Šiame straipsnyje nagrinėjama Karen Horney neurozės koncepcija, atkreipiant dėmesį į socialinius ir kultūrinius veiksnius, lemiančius neurotinius konfliktus ir nerimą. Aptariami neurotinių nuostatų ypatumai, jų įtaka asmenybei ir galimi būdai įveikti vidinius prieštaravimus.
Neurozės samprata Karen Horney požiūriu
Karen Horney (1885-1952), XX a. psichoanalitikė, pasiūlė savitą neurozės koncepciją, laikydama ją būdu žmogui „gyvenimą daryti sau pakenčiamą“. Horney teigimu, neurozės pagrindas - pamatinis nerimas, kylantis iš nesaugumo jausmo, kurį sukelia nepalankios aplinkos sąlygos, ypač vaikystėje. Šis nerimas skatina žmogų gintis, naudojant neurotines strategijas, kurios ilgainiui tampa asmenybės dalimi ir sukelia vidinius konfliktus.
Pamatinis nerimas ir neurotinės nuostatos
Neurotiškos nuostatos žmogų verčia paklusti, kovoti arba atsiriboti nuo kitų ar savęs. Neurozės varomoji jėga - kompulsyvūs potraukiai, kylantys iš izoliacijos ir nevilties, baimės, iš priešiškumo jausmų ir atstovauja būdus, kuriais mėginama įveikti pasaulio iššūkius. Neurotinis konfliktas gimsta iš nesuderinamų nuostatų, kurios ir sudaro neurozės šerdį. Neurotiniai polinkiai stiprina vienas kitą ir kuria konfliktus. Asmuo stulbinamai daug energijos sueikvoja siekdamas „išspręsti“ šiuos konfliktus.
Horney išskyrė tris pagrindines neurotines nuostatas, kurios atspindi žmogaus santykį su kitais žmonėmis:
- Judėjimas artyn prie žmonių: Šiai nuostatai būdingas perdėtas poreikis būti mylimam, priimtam ir patenkinti kitų lūkesčius. Žmogus stengiasi įtikti, vengia konfliktų ir bijo būti atstumtas.
- Judėjimas prieš žmones: Ši nuostata pasireiškia agresyvumu, konkurencingumu ir poreikiu dominuoti. Žmogus siekia kontroliuoti kitus, išnaudoti juos savo tikslams ir nebijo būti priešiškas.
- Judėjimas tolyn nuo žmonių: Šiai nuostatai būdingas atsiribojimas, nepriklausomybės siekimas ir vengimas artimų santykių. Žmogus stengiasi būti savarankiškas, neįsipareigoti ir nebūti priklausomas nuo kitų.
Šios nuostatos pačios savaime nėra patologiškos, tačiau neurotiškam žmogui jos tampa rigidiškos ir nesuderinamos. Tai reiškia, kad žmogus nuolat jaučia vidinį konfliktą tarp šių nuostatų, nes negali patenkinti visų savo poreikių vienu metu. Pavyzdžiui, jis nori būti mylimas ir priimtas, bet tuo pačiu metu bijo būti priklausomas ir pažeidžiamas.
Taip pat skaitykite: Horney neurozės samprata
Neurotiniai konfliktai ir jų sprendimo būdai
Neurotiniai konfliktai kyla iš nesuderinamų nuostatų, kurios ir sudaro neurozės šerdį. Neurotiniai polinkiai stiprina vienas kitą ir kuria konfliktus. Asmuo stulbinamai daug energijos sueikvoja siekdamas „išspręsti“ šiuos konfliktus.
Horney išskyrė keturis pagrindinius „mėginimus spręsti“ neurotinius konfliktus, kurie sukelia ryškius negatyvius asmenybės pokyčius:
- Idealizuoto „Aš“ kūrimas: Žmogus susikuria nerealų, idealizuotą savęs vaizdą, kuriame konfliktuojančios dalys nebeatrodo kaip konfliktai, o veikiau kaip turtingos asmenybės aspektai. Tai leidžia jam jaustis geresniu, stipresniu ir vertingesniu, tačiau atitolina nuo realybės ir trukdo priimti save tokį, koks yra.
