Daugelis žmonių susiduria su laikinais nuotaikos svyravimais, tačiau ilgai trunkanti ir negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių įvairioms gyvenimo sritims - nuo fizinės sveikatos iki emocinės gerovės. Šis straipsnis apžvelgia, kaip ilgalaikė depresija gali paveikti žmogaus gyvenimą, remiantis įvairiais tyrimais ir specialistų įžvalgomis.
Dantų Netekimas Ir Bendrosios Sveikatos Ryšys
Nors dantų netekimas dažnai laikomas tik estetine problema, naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia didžiulę burnos higienos reikšmę žmogaus sveikatai. Praradę dantis žmonės dažniau susiduria su nerimu bei depresija. Prasta burnos higiena ir dantų netekimas gali turėti įtakos lėtinių virškinamojo trakto ligų ir net skrandžio bei stemplės vėžio išsivystymui. CLINIC | DPC odontologijos klinikų tinklo įkūrėjas Simonas Bankauskas sako, jog dantų netekimas ir didesnė vėžio rizika yra susiję keletu skirtingų būdų.
Dantų Netekimas Ir Vėžio Rizika
Meta-analizės duomenimis, netekus 10 ir daugiau dantų, skrandžio vėžio rizika išauga 9 proc., o stemplės vėžio rizika - 14 proc. Dažniausia suaugusiųjų dantų netekimo priežastis - parodontozė. Kaip ir bet kuri kita lėtinė liga, parodontozė mažina organizmo atsparumą bei sukuria palankią terpę vėžinėms ląstelėms daugintis. Antra pagrindinė dantų netekimo priežastis - dantų ėduonis. Jo atsiradimą lemia prasta burnos higiena ir gausus angliavandenių (ypač saldumynų) vartojimas. Tyrimais įrodyta, jog didelis angliavandenių kiekis turi įtakos vėžinių susirgimų išsivystymui. Trečias būdas, kaip dantų netekimas daro įtaką onkologinių susirgimų rizikai - bakterijos. Netekus dantų ilgainiui sveikame periodonto audinyje (dantenose) ima kauptis bakterijos. Jei negydoma, gali kilti uždegimas, kuris paskleis mikrobus po visą organizmą ir sukurs palankesnę terpę vėžiui atsirasti.
Dantų Netekimas Ir Nutukimas
Dantų netekimas taip pat susijęs su antsvoriu. Šis ryšys abipusis - dantų netekę žmonės dažniau priauga antsvorio, o juo besiskundžiantieji dažniau praranda dantis. Visų pirma netekus dantų suprastėja kramtymo funkcija. Todėl žmonės valgo mažiau vaisių, daržovių, riešutų. Dažniau pasirenkamas minkštas maistas, kuris, kaip taisyklė, būna ir kaloringesnis: bandelės, virtų bulvių gaminiai, makaronai. Maistą suminkštinti padeda terminis apdorojimas bei gausus riebalų vartojimas. Visa tai skatina nutukimą. Antra vertus, antsvorio turintys žmonės dažniausiai yra linkę į nesveiką, angliavandenių kupiną mitybą.
Dantų Netekimas Ir Alzheimerio Liga
2017 metais mokslininkai atrado ryšį tarp dantų netekimą sukeliančio uždegimo ir Alzhaimerio ligos. Nustatyta, kad lėtinė parodontozė 70 proc. padidina riziką susirgti Alzhaimeriu. Tai patvirtino ir naujausi moksliniai tyrimai, rodantys, jog mikrobai iš žmogaus burnos gali keliauti po visą organizmą, o galiausiai pasiekti net smegenis. JAV gydytojas Stephen‘as Dominy‘as atliko eksperimentą su pelėmis, kurio metu nustatė, kaip graužikų dantenų uždegimas išsivysto į ligą, primenančią Alzhaimerį. Negydoma parodontozė lygiai tokį patį efektą turi ir žmonėms. Uždegimą sukeliančios bakterijos Porphyromonas gingvinalis geba pralaužti hematoencefalinį bajrerą ir per kraują patekti į žmogaus smegenis. Ten šios bakterijos sunaikina sveikas nervines ląsteles. Galiausiai šis puolimas išsivysto į Alzhaimerio ligą.
