Motyvacija sportui: kaip išlaikyti entuziazmą ir pasiekti tikslų

Žmogui, kuris laukia, kol jį kas nors „motyvuos“ rūpintis savo išvaizda, sveikata ir nueiti į sporto salę, dažnai trūksta vidinės iniciatyvos. Lengviausias būdas pateisinti savo tingulį - sakyti aplinkiniams, kad nėra motyvacijos. Tačiau sportas - tai ne didvyriškumas, o kasdienybė, todėl motyvacija nėra būtina. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išlikti motyvuotam ir siekti savo tikslų sporte, nustatant konkrečius ir išmatuojamus tikslus, keičiant savo mąstyseną ir požiūrį, kuriant palaikymo sistemą ir įveikiant kliūtis bei nesėkmes.

Kodėl sportui nereikalinga motyvacija?

Sportuoti fitneso salėje - tai ne didvyriškumas, o kasdienybė. Pavyzdžiui, valytis dantis pirmą kartą - tai didvyriškumas, bet vėliau tai tampa kasdienybe, higienos norma ir įpročiu. Mokslininkų teigimu, motyvacija ir emocijos priklauso nuo optimalaus fizinio aktyvumo. Sportuojant, endokrininės sekrecijos liaukos išskiria į kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį aktyvias medžiagas - hormonus, kurie veikia CNS, per ją darydamos įtaką bendrai žmogaus elgsenai, taip pat ir motorinei funkcijai. Fizinio krūvio metu, išsiskiria endorfinai (laimės hormonai), kurie tiesiogiai turi įtakos Jūsų gerai nuotaikai.

Įsivaizduokite, kad radote motyvacijos ir nuėjote į sporto salę. Sportavote savaitę, o gal visą mėnesį! Su motyvacija toli „nenuvažiuosi“. Motyvacija vieną dieną yra, o kitą dieną jos nebėra. Tingulys nugali motyvaciją. Ir tai visai nestebina, juk smegenys diktuoja, kad vietoj treniruotės reikėtų pagulėti. Smegenys suras daug priežasčių, kad motyvacija silpnėtų. Statistika rodo, kad 90 proc. žmonių, pradėjusių sportuoti fitneso salėje, meta šį užsiėmimą per pirmus 2 mėnesius. Norint nugalėti tingulį, reikia tiksliai įvardinti priežastį, kuri jums trukdo sportuoti. Neapgaudinėkite savęs, dažniausiai - tai tingėjimas. Sportuojantys žmonės į klausimą: „iš kur randate motyvacijos sportui", atsakys: „reikia netingėti". Sportuoti reikia, nepriklausomai nuo to, ar turite motyvacijos, ar neturite, pasitelkiant visas savo valios jėgas.

Konkrečių ir išmatuojamų tikslų nustatymas

Vienas iš veiksmingiausių būdų išlaikyti motyvaciją sporte - išsikelti konkrečius ir išmatuojamus tikslus. Kai turite aiškų ir išmatuojamą tikslą, lengviau sutelkti energiją ir pastangas jam pasiekti. Norint išsikelti veiksmingus tikslus, svarbu, kad jie būtų konkretūs, išmatuojami ir pasiekiami. Norint pasiekti norimą rezultatą, galima nustatyti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Trumpalaikiai tikslai gali būti nustatomi siekiant mažų etapų, kurie galiausiai padės pasiekti ilgalaikį tikslą. Pavyzdžiui, jei jūsų ilgalaikis tikslas yra pagerinti bendrą sveikatą, jūsų trumpalaikiai tikslai gali būti numesti tam tikrą svorį, sumažinti kraujospūdį arba padidinti jėgą ir ištvermę.

Mąstysenos ir požiūrio keitimas

Mąstysena ir požiūris yra labai svarbūs motyvacijai ir tikslų siekimui. Teigiamas nusiteikimas gali padėti išlikti motyvuotam ir susitelkusiam, o neigiamas nusiteikimas gali jus atbaidyti ir apsunkinti tikslų siekimą. Norėdami pakeisti savo mąstyseną į pozityvesnę ir produktyvesnę, stenkitės sutelkti dėmesį į dabartį ir padarytą pažangą, o ne į praeities klaidas ar ateities iššūkius. Be to, praktikuokite kalbėjimą su savimi, t. y. pozityvaus kalbėjimo su savimi techniką. Tai gali padėti neigiamas mintis ir įsitikinimus pakeisti teigiamais, o tai gali padidinti jūsų motyvaciją ir padėti susitelkti į savo tikslus.

Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos

Paramos sistemos kūrimas

Sporte svarbus motyvacijos ir padrąsinimo šaltinis gali būti palaikymo sistema. Jums tinkamos paramos sistemos suradimas ir sukūrimas gali padėti išlikti motyvuotiems ir siekti savo tikslų. Parama gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, draugai, šeima, treneriai ar kiti sportininkai. Nustatykite žmones savo gyvenime, kurie palaikys jus ir jūsų tikslus, ir užmegzkite su jais santykius. Jie gali padėti jums išlikti motyvuotiems, atsakingiems ir siekti tikslo, taip pat gali suteikti vertingą grįžtamąjį ryšį ir padrąsinimą, kai to labiausiai reikia.

Kliūčių ir nesėkmių įveikimas

Kliūtys ir nesėkmės yra neišvengiama sporto dalis, ir jos gali turėti didelę įtaką motyvacijai. Norint išlaikyti motyvaciją ir susitelkimą, svarbu turėti šių iššūkių įveikimo strategijas. Viena iš strategijų - sutelkti dėmesį į procesą, o ne į rezultatą. Užuot fiksavęsi į pergalę, sutelkite dėmesį į veiksmus ir žingsnius, kurių turite imtis, kad pagerintumėte savo įgūdžius ir rezultatus. Be to, stenkitės į nesėkmes žiūrėti kaip į galimybes augti ir mokytis. Susidūrus su kliūtimis ir nesėkmėmis, gali būti lengva pasiduoti arba nusivilti. Tačiau svarbu prisiminti, kad šie sunkumai yra normali proceso dalis ir kad jie iš tikrųjų gali padėti jums augti ir tapti geresniu sportininku. Sutelkę dėmesį į procesą, žiūrėdami į nesėkmes kaip į augimo galimybes ir turėdami palaikančią komandą, galite įveikti bet kokią kliūtį ir pasiekti savo tikslus.

Kaip išlikti motyvuotam sportuojant: praktiniai patarimai

Dingo motyvacija sportuoti? Suprantate, jog mankšta yra gerai, tačiau nesate tikri kiek daug sportas pagerina Jūsų gyvenimo kokybę? Norite geriau jaustis, būti energingesni ar netgi pailginti savo gyvenimo metus? Atsakymus kaip tai padaryti atrasite mankštoje. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai stiprina sveikatą. Juos galite daryti bet kokiame amžiuje, nesvarbu kokios lyties ar fizinio stiprumo bebūtumėte. Visgi šių argumentų neužteko, kad atsirastų motyvacija sportuoti? Fiziniai pratimai gali padėti kontroliuoti svorį (kad šis nedidėtų ir nemažėtų). Atlikdami pratimus deginate kalorijas. Kuo intensyvesnė treniruotė, tuo daugiau kalorijų sudeginate. Norint sumažinti svorį Jums nereikės mankštai skirti daugiau savo laiko.