- Traukimasis nuo savęs: Šiuo atveju, vietoj traukimosi nuo kitų, traukiamasi nuo savęs. Žmogaus tikrasis aš jam darosi nerealus.
- Eksternalizacija: Siekiama pašalinti skilimą, kartu tai padeda prislopinti ir visus kitus konfliktus per eksternalizaciją. Žmogus linkęs perkelti savo vidinius konfliktus į išorinį pasaulį, kaltindamas kitus dėl savo problemų.
- Slepiamasi nuo konfliktų: Žmogus neigia savo vidinius konfliktus, stengdamasis jų nepaisyti ir nekreipti į juos dėmesio. Tai leidžia jam išvengti nemalonių jausmų, tačiau neleidžia išspręsti problemų ir veda prie dar didesnės frustracijos.
Šie „mėginimai spręsti“ neurotinius konfliktus yra neefektyvūs ir sukelia ryškius negatyvius asmenybės pokyčius. Žmogus tampa labiau pažeidžiamas, priklausomas nuo kitų nuomonės ir nepatenkintas savo gyvenimu.
Kultūriniai veiksniai ir neurozė
Horney pabrėžė, kad neurozė yra ne tik individuali problema, bet ir kultūros produktas. Ji teigė, kad šiuolaikinė Vakarų kultūra skatina konkurenciją, individualizmą ir materializmą, kurie sukelia nerimą, nesaugumą ir izoliaciją. Šie jausmai ypač stipriai veikia neurotiškus žmones, kurie jau ir taip yra pažeidžiami.
Ekonominiu požiūriu šiuolaikinė kultūra paremta individų konkurencijos principu. Atskiras individas turi kautis su kitais tos pačios grupės individais, turi juos pralenkti ir neretai nustumti šalin. Kas vienam pranašumą suteikia, iš kito atima. Psichinis šios padėties rezultatas - tarp individų tvyranti įtampa ir priešiškumas. Kiekvienas yra realus ar potencialus kitų konkurentas. Tokia padėtis aiškiai matoma tarp vienos profesijos atstovų, nors žmonės ir stengiasi būti teisingi ar maskuoti padėtį mandagia atida. Tačiau privalu pabrėžti, kad poreikis varžytis ir jį lydintis potencialus priešiškumas persmelkia visus žmonių santykius. Jis persmelkia ryšius tarp vyrų ir tarp moterų, ir, kad ir dėl ko būtų varžomasi - populiarumo, kompetencijos, patrauklumo ar kokios kitos socialinės vertybės, - patikimos draugystės galimybės skaudžiai sumenksta. Konkurencija tarp tėvo ir sūnaus, motinos ir dukters, tarp vaikų nėra bendrasis žmonių santykių reiškinys, bet atsakas į kultūros nulemtus stimulus. Potenciali priešiška įtampa tarp individų nepaliaujamai skatina baimę - kitų potencialaus priešiškumo baimę, kurią stiprina baimė susilaukti keršto už savo priešiškumą. Kitas normalaus individo baimės šaltinis - numanymas, kad gali nepasisekti. Nesėkmės baimė reali, nes daug didesnė tikimybė, kad žmogui nepasiseks, negu kad jį aplankys sėkmė, o nesėkmės konkurencinėje visuomenėje kelia realią reikmių frustraciją. Nesėkmės reiškia ne tik ekonominį nesaugumą, - netenkama prestižo, kyla įvairios kitokios emocinės frustracijos.
Taip pat skaitykite: Horney požiūris į neurozę
Horney teigimu, mūsų kultūroje glūdi tam tikri tipiniai sunkumai, kurie pasireiškia kaip kiekvieno individo gyvenimą paliečiantys konfliktai ir kurie susikaupę gali sukelti neurozę.
Kaip atpažinti neurozę?