Taip pat skaitykite: Pagalba esant ilgalaikei nemigai
Dantų Netekimas Ir Psichologinė Savijauta
Sveika ir graži šypsena - žmogaus vizitinė kortelė. Tiek jaunam, tiek senam pageltę, kreivi ar trūkstami dantys sukelia emocinių ir psichologinių iššūkių. Daugybė studijų rodo, jog dantų netekimas turi glaudų ryšį su prastesne saviverte, nerimu ir net depresija. Netekęs dantų žmogus paprastai kompleksuoja, ima vengti šypsotis, gali net pradėti izoliuoti save nuo aplinkinių. Tai labai neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei. Ilgai besitęsianti tokia situacija gniuždančiai veikia žmogų ir kelia depresyvias emocijas. Amerikos dantų tyrimų asociacijos atliktas tyrimas su daugiau kaip 450 tūkst. respondentų parodė aiškų ryšį tarp dantų netekimo ir nerimo bei depresijos išsivystymo. Dantų netekę respondentai kur kas dažniau skundėsi nerimo sutrikimu bei turėjo diagnozuotą depresiją. Šis ryšys buvo vienodai stiprus tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus respondentų tarpe.
Skydliaukės Sutrikimai Ir Depresija
Skydliaukė - mažytė drugelio formos liauka priekinėje kaklo srityje, sverianti vos iki 30 g, tačiau gamina hormonus, nuo kurių priklauso daugelis mūsų organizmo funkcijų: bendras energijos lygis, aktyvumas, nuotaika, mąstymas, kūno svoris, grožis ir net vaisingumas. Pasak statistikos, apie 28 proc. Lietuvos gyventojų, dauguma - moterų, ypač vyresnio amžiaus, turi skydliaukės sutrikimų. Skydliaukės veikla gali būti susilpnėjusi arba per daug aktyvi. Dažnesnis yra pirmasis sutrikimas, dar vadinamas hipotiroze.
Hipotirozė Ir Psichikos Sutrikimai
Pagrindiniai skydliaukės veiklos nepakankamumo simptomai - mieguistumas, ilgos miego valandos, nuovargis, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, šalčio netoleravimas, depresyvi nuotaika, o kartais priešingai - gili hipotirozė gali pasireikšti kaip psichiatrinis sutrikimas, ūmiu nerimo sindromu, psichoze. Tyrimais įrodyta, jog kartais pacientams netgi gali kilti suicidinių minčių. Yra mokslinių studijų, kuriose nurodoma, kad tam tikri hipotirozės požymiai gali būti painiojami su depresija bei kitais psichikos sutrikimais. Jeigu liga ilgai negydoma, šie pacientai gali pakliūti į psichiatrijos skyrius dėl psichozių, haliucinacijų, paranojų, fobijų, depresijos ir pan. Jie gydomi psichiatriniais vaistais, bet būklė negerėja. Situacija pasikeičia tik tuomet, jei kam nors iš medikų kyla mintis patikrinti skydliaukės veiklą, nors iš tiesų atpažinti skydliaukės veiklos sutrikimus padėtų keletas paprastų klausimų - pavyzdžiui, ar pacientas netoleruoja šalčio, kaip ilgai jautė nuovargį, ar buvo pablogėjusi atmintis ir pan. Kol pasireiškia kokios nors formos psichozė, tipiniai hipotirozės simptomai gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau. Pasak statistikos, kuri nors psichozės forma pasireiškia 5-15 proc. pacientų, sergančių hipotiroze.