Sporto nauda sveikatai ir savijautai

• Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas: Nerimaujate dėl širdies ligų? Norite užkirsti kelią aukštam kraujospūdžiui? Nesvarbu kiek dabar sveriate, aktyvumas padidina didelio tankumo lipoproteinų (High-density lipoprotein, HDL) arba „gerojo“ cholesterolio kiekį, taip sumažindamas nesveikų trigliceridų kiekį. Trumpa mankšta padeda kraujui tinkamai funkcijonuoti organizme, o tai sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Nuotaikos gerinimas: Ar Jūsų nuotaika prasta? Galbūt Jums reikia atsipalaiduoti po streso kupinos dienos? Jums gali padėti treniruotė sporto salėje arba vos 30 - ties minučių pasivaikščiojimas gryname ore. Fizinė veikla stimuliuoja įvairius cheminius elementus smegenyse, kurie padeda Jums jaustis laimingesniais ir atsipalaidavusiais.
• Energijos didinimas: Jaučiatės išsekę po nesibaigiančių namų ruošos darbų? Reguliarus sportavimas gali padidinti raumenų stiprumą bei pagerinti ištvermę. Mankštinantis ar atliekant kitokią fizinę veiklą į audinius patenka daugiau deguonies bei maistinių medžiagų. Taip širdies ir kraujagyslių sistema gali veikti efektyviau.
• Miego kokybės gerinimas: Ar Jums sunku užmigti? O galbūt naktį vis prabundate? Reguliari fizinė veikla gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę.
• Seksualinio gyvenimo kokybės gerinimas: Ar Jūs jaučiatės per daug pavargę ar netinkamos fizinės formos, kad galėtumėte mėgautis fiziniu artumu? Reguliarus sportavimas gali padėti Jums jaustis energingais, gražesniais ir taip pagerinti seksualinio gyvenimo kokybę. Taip pat fizinis aktyvumas moterims gali sukelti didesnį susijaudinimą.
• Smagus laiko praleidimas: Pratimai ir kita fizinė veikla gali būti puikus būdas smagiai praleisti laiką. Taip Jūs galite atsipalaiduoti, mėgautis gamta ar tiesiog atlikti tas veiklas, kurios padeda jaustis laimingesniais. Fizinis aktyvumas taip pat gali padėti palaikyti geresnius santykius su šeimos nariais ar draugais socialinėje aplinkoje. Tad pradėkite lankyti šokių pamokas, išmėginkite laipiojimo sportą ar tapkite futbolo komandos žaidėju. Atraskite tokią fizinę veiklą kuri teiks Jums malonumą.

Pratimai bei kita fizinė veikla yra puikus būdas pasijusti geriau, sustiprėti ir linksmai leisti laiką. Per dieną sportui skirti derėtų ne mažiau nei 30 minučių. Jei norite sumažinti svorį ar ženkliai pagerinti savo fizinę būklę, turėtumėte sportui skirti daugiau laiko.

Kaip paskatinti vaiką sportuoti?

Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu - kaip paskatinti vaiką daugiau judėti ir aktyviai sportuoti. Šiuolaikiniame pasaulyje, kupinantis televizijos, išmaniųjų telefonų ir kompiuterinių žaidimų, fizinio aktyvumo skatinimas tapo dar sudėtingesniu uždaviniu. Motyvacija - tai vidinis arba išorinis stimulas, skatinantis mus siekti tikslų. Vaikų kontekste, motyvacija sportuoti gali kilti iš tikro džiaugsmo judant, socialinio ryšio su bendraamžiais, ar iš noro įgūsti naujus įgūdžius. Kiekvienas vaikas yra unikalus - vieni natūraliai mėgsta judėti ir išbandyti įvairias fizines veiklas, kiti gali būti santūresni ar net vengti sporto. Vaikų fizinis aktyvumas stipriai priklauso nuo jų asmenybės bruožų, ankstesnės patirties ir net temperamento.

Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką

Svarbu atidžiai stebėti savo vaiko elgesį ir išgirsti jo nuomonę. Pastebėkite, kokiose situacijose jūsų vaikas tampa energingesnis, kas jam teikia džiaugsmą judant. Vaikams dažnai kyla įvairių baimių, susijusių su sportu - nesėkmės baimė, baimė būti išjuoktam, fizinio skausmo baimė ar net baimė nenuvilti tėvų. Baimės įveikimas prasideda nuo jos normalizavimo - vaikai turi žinoti, kad jausti nerimą naujose situacijose yra natūralu. Pradėkite nuo mažų žingsnių - jei vaikas bijo sporto treniruočių, pirmiausia galite tiesiog apsilankyti ir stebėti treniruotę iš šalies. Vėliau, galbūt, jis norės trumpai pabandyti dalyvauti.

