Gyvenimas yra kupinas sunkių išbandymų. Išbandymai dažnai įvyksta netikėtai, žmogus jų negali sustabdyti ar nuspėti. Tokie sunkūs išbandymai keičia žmogaus gyvenimą, likimą bei asmenybę. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip išbandymai veikia žmogaus gyvenimą, likimą, asmenybę ir vertybes lietuvių literatūroje.
Išbandymų įtaka žmogaus likimui ir asmenybei
Žmogus pasitinka neišvengiamą likimą, o kartu su juo ir skiriamą kančią. Ne visus gyvenimo duotus išbandymus žmogus gali įveikti, kai kurie likimo smūgiai asmenį palaužia atimdami tai, kas jam brangiausia, sugriaudami svajones bei šviesią ateitį, tačiau kiti sunkumai sustiprina dvasinį pasaulį, padeda priimti teisingus sprendimus. Skaudūs likimo duoti išbandymai priverčia žmogų vertinti gyvenimą bei ieškoti atramos sunkią akimirką. Taigi, visais atvejais asmuo parodo savo charakterį ir tai, kiek stiprybės jis turi savyje, tačiau kiekvienas patirtas išbandymas daugiau ar mažiau pakeičia žmogų bei jo likimą.
Išbandymai labai skirtingai veikia žmones, nes visi žmonės yra skirtingi ir skirtingai reaguoja į sunkius įvykius. Kartais gyvenime susiklosto taip, kad gyvenimo patirtys, pergalės ir nesėkmės įtakoja žmogaus savivertę. Žinoma, geros gyvenimo patirtys aukština žmogaus savivertę, o blogos - mažina.
Tremtis kaip asmenybės išbandymas B. Sruogos kūryboje
Visų pirma, tremtis į koncentracijos stovyklą sužlugdo žmogų ir jam išlikti reikia labai stiprios vidinės dvasios. Būtent apie tremtinius rašė žymus lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga savo reikšmingiausiame kūrinyje, beletrizuotoje prisiminimų knygoje - „Dievų miškas“. B. Sruoga tiesiogiai susidūrė su XX amžiaus vidurio totalitarizmo košmaru, patyrė ir fašistinės sistemos žmonių naikinimo technologijas, ir sovietinio komunistinio režimo brutalumą.
Šis kūrinys išsiskiria iš visos Sibiro tremtinių literatūros, koncentracijos stovyklos patirtis perteikiama juoko forma. Autorius aprašė nežmonišką Štuthofo lagerio tikrovę, kurioje išlikti žmogumi yra beveik neįmanoma. Apie desperatiškas pastangas gyventi pasakojama lyg stebintis: „Numirėlis atkakliai šliaužia - tarytum jis dar labai svarbių reikalų turėtų pasauly.” Žmonės gyvena aplinkoje, kurioje yra žeminami, niekinami, išnaudojami, kaip pigi darbo jėga, iš jų yra tyčiojamasi bei žodis „žmogus” apskritai neegzistuoja. „Dievų miškas“ - tai žiauri, mirtį nešanti vieta. Balys Sruoga tremtyje patyrė daugybę gyvenimo išbandymų: „Aš peržengiau mirties ir gyvybės slenkstį, pažvelgiau amžinybei į akis”. Sunkiomis lagerio sąlygomis, gyvenimo skirtais išbandymais, jis stengėsi išlikti savimi.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Kiti išbandymai lietuvių literatūroje
Gyvenimas yra kupinas sunkių išbandymų. Daug sunkumų žmonės patiria tada, kai miršta jų mylimi žmones - tada žmogus labai kenčia ir jam būna sunku iš naujo gyventi be to žmogaus. Kitais atvejais žmogų labai veikia karas - karas yra destruktyvi jėga, kurios metu viskas yra naikinama, tada žmogus netenka namų, šeimos, šalies ar viso gyvenimo darbo.
Šiame dvyliktos klasės kalbėjimo pavyzdyje gilinamasi į išbandymus, kuriuos patiria lietuvių literatūros kūrinių veikėjai. Kaip žinome, kiekvieno žmogaus gyvenimas yra neatsiejamas nuo iššūkių ir sudėtingų dilemų, todėl nenuostabu, kad ir literatūroje vaizduojamiems personažams tenka susidurti su įvairiais gyvenimo išbandymais. Juos galima tapatinti su akimirkomis, kai tenka žengti lemtingą žingsnį, priimti sprendimą, turintį didelę reikšmę individo likimui. Kalboje aptariami personažai išbandomi emociškai, nes jie patiria vidinius nesutarimus su savimi, sprendžia jausmo ir proto konfliktus. Vieno lietuvių literatūros žmogaus išbandymai - įvairios gyvenimo patirtys, kurios leidžia suprasti, kas yra tikroji gyvenimo prasmė. Kita vertus, gyvenimas tiesiogiai išbando lietuvių literatūros žmogaus vidinę tvirtybę: prieš šį išbandymą kito kūrinio veikėjas suklumpa ir emociškai palūžta.
Kazys Boruta, lietuvių literatūros klasikas, žymiausiame romane „Baltaragio malūnas“ vaizduoja gražią, bet liūdną meilės istoriją.
Vertybės išbandymų akivaizdoje
Kurias vertybes verta branginti? Vienam vertybė - sveikata, o kitam - artimo draugo nelaimė. Kiekvienam iš mūsų žodis „vertybė“ reiškia vis ką nors kitą. Vertybė - dauguma mus supančių įvairiausių šio pasaulio dalykų. Bet ar visos jos doros?
Nors daugelis žmonių sau to ir neprisipažįsta, meilė yra pagrindinis mūsų gyvenimo siekis. Meilė mums suteikia laimę. O tai mums svarbu, nes be jos mes nebūsime tokie, kokie esame dabar. Be meilės nebūtų ir mūsų, jei žmonės nemylėtų vienas kito, būtų labai sunku. Kiekvienas asmuo į klausimą „Kas yra meilė?“ atsako savaip, nes neįmanoma tiksliai apibrėžti šios sąvokos. Galime teigti, kad tai yra švelnūs jausmai arba, atvirkščiai - skausmas. Visi galvoja, jaučia skirtingai, todėl meilės samprata taip pat skiriasi. Ką žmogui reiškia šeima? Šeima, be jokios abejonės, yra kiekvienam žmogui svarbiausias dalykas. Ji savo atžalas užaugina, suteikia drąsos, įdiegia moralinių vertybių.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Praeities svarba ir išbandymai
Ar verta domėtis praeitimi? Praeitis yra mūsų dalis. Kartais mes nenorime jos žinoti, bet reikia suprasti, kas ir iš kur esame. Visi ir viskas turi praeitį. Aš turiu domėtis praeitimi. Kaip tuomet žinosiu, kas esu? „ - tai didžiavimasis savo praeitimi, skausmas dėl patirtų istorinių skriaudų ir jausmingas įsipareigojimas kurti geresnę Lietuvos ateitį“ - Aušros prakalboje išsakyta Jono Basanavičiaus mintis.
Maironis - poetas - lyrikas. Reikšmingiausias jo indėlis į lietuvių literatūrą - lyrinė poezija. Jo eilėraščiai kupini meilės savo gimtajam kraštui Lietuvai: jos praeičiai, gamtai, moteriai.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
tags: #asmenybes #isbandymai #lietuviu #literaturoje #rasinys