Hipertirozė Ir Bipolinis Sutrikimas
Hipotirozei priešinga skydliaukės liga - hipertirozė, pasireiškianti kaip tik per didele šios liaukos veikla, kurią taip pat gali sukelti tam tikra autoimuninė liga, dėl kurios baltosios kraujo ląstelės naikina skydliaukę stimuliuojantį hormoną TTH. Hipertirozės atveju žmogus dažniausiai būna labai energingas, labai pozityvus, veiklus, turi daugiau veiklų nei kiti, daug valgo, bet jo svoris neauga, yra liesas, dažnai viduriuoja, gali būti padidėjęs jo kraujospūdis ir pulsas. Tačiau ilgainiui šie simptomai stiprėja, ir aplinkiniams jo elgesys pradeda atrodyti jau neadekvatus, per daug aktyvus, o tai jau labai panašu į bipolinio sutrikimo hipomanijos, manijos fazes, kurias keičia gili depresija: tuomet gyvenama tarp dviejų banguojančių būsenų - manijos ir depresijos.
Psichikos Ligų Stigma Ir Gydymo Baimė
Gydytojas psichiatras pasakoja, jog žmonių baimė psichikos ligoms turi gilias istorines šaknis. Mūsų, lietuvių, baimės šaknys itin susijusios su sovietmečiu, kada psichikos ligų turintys žmonės buvo tiesiog išstumiami iš visuomenės. Susirgęs psichikos liga, automatiškai tapdavai atstumtuoju - netekdavai darbo, galimybės vairuoti, daugybės kitų žmogiškų teisių. Būtent toks sovietmečio palikimas, susijęs su psichikos ligomis, ir liko daugybės žmonių atmintyje, todėl nemažai įpročių, mitų vis dar egzistuoja.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti vaiko miegą?
Depresija Nėra Tinginių Liga
Nors tokias psichikos ligas, kaip depresiją, neretai lydi tokios frazės, kaip „tik daug laisvo laiko turintys žmonės gali leisti sau susirgti depresija“, „depresija serga tik bedarbiai“, gydytojai visa tai paneigia. Depresija nereiškia, kad esi silpnas. Depresija reiškia, kad buvai stiprus per ilgai. Ši mintis teisingai apibūdina depresiją, nes daugeliu atvejų žmonės tiesiog per ilgai buvo stiprūs, laikėsi, nors sirgo depresija. Šia liga dažniau serga tie, kurie ilgai slaugė sunkiai sergančius artimuosius, neįgaliuosius. Tokiais atvejais asmenys prisiima sau per didelę naštą, tad tai tikrai nėra tinginių liga - depresija yra per stiprių, per daug dirbančių, per didelę naštą ir atsakomybę prisiimančių žmonių liga.
Negydoma Depresija Ir Priklausomybės
Negydoma depresija taip pat tarsi apauga ir kitomis ligomis - šalia dažnai tenka spręsti ir alkoholizmo problemas. Ir ne tik vyrams, kaip dažnai manoma. Moterims būdingas vadinamasis „slaptasis alkoholizmas“ - jos dažniau linkusios alkoholizmą slėpti: išgerti paslapčia, vakare, o artimieji kartais to net nepastebi. Alkoholis čia naudojamas tarsi medikamentas, kad žmogus jaustųsi ramesnis, linksmesnis, galėtų dirbti, bendrauti. Šalia alkoholizmo, negydomą depresiją lydi ir kitos problemos: žmogus tampa lėtesnis, nieko nebenori, netenka darbo, gyvenimas tarsi sustoja - tai apsunkina gydymą.