Tėvų požiūris ir elgesys labai stipriai veikia vaiko motyvaciją sportuoti. Vienas svarbiausių aspektų - rasti balansą tarp skatinimo ir spaudimo. Skatinimas reiškia entuziastingą palaikymą, domėjimąsi vaiko veikla ir pažanga, kartu priimant jo sprendimus ir jausmus. Siekiant motyvuoti vaiką sportuoti, ypač veiksminga demonstruoti pozityvų požiūrį į fizinį aktyvumą savo pavyzdžiu. Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikės motyvacijos kūrimui ypač svarbu ugdyti vidinę motyvaciją - kai vaikas sportuoja dėl to, kad jam tai teikia malonumą, o ne vien dėl išorinių apdovanojimų. Leiskite vaikui išsikelti asmeninius tikslus ir švęskite kiekvieną mažą pergalę bei pažangą, o ne tik galutinius rezultatus. Tai padeda formuoti supratimą, kad sportavimas yra kelionė, o ne tik rezultatų siekimas.

Vaikų akimis žiūrint, sportas visų pirma turėtų būti smagus. Jei fizinė veikla asocijuosis su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, motyvacija judėti atsiras natūraliai. Renkantis sporto šaką vaikui, verta atsižvelgti į jo temperamentą ir socialinius polinkius. Ekstravertiškiems, energingiems vaikams dažnai labiau patinka komandinės sporto šakos, tokios kaip krepšinis, futbolas ar rankinis, kur galima aktyviai bendrauti su kitais. Fizinio aktyvumo „žaidimizacija” - dar vienas puikus būdas padaryti sportą patrauklesnį vaikams. Paverčiant fizinius pratimus į žaidimus, varžybas ar nuotykius, sukuriame kontekstą, kuriame vaikai natūraliai nori dalyvauti.

Nepamirškite socialinio aspekto svarbos - daugeliui vaikų draugystė ir bendrumo jausmas yra vieni svarbiausių motyvatorių. Jei vaikas jaučiasi priimtas grupėje ir turi bendraminčių, jo noras dalyvauti sportinėje veikloje stipriai išauga. Svarbu leisti vaikui išbandyti įvairias treniruotes vaikams, prieš apsisprendžiant dėl vienos konkrečios. Ilgalaikės motyvacijos kūrimas - vienas didžiausių iššūkių tėvams, siekiantiems skatinti vaiką sportuoti. Pastovumas ir rutina - vienas svarbiausių elementų formuojant ilgalaikę sportavimo kultūrą. Nustatykite reguliarų treniruočių grafiką, kurio stengiatės laikytis, tačiau išlaikykite ir tam tikrą lankstumą. Veiklų įvairovė gali būti puikus būdas išlaikyti motyvaciją. Net jei vaikas koncentruojasi į vieną pagrindinę sporto šaką, įtraukite ir papildomas veiklas - plaukimą vasarą, slidinėjimą žiemą, šokius ar kovos menus.

Istorijos ir sporto herojai gali stipriai įkvėpti vaikus. Pasakokite istorijas apie įžymius sportininkus, jų kelius į sėkmę, ištvermę ir pasiryžimą. Kartu žiūrėkite sporto varžybas, filmus apie sportą ar skaitykite knygas sportine tematika. Pagarba vaiko autonomijai - dar vienas svarbus aspektas. Leiskite vaikui pačiam priimti tam tikrus sprendimus dėl savo sportinės veiklos - rinktis sporto šaką, komandą ar trenerį (jei įmanoma). Šeimos dalyvavimas ir bendras laisvalaikis, susietas su sportu, taip pat gali stipriai paveikti vaiko požiūrį į fizinį aktyvumą. Organizuokite aktyvias šeimos išvykas, dalyvaukite bendruomenės sporto renginiuose, kartu žiūrėkite sporto transliacijas - tai parodo, kad sportas yra vertybė visai šeimai. Augant vaikui, keiskite savo lūkesčius ir požiūrį į jo sportinę veiklą. Kas motyvavo jį būnant penkerių, greičiausiai nebebus aktualu sulaukus dvylikos.

Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę

Motyvuoti vaiką sportuoti - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir lankstumo. Tėvų palaikymas ir pozityvus požiūris į sportą kuria pamatą vaiko ilgalaikiam ryšiui su fiziniu aktyvumu. Nepamirškite, kad vaiko motyvacija sportuoti gali svyruoti - tai natūralu. Sportas teikia daugybę naudos vaikui - nuo fizinės sveikatos stiprinimo iki emocinės gerovės ir socialinių įgūdžių ugdymo. Pradėkite nuo mažų, neįbauginančių grupių, palaikykite vaiko tempą ir normalizuokite nervingumą. Įvairovė yra naudinga!

10 patarimų, kaip rasti motyvacijos sportui

Reguliari fizinė veikla yra būtina ne tik norint geriau atrodyti, bet ir siekiant išlaikyti gerą sveikatą, energiją bei emocinį balansą. Tačiau net ir patys didžiausi sporto entuziastai kartais susiduria su dienomis, kai motyvacijos sportuoti tiesiog nėra. Štai 10 patarimų, kaip išlaikyti motyvaciją:

1. Pradėkite nuo mažo: Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl trūksta motyvacijos, yra per dideli tikslai arba reikalavimai sau. Jeigu esate nuvargę ar tiesiog nesijaučiate motyvuoti, pradėkite nuo mažo. Užuot galvoję apie visą treniruotę, tiesiog įsipareigokite padaryti 10 minučių tempimo pratimus ar ėjimą.
2. Sukurkite malonias treniruočių sąlygas: Jei sportas jums siejasi su nemaloniomis mintimis ar nuobodžiais pratimais, sunku rasti motyvacijos. Pasistenkite sukurti tokias treniruočių sąlygas, kurios jums patiktų. Pavyzdžiui, klausykite mėgstamos muzikos ar tinklalaidžių, treniruokitės gamtoje ar prisijunkite prie grupinių užsiėmimų.
3. Raskite mėgstamą sporto rūšį: Sportas nebūtinai turi būti sunki ar nemaloni veikla. Jei jums nepatinka bėgioti, galbūt pamėgsite plaukimą, šokius ar jogą. Išbandykite skirtingas sporto rūšis, kol rasite tai, kas jums teikia džiaugsmą.
4. Nusistatykite realistiškus tikslus: Kartais motyvacijos trūkumas atsiranda dėl nerealistiškų lūkesčių. Jei jūsų tikslai yra per dideli ar neapibrėžti, gali atrodyti, kad jų pasiekti tiesiog neįmanoma. Nusistatykite mažesnius, pasiekiamus tikslus - pavyzdžiui, treniruotis 3 kartus per savaitę po 30 minučių.
5. Pabandykite "5 minučių taisyklę": Kai visiškai nesinori pradėti, pabandykite „5 minučių taisyklę“. Įsipareigokite sportuoti tik 5 minutes. Dažniausiai per šį laiką jūsų kūnas pradės veikti, o tingulys išnyks. Jeigu po tų 5 minučių vis dar nesijaučiate motyvuoti - galite baigti.
6. Treniruokitės su partneriu: Turėti treniruočių partnerį gali būti didelė motyvacija. Draugas ne tik padės įveikti tingulį, bet ir suteiks papildomą atsakomybės jausmą. Kai žinote, kad kažkas laukia jūsų treniruotėje, praleisti ją tampa sunkiau.
7. Įtraukite sportą į savo rutiną: Kai treniruotės tampa dalimi jūsų kasdienio grafiko, nebereikia kasdien spręsti - sportuoti ar ne. Suplanuokite savo treniruotes taip, kaip planuojate darbą ar kitus kasdienius įsipareigojimus.
8. Apdovanokite save: Kartais motyvacija ateina per atlygį. Sukurkite mažą apdovanojimo sistemą sau - po treniruotės galėsite pasilepinti skaniu, bet sveiku užkandžiu, žiūrėti mėgstamą serialą ar užsiimti kita mėgstama veikla.
9. Prisiminkite savo tikslus: Kai sunku pradėti, pagalvokite apie priežastis, dėl kurių siekiate būti fiziškai aktyvūs. Galbūt norite geriau jaustis, turėti daugiau energijos ar pagerinti savo sveikatą.
10. Pailsėkite: Jei per ilgą laiką nuolat stengiatės išlaikyti aktyvumą ir jaučiate, kad tai pradeda varginti, leiskite sau trumpai pailsėti. Pertraukos kartais yra būtinos, kad atgautumėte energiją ir motyvaciją.

