Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje internetas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, svarbu atkreipti dėmesį į psichologines traumas, kurias gali sukelti patirtys virtualioje erdvėje. Nors fizinis smurtas yra akivaizdus ir plačiai aptariamas, emocinis, psichologinis smurtas, ypač internete, dažnai lieka nepastebėtas arba nuvertinamas. Šis straipsnis siekia atskleisti įvairius internete patiriamų psichologinių traumų aspektus, jų poveikį individams ir visuomenei, bei galimus būdus, kaip apsisaugoti nuo šių traumų.
Smurto formos internete
Psichologinis smurtas internete gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Patyčios (angl. cyberbullying): nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimai, grasinimai ir kitoks agresyvus elgesys, nukreiptas į asmenį naudojant elektronines priemones.
- Persekiojimas (angl. cyberstalking): nuolatinis sekimas, priekabiavimas ir bauginimas internete, sukeliantis baimę ir nerimą.
- Šmeižtas ir dezinformacija: sąmoningas melagingos informacijos skleidimas, siekiant pakenkti asmens reputacijai.
- Manipuliavimas ir gaslightingas: psichologinis manipuliavimas, siekiant priversti asmenį abejoti savo pačiu, savo realybės suvokimu.
- Sextingas: nors iš pažiūros gali atrodyti nekaltas, intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų siuntimas gali virsti smurto įrankiu, jei jais manipuliuojama ar platinama be asmens sutikimo. Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė šį terminą prieš penkmetį.
Psichologinės traumos poveikis
Internete patiriamos psichologinės traumos gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių asmens psichinei sveikatai ir gerovei. Tai gali sukelti:
- Depresiją ir nerimą: nuolatinis stresas ir baimė gali išprovokuoti depresijos ir nerimo sutrikimus.
- Žemą savivertę: nuolatinė kritika ir žeminimas gali paveikti asmens savivertę ir pasitikėjimą savimi. Jei moteris abejoja savimi ar galvoja, kad yra nepakankamai protinga, gudri, sumani, išmintinga ar subrendusi, moteris gali tiesiog pradėti elgtis taip tarsi turėtų visas šias savybes. Tikėjimas savimi daro didžius stebuklus.
- Socialinę izoliaciją: baimė būti atstumtam ar patirti daugiau smurto gali paskatinti asmenį vengti socialinių kontaktų.
- Savižudiškas mintis: sunkiais atvejais, psichologinės traumos gali sukelti savižudiškas mintis ir bandymus žudytis.
- Posttrauminio streso sindromą (PTSS): kai kuriais atvejais, patirtos traumos gali sukelti PTSS simptomus, tokius kaip prisiminimai, košmarai ir padidėjęs budrumas.
Pažeidžiamiausios grupės
Nors bet kas gali patirti psichologinį smurtą internete, kai kurios grupės yra ypač pažeidžiamos:
- Vaikai ir paaugliai: dėl savo amžiaus ir patirties stokos, vaikai ir paaugliai yra labiau linkę tapti patyčių ir persekiojimo aukomis internete. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, kad vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo. Deja, pasitaiko, kad vaikas savo artimoje aplinkoje nuolat mato nuo šių žalingų įpročių priklausomus žmones: tėvus, senelius, giminaičius.
- Moterys: moterys dažniau patiria seksualinį priekabiavimą ir smurtą internete. Faktai kalba patys už save: 1 iš 3 moterų nuo 15 metų Europos Sąjungoje yra patyrusi fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą artimoje aplinkoje. Šokiruojanti statistika: kas trečia Lietuvos moteris yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje.
- LGBTQ+ asmenys: LGBTQ+ asmenys dažnai susiduria su diskriminacija ir neapykantos kalba internete.
- Mažumų grupės: mažumų grupių atstovai gali patirti rasistinį ar kitokį diskriminacinį smurtą internete.