Destruktyvios Reakcijos Ir Mitas Apie Savigydą
Sužinojus apie depresijos diagnozę, vis daugiau žmonių reaguoja neperdėtai, normaliai, nes dažniausiai yra kreipiamasi ligai jau gerokai pažengus, o tada - jau ateina suvokimas, kad reikia pagalbos. Tačiau pasitaiko atvejų, kada sužinojus diagnozę kyla destruktyvios reakcijos iš paties paciento bei jo artimųjų - tai dažniausiai vyksta dėl klaidingų įsitikinimų ir mitų. Dažnai ateina asmuo su labai bloga savijauta - nemiegojęs, nerimauja, galbūt galvoja apie savižudybę, o iš artimųjų sulaukia tokių komentarų, kaip kad „neik gydytis, tave padarys kvailiu, negalėsi dirbti, neteksi vairuotojo teisių, neik pas psichiatrą“ ar „susiimk, pakeisk požiūrį, išgysi pats“, pagal mitą, kad žmogus pats išsigalvoja sau ligą. Čia tas pats, jei žmogui susilaužius koją būtų sakoma palaukti, nesikreipti į gydytojus, o „susiimti“, atsistoti ir eiti. Taip neturėtų būti.
Rudeninė Depresija: Mitas Ar Realybė?
Rudenį mes susiduriame su tuo, kad gauname mažiau saulės spindulių, baigiasi atostogų laikotarpis, grįžtame į darbus, susiduriame su didesne įtampa, krūviu, stresinėmis situacijomis. Dėl visų šių veiksnių nuotaika gali pablogėti. Tačiau bloga nuotaika - dar ne depresija. Liūdesys yra natūralus reiškinys.
Depresijos Simptomai
Labai dažnai liūdesys arba pablogėjusi nuotaika yra tik vienas iš simptomų. Depresijai taip pat būdingas jėgų trūkumas, nenoras veikti. Žmogus skundžiasi, kad neturi jėgų net nusiprausti. Blogėja apetitas, miegas, o veikla, kuri anksčiau džiugindavo, dabar nebeteikia pasitenkinimo. Nebesinori susitikti su draugais, bendrauti. Jei tokia būsena trunka daugiau nei pora savaičių, galima įtarti depresiją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Fiziniai Pojūčiai Sergant Depresija
Somatiniai pojūčiai tikrai gali pasireikšti: skausmai, virškinamojo trakto sutrikimai, dusulys, nuovargis. Be abejo, pirmiausiai reikėtų išsitirti, ar visa tai nesusiję su širdies, kraujagyslių patologija. Dažnai po minėtų atvejų kardiologai, ištyrę ir neradę priežasties, rekomenduoja kreiptis pas psichiatrus ir įvertinti, ar tai nėra vegetacinės nervų sistemos poveikis ir galbūt skausmai susiję su vidiniais išgyvenimais.
Depresijos Paplitimas Ir Charakterio Savybės
Jei kalbame apie statistiką, 5 proc. Lietuvoje gyvenančių žmonių serga depresija, tad mes atitinkame pasaulines tendencijas. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 10-15 proc. žmonių skundžiasi labai panašiais simptomais, kurie apibūdina depresiją. Tačiau mes, lietuviai, save vertiname kaip šaltus žmones, linkusius daugiau kritikuoti, ne tik kaimyną, bet ir save. Dėl šio reiklumo, nepasitenkinimo labai dažnai susidaro įspūdis, kad kas antras žmogus serga depresija. Visa tai - ne dėl klimato, o dėl charakterio savybių.
Savistaba Ir Psichoedukacija
Šių dalykų išmokstama. Tai vadinama psichoedukacija. Mes ją atliekame: kalbame su pacientais, edukuojame, kaip atpažinti simptomus, kaip juos įvertinti. Dažnai žmonės, pirmąkart susidūrę su depresija, net nesupranta ir nežino, kas yra depresija. Tai būna vienokie ar kitokie skausmai, pojūčiai, nemiga ir tada žmogus skundžiasi: „Aš tik nemiegu, man viskas gerai“. Nors iš tikrųjų yra liūdnas, galvoja apie nemalonius dalykus, negali susikaupti. Laikui bėgant žmonės išmoksta atpažinti simptomus ir tai yra labai svarbu savipagalbai, nes žmogus tuomet gali įtarti ligos recidyvą arba grįžtančius ankstesnius simptomus. Tokiu atveju reikia nelaukti ir kreiptis pagalbos.