Motyvacija prieš discipliną

Ar ir jums pažįstamas jausmas, kai sunku prisiversti atlikti kokį nors buities darbą, užbaigti projektą ar pagaliau praverti sporto salės duris? Jeigu taip, žinokite, kad tai yra visiškai normalu - tam tikrais gyvenimo momentais motyvacijos trūkumą patiriame visi. Tokiais atvejais svarbu savęs paklausti - ar tai motyvacijos, o gal visgi disciplinos stoka? Egzistuoja nuomonių, kad motyvacija yra raktas į sėkmę, o kiti teigia, kad disciplina yra viskas, ko reikia norint būti sėkmingam. Tačiau realybė tokia, kad jos viena kitą papildo. Motyvacija yra tik priežastis ką nors daryti, o disciplina yra įgūdis, kuris vystosi laikui bėgant.

Norint išlaikyti motyvaciją labai svarbu išsikelti realius tikslus, kuriuos būtų galima pasiekti - pradedant nuo mažų, lengvų, o po to palaipsniui pereinant prie didesnių. Išsikeldami per didelius tikslus apsunkiname visą procesą, kadangi jį pasiekti reikia daug laiko, pasidaro per daug sunku, todėl daugelis būtent dėl to nuleidžia rankas. Taip pat labai svarbu planuoti treniruotes ir vengti pasiteisinimų. Turėdami planą visada žinosite, ką turite tą dieną atlikti, todėl rasti pasiteisinimų bus sunkiau. Jei jaučiatės per daug užsiėmę arba pavargę, labai svarbu nepamiršti ir pailsėti, nes pailsėję mes tampame dar stipresni - motyvacija tik auga.

Disciplina neatsiranda savaime, bet ją galima ugdyti. Turite išmokti atidėti savo jausmus bei emocijas į šalį, o visą dėmesį sutelkti į savo tikslus. Sporto įtraukimas į kasdienę rutiną ir treniruočių planavimas gali padėti mums išlikti drausmingiems. Turėdami konkretų tikslą bei aiškų planą, visada žinosite, ką turite padaryti šiandien, kad būtumėte vienu žingsniu arčiau tikslo. Sporto kelionė nebūna lengva, nes reguliariai sportuoti, prižiūrėti savo mitybą yra didelis darbas, reikalaujantis atsidavimo ir užsispyrimo, todėl galiausiai ateina laikas, kai motyvacija mažėja bei vis dažniau randami pasiteisinimai - nuovargis, laiko trūkumas ar tiesiog blogas oras. Kai esame disciplinuoti mes galvojame tik apie galutinį tikslą ir tokiais momentais primename sau, kodėl tai darome bei kodėl negalime sustoti.

Norint pasiekti savo kūno rengybos tikslų ir susikurti sveikesnius įpročius, reikia tiek motyvacijos, tiek disciplinos. Galime išlaikyti aukštą motyvaciją primindami sau, kodėl būtina keisti gyvenimo būdą, taip kasdien po truputį ugdydami discipliną bei sveikus įpročius. Atminkite, kad disciplina yra kaip raumuo - kuo daugiau ją treniruojame, tuo ji stipresnė!

Pasiteisinimai dėl nesportavimo ir kaip juos įveikti

Ieškote pasiteisinimų, kodėl negalite sportuoti? Nesvarbu, ar tai būtų laiko, energijos trūkumas ar kitos priežastys - sprendimas visada yra.