Neurozės sąvoka kartais naudojama kaip sinonimas nuolatiniam nerimui ir emociniam nestabilumui apibūdinti. Jausmų gamą temdo žema savivertė, gėda, abejonės, pavydas, baimės, pyktis, prieštaravimai, depresiniai polinkiai, vienišumo jausmas ir suicidinės mintys. Neurotikus dažnai lydi prasta nuotaika ir kartais tam net nereikia rimtos priežasties, nes jie visada randa dėl ko jaudintis, mėgsta graužti save dėl to ką padarė ar nepadarė. Nuolatinis nerimas jaučiamas todėl, kad eilines gyvenimo situacijas jie vertina kaip grėsmingas, menkas problemas sureikšmina, o dideles mato kaip pasaulio pabaigą.
Tačiau svarbu atskirti neurozę nuo normalaus nerimo ir streso. Kiekvienas žmogus patiria nerimą tam tikrose situacijose, tačiau neurotiškam žmogui nerimas tampa nuolatiniu ir kankinančiu jausmu, kuris trukdo jam gyventi normalų gyvenimą.
Štai keletas požymių, kurie gali rodyti, kad žmogus kenčia nuo neurozės:
- Nuolatinis nerimas ir įtampa
- Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi
- Perdėtas jautrumas kritikai
- Sunkumai priimant sprendimus
- Nuolatinis kaltės jausmas
- Atsiribojimas nuo kitų žmonių
- Depresija ir apatija
- Panikos atakos
Jei jaučiate, kad šie požymiai jums būdingi, svarbu kreiptis į specialistą - psichologą arba psichoterapeutą.
Taip pat skaitykite: Horney požiūris
Kaip įveikti neurozę?
Neurozės įveikimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės, atkaklumo ir noro keistis. Svarbiausia - suvokti savo problemas ir priimti save tokį, koks esate.
Štai keletas būdų, kurie gali padėti įveikti neurozę:
- Psichoterapija: Psichoterapija yra efektyviausias būdas įveikti neurozę. Terapijos metu žmogus gali išsiaiškinti savo problemų priežastis, išmokti naujų elgesio modelių ir sustiprinti savo savivertę.
- Saviugda: Saviugda gali padėti žmogui geriau suprasti save, savo jausmus ir poreikius. Yra daug knygų, straipsnių ir seminarų, kurie skirti saviugdai. Svarbu pasirinkti patikimus šaltinius ir praktikuoti tai, ką išmokote.
- Sveikas gyvenimo būdas: Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir pakankamą miegą, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti savijautą.
- Atsipalaidavimo technikos: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą.
- Socialinė parama: Socialinė parama iš šeimos, draugų ir bendruomenės gali padėti žmogui jaustis mažiau vienišam ir palaikomu.
Svarbu prisiminti, kad neurozės įveikimas yra individualus procesas, ir nėra vieno visiems tinkančio sprendimo. Svarbiausia - būti kantriam, atkakliam ir nebijoti kreiptis pagalbos.
Karen Horney veikalų aktualumas
Klasikės veikalai skamba taip, tarsi būtų parašyti šiandien, ir yra ne mažiau aktualūs nei tada, kai buvo sukurti. "Neurotiška mūsų laikų asmenybė" - bene garsiausia Karen Horney knyga, kuri ir XXI amžiaus pradžioje tiek pat (jei ne daugiau) aktuali, kiek ir 1937 metais, kai buvo parašyta.
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti nerimą ir įtampą
Štai keletas praktinių patarimų, kaip sumažinti nerimą ir įtampą kasdieniame gyvenime:
- Stebėkite savo mintis: Stenkitės atpažinti negatyvias mintis ir pakeisti jas pozityviomis.
- Būkite dėmesingi: Sutelkite dėmesį į tai, ką darote šiuo metu, o ne į neramias mintis.
- Praktikuokite dėkingumą: Kasdien raskite bent kelis dalykus, už kuriuos esate dėkingi.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko poilsiui, pomėgiams ir veiklai, kuri jums teikia malonumą.
- Bendraukite su kitais: Palaikykite ryšius su šeima, draugais ir bendruomene.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su savo problemomis vieni, nebijokite kreiptis į specialistą.