Pasekmės Negydant Depresijos
Užtenka vienos depresijos. Depresija - tai kančia. Kančia kitam žmogui. Negydoma depresija - nesibaigianti kančia. Žmogui yra sunku, jis nejaučia jokio džiaugsmo. Jei ši būsena tęsiasi labai ilgai, ji sukelia daug papildomų problemų. Kalbant apie somatines ligas, yra posakis, kad visos ligos kyla dėl nervų. Taip yra dėl nuolatinio streso. Apie liūdniausią išeitį - savižudybes - Lietuvoje kalbame daug, tam skiriame dėmesio, tačiau savižudybės išlieka labai opi problema mūsų šalyje. Savižudybės rizika, sergant depresija, padidėja 10-20 kartų. Ši rizika, negydant depresijos, dar ženkliai didesnė.
Gydymo Būdai Ir Trukmė
Ar galima pasveikti nuo depresijos - taip, galima, jei veikiamos visos grandys. Jei žmogaus asmenybė susiformavusi, jis yra išauklėtas, išmokytas, reiklus sau, nepatenkintas savimi, mes rinksimės psichoterapinę pagalbą, kuri užtruks metus-du-tris, kol žmogus pažins save labiau ir išmoks kitaip vertinti savo pasiekimus, kitaip į juos reaguoti. Jei kalbame apie biologinę priežastį, antidepresantai pradeda veikti po dviejų savaičių, bet, vėlgi, jų efektas pilna jėga pasireiškia maždaug po dviejų mėnesių. Todėl neįsivaizduokime, kad depresijos gydymas yra stebuklas, kuris įvyksta per vieną dieną. Nėra vienintelio būdo ar „piliulės“, kurią mes duodame ir žmogus pasveiksta. Reikia kantrybės, atkaklumo ir pasiryžimo.
Antidepresantai: Veikimo Schema Ir Mitai
Paprastai kalbant, jie atstato neuromediatorių kiekį sinapsei - neuronui, nervų ląstelėms. Kai sumažėja neuromediatorių kiekis, antidepresantų poveikis - atstatyti jų kiekį, kad jis grįžtų į normą. Kalbant apie antidepresantus, gajus mitas, kad žmogus prie jų pripranta. Tačiau, jei kalbame apie antidepresntus, tokie reiškiniai nevyksta. Dar viena probleminė situacija - jei žmogui pagerėja ir jis vartojimą nutraukia po mėnesio. Tai klaida, to nevertėtų daryti. Pirmąkart susirgus depresija, gydytojas skiria ne trumpesnį negu 6 mėn. trukmės antidepresantų kursą tam, kad liga negrįžtų. Pakartotinai susirgus depresija, tas kursas prailgėja iki dviejų metų.
Savijauta Vartojant Antidepresantus
Taip, jeigu įsivaizduosime kenčiantį žmogų, kuris nieko negali, nedaro, neturi jėgų. Pradėjus vartoti vaistą aktyvuosis žmogaus nervų sistema. Todėl pradžioje, pirmomis dvi savaitėmis, dar nuotaikai nepagerėjus, žmogus gali tapti aktyvesnis, gali sustiprėti jo nerimas. Dėl šios priežasties žmogus subjektyviai gali pasijusti šiek tiek blogiau - vaistai pradėjo veikti, bet jis nejaučia pagerėjimo. Kyla stipresnis nerimas, o nuotaika išlieka bloga. Dažnas įspėjimas - pirmas dvi antidepresntų vartojimos savaites į pacientą dėmesį turėtų atkreipti šeimos nariai. Jei jam kyla impulsyvių minčių - reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vėliau, pagerėjus nuotaikai, prasidėjus vaistų veikimui, šitų reiškinių ženkliai sumažėja.
Psichoterapija Ir Pagalbos Ieškojimas
Jei depresija labai sunki - visada rekomenduojame medikamentinį gydymą, nes kitaip žmogui ilgai laukti psichoterapinės pagalbos rezultatų gali būti tiesiog per sunku. Jei kalbame apie lengvesnę depresiją, kurios priežastys - psichologinės - be abejo, galima pradėti nuo psichoterapinės pagalbos. Reikia ne tik vaistų, bet ir psichologinės, psichoterapinės pagalbos.