• Pasiteisinimas Nr. 1: „Aš nekenčiu mankštos“. Sprendimas: daugelis iš mūsų jaučiasi taip pat. Jei prakaitavimas sporto salėje jums nėra patinkantis užsiėmimas, tuomet pabandykite rasti jums patinkančią veiklą, pavyzdžiui, šokius, arba derinkite fizinę veiklą su kažkuo malonesniu (pvz., muzikos klausymu).
• Pasiteisinimas Nr. 2: „Aš per daug užsiėmęs“. Sprendimas: net patys aktyviausi iš mūsų gali rasti laisvo laiko svarbiai veiklai. Jūsų sprendimas sportui teikti pirmenybę. Ir nemanykite, kad gerai treniruotei reikia visos valandos. Galite treniruotę sutrumpinti, bet suintensyvinti. Arba galite treniruotę suskaidyti ir atskiras jos dalis atlikti atskiru laiku, per keletą kartų. Taip sutaupysite savo brangaus laiko.
• Pasiteisinimas Nr. 3: „Aš per daug pavargęs“. Sprendimas: fizinis aktyvumas yra galinga priemonė, kuri iš tikrųjų sumažina nuovargį ir ilgainiui padidina energijos lygį. Reguliariai mankštindamiesi visada jausitės daug energingesni ir žvalesni.
• Pasiteisinimas Nr. 4: „Aš per storas“, „Aš per senas“ arba „Mano sveikata nėra pakankamai gera“. Sprendimas: niekada nevėlu pradėti stiprinti savo jėgą ir fizinį pasirengimą, net jei esate senjoras ar niekada nesportavote. Jei turite daug sveikatos (svorio) problemų ir dėl to negalite įprastai mankštintis, prieš pradedant sportuoti, derėtų pasitarti su savo šeimos daktaru ar sporto specialistu.
• Pasiteisinimas Nr. 5: „Pratimai yra per sunkūs ir skausmingi“. Sprendimas: galite pagerinti savo fizinį pasirengimą bei kūno formą ypač paprastomis veiklomis, kurio jums patinka: pasivaikščiojimu, plaukiojimu, žaidimu su kamuoliu ar net namų tvarkymu!
• Pasiteisinimas Nr. 6: „Aš nesu sportiškas“. Sprendimas: nebūtina būti sportiškam, kad pasportuotumėte. Kaip jau minėjome, sutelkite dėmesį į paprastus būdus, kaip padidinti savo fizinį aktyvumą aktyvumą, pvz., pasivaikščioti, plaukioti ar žaisti su šuniu lauke. Viskas, kas priverčia jus judėti, veikia!

Sporto pratimų tipai

• Aerobiniai pratimai: Dar vadinama kardio treniruotėmis. o jų esmė: nuolatinis judėjimas. Pvz. plaukimas, bėgimas, šokiai.
• Jėgos pratimai: Šie pratimai padeda padidinti raumenų jėgą. Pvz. pasipriešinimo treniruotės, sunkioji atletika, sprintas.
• Aukšto intensyvumo intervaliniai (HIIT) pratimai: Šio tipo pratimai apima trumpų didelio intensyvumo pratimų pakartojimus, po kurių atliekami žemo intensyvumo pratimai arba daromas poilsis.
• Balanso pratimai: Jie skirti stiprinti raumenis ir gerinti kūno koordinaciją. Pvz. pilatesas.
• Lankstumo pratimai: Padeda raumenims atsistatyti, palaiko judesių diapazoną ir apsaugo nuo traumų. Pvz. joga, individualūs raumenų tempimo judesiai.

Minėti pratimai gali atliekami atskirai arba kartu. Svarbu išsirinkti tokį tipą, kuria tinka ir patinka būtent jums.

Kaip nustatyti pratimų intensyvumą?

Tai priklauso nuo asmeninio jūsų sportinio pasirengimo, tačiau bendrosios gairės būtų tokios:

• Mažo intensyvumo veikla: galite lengvai kalbėti pilnais sakiniais arba dainuoti.
• Vidutinis intensyvumas: galite kalbėti pilnais sakiniais, bet jau neturite pakankamai oro, kad galėtumėte dainuoti.
• Didelis intensyvumas: esate per daug uždusęs, kad galėtumėte kalbėti pilnais sakiniais.

Kas svarbu prieš pradedant sportuoti?

Prieš pradedant naują treniruočių programą ar apskritai, sportinius užsiėmimus, būtina atsižvelgti į keletą dalykų.

1. Pasitikrinkite savo sveikatą: Prieš pradedant sportuoti, verta pasikonsultuoti