gydymo priima teismas. Pacientas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje ir ginčyti sprendimą dėl priverstinio gydymo.
Kaip elgtis susidūrus su teisių pažeidimais
Jei pacientas mano, kad jo teisės buvo pažeistos teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, jis turi teisę:
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
- Kreiptis su skundu į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą.
- Kreiptis su skundu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
- Kreiptis į teismą.
Klinikos "Neuropulsas" vidaus tvarkos taisyklės
Klinikos "Neuropulsas" vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja pacientų kreipimosi į kliniką tvarką, nemokamų ir mokamų paslaugų nomenklatūrą ir asortimentą, jų teikimo tvarką, pacientų teises ir pareigas klinikoje. Šios taisyklės yra prieinamos susipažinti kiekvienam klinikos pacientui klinikos internetiniame puslapyje ir patalpose.
tags: #i #psichiatrijos #klinika #atvesta #mergina #atsisake