Savižudybės Ženklai Ir Pagalba
Ryškiausi ženklai - žmogus labai aiškiai įvardija „aš nenoriu gyventi“, o mes matome, kad jis pasiruošęs tai įgyvendinti ir turi priemonių. Tai - labai didelis pavojaus ženklas, kuomet reikia nedelsiant kreiptis į specialistus. Kiti ženklai - netiesioginiai: teiginiai „aš pavargau, noriu nepabusti iš miego, man viskas pabodo“, impulsyvus skolų grąžinimas, atsisveikinimas, atsiprašymai. Jei žmogų pažįstame, vertiname jo nuotaiką: galbūt jis liūdnesnis, paniręs į save, nelinkęs bendrauti. Jei kyla įtarimas - paklauskime, nebijokime. Paklauskime, ar yra tokių minčių, ar kyla noras kažką sau pasidaryti.
Kaip Reaguoti Išgirdus Apie Savižudybę?
Mes sėdime kartu, kalbamės, išgirstame tai, kas mus gąsdina, neramina. Mums reikia išsiaiškinti, kodėl jis nori taip padaryti. Sužinokime tai, apie ką jis nori papasakoti. Tuomet vertėtų pasiūlyti pagalbą, skambinti specialistui ar padėti kitais būdais. Svarbiausia būti šalia žmogaus.
Depresija Ir Onkologinės Ligos
Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Psichologine prasme diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, sužinojus diagnozę kyla daug sudėtingų klausimų. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai.
Emocinė Sveikata Ir Fizinė Būklė
Nepraraskite vilties, nes ji yra stebuklas. Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu. Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos. Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais.
Pokyčiai Ir Nauja Realybė
Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta.
Pyktis, Nerimas Ir Nežinomybė
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Nuovargis, t. y. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Nerimas yra dažna emocija. Jei jums ar jūsų artimajam neseniai buvo diagnozuotas vėžys arba jums taikomas vėžio gydymas, nerimas yra tikėtina reakcija į tai. Galite jausti netikrumą dėl ateities.
Kaip Susidoroti Su Stresu?
Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą. Leiskite laiką lauke. Prisijunkite prie paramos grupės. Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką.
Stresas Ir Depresija: Šiuolaikinio Gyvenimo Iššūkiai
Šiandieninis gyvenimo tempas ir nuolatiniai iššūkiai neišvengiamai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą. Stresas ir depresija - du glaudžiai susiję reiškiniai, darantys didelę įtaką žmogaus savijautai, elgesiui ir netgi fizinei sveikatai. Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas.
Trumpalaikis Ir Lėtinis Stresas
Trumpalaikis stresas, pavyzdžiui, patiriamas prieš egzaminą ar svarbų įvykį, gali būti netgi naudingas. Tačiau, kai stresas tampa nuolatiniu palydovu, jis veda į išsekimą ir pažeidžia silpniausias organizmo vietas. Lėtinis stresas - tai ilgalaikis, nuolat lydintis emocinis ir fizinis įtampos jausmas, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus.
Lėtinio Streso Poveikis Organizmui
Lėtinis stresas pasireiškia ne tik bloga nuotaika ar nuolatiniu nuovargiu. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys. Būtent lėtinis stresas dažnai lemia širdies ir kraujagyslių ligas: padidėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto ar insulto rizika. Imuninė sistema taip pat nukenčia - lėtinį stresą išgyvenantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jiems lėčiau gyja žaizdos ir dažniau pasireiškia įvairios infekcijos. Virškinimo sistema - dar viena „taikinys“: dažnesni skrandžio ir žarnyno sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, opaligė. Taip pat nukenčia psichikos sveikata - lėtinis stresas dažnai sukelia depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, miego problemas. Pastebimas ir neigiamas poveikis odai - dažn…