Smurtas artimoje aplinkoje ir internetas
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai persikelia į internetinę erdvę. Smurtautojai gali naudoti internetą, norėdami kontroliuoti, stebėti ir priekabiauti prie savo aukų. Pavojingiausia vieta moteriai dažnai nėra gatvė, o jos pačios namai. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui - 10 metų. Tik 15 proc. nukentėjusių kreipiasi į policiją. 160 - tiek pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje kasdien sulaukia policijos pareigūnai. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar labai opi ir aktuali problema. SPIS duomenimis 2018 metais 2161 vaikai augo aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (smurtauta) ir/arba tapo galimo smurto liudininkais.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
Emocinis apleistumas ir psichologinė kraujomaiša
Emocinis apleistumas ir psichologinė kraujomaiša taip pat gali turėti didelį poveikį asmens psichinei sveikatai. Emocinis apleistumas - tai situacija, kai vaiko emociniai poreikiai nėra patenkinami. Slapta psichologinė kraujomaiša arba emocinis incestas yra žodžiai nusakantys nesveiką šeimos santykių raidą, kai mama arba tėvas remiasi / kreipiasi į savo vaiką, kad gautų emocinį palaikymą, paramą, praktinių patarimų. Minint Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną, lapkričio 19 d., Paramos vaikams centras primena, kad vaikus visam gyvenimui sužaloti gali ne tik fiziniai veiksmai, bet ir dažnai kartojami žeminantys žodžiai, nuolatinė kritika, gąsdinimai. Emocinis apleistumas. Ką įsivaizduojate, girdėdami žodžius „sunki vaikystė“? Dažniausiai pagalvojame apie fizinį ir/ar seksualinį smurtą, girtuokliaujančius tėvus, šaltus apgriuvusius namus ir alkanus vaikus, ant kurių kūnelių matosi mušimo ir išsekimo žymės. Tokiomis šeimomis susirūpina tarnybos, įstaigos, net kaimynai stengiasi padėti. Ar kai buvote maži, tėvai sakė jums, kad esate blogas ar nieko vertas? Ar drausmindami jus naudojo fizinę jėgą? Ar jums reikėjo rūpintis tėvų problemomis? Ar dažnai bijodavote tėvų?
Mobingas
Pastaraisiais metais, kaip niekad anksčiau, žiniasklaidoje ir teismuose dažnai skamba žodis „mobingas“. Gruodžio viduryje, kaip vieną iš pasitraukimo iš rezidentūros Kauno psichiatrinėje ligoninėje priežasčių mobingą įvardijo grupė jaunų medikų.
Kaip apsisaugoti nuo psichologinių traumų internete
Yra keletas būdų, kaip apsisaugoti nuo psichologinių traumų internete:
- Būkite atsargūs, ką skelbiate internete: venkite dalintis asmenine informacija, kuri galėtų būti panaudota prieš jus.
- Nustatykite privatumo nustatymus: apribokite, kas gali matyti jūsų paskyras ir įrašus.
- Blokuokite ir praneškite apie priekabiautojus: jei patiriate patyčias ar persekiojimą, blokuokite priekabiautojus ir praneškite apie juos platformos administracijai.
- Nebijokite kreiptis pagalbos: jei jaučiatės prislėgtas ar nerimaujate dėl patirto smurto, kreipkitės į draugus, šeimos narius, mokytojus ar psichologus.
- Saugokite savo vaikus: kalbėkite su savo vaikais apie saugų elgesį internete ir stebėkite jų veiklą.
Teisinė bazė ir prevencija
Svarbu, kad valstybės ir tarptautinės organizacijos imtųsi priemonių, kad apsaugotų asmenis nuo psichologinio smurto internete. Seimas antradienį svarstydamas vaiko teisių apsaugos pakeitimus paliko saugumo sąvoką, bet ją apibrėžė siauriau - kaip fizinį ir psichinį saugumą. Švietimo ir mokslo komitetas vykdė parlamentinę kontrolę, kaip ruošiamasi įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančias Švietimo įstatymo pataisas dėl patyčių ir smurto prevencijos ir pagalbos su jomis susidūrusiems. Ko galima tikėtis iš naujausių Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisų, tiksliau nustačiusių, kas yra smurtas prieš vaikus ir uždraudusių fizines bausmes? Priėmus įstatymą, reglamentuojantį atsakomybę už psichologinę prievartą, Anglijos ir Velso policijos pajėgos baudžiamojon atsakomybėn patraukė vos vieną asmenį, nors smurto šeimoje atvejų nemažėja. Neveiksmingas įstatymas Policijos pajėgoms Anglijoje ir Velse nepavyksta pažaboti nusikalstamumo, susijusio su psichologine prievarta. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų auklėjimo prblemas bei santykiuose patiriamą smurtą, „Vaikystės sodas” pakvietė į viešą diskusiją „Tvirta mergaitė”, kuri vyko lapkričio 10 dieną Vilniuje, Mykolo Romerio universitete.
Pagalba aukai
Svarbu atsiminti, kad jūs nesate vieni. Yra daug žmonių, kurie nori jums padėti. Kreipkitės į:
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimo testas
- Artimuosius: pasikalbėkite su draugais, šeimos nariais ar kitais artimaisiais, kuriais pasitikite.
- Specialistus: kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.
- Pagalbos linijas: skambinkite į pagalbos linijas, kur galite anonimiškai pasikalbėti su apmokytais konsultantais.
- Organizacijas: kreipkitės į organizacijas, kurios teikia pagalbą smurto aukoms.
Taip pat skaitykite: Internetinio saugumo patarimai paaugliams
tags: #internete #patiriamos #psichologines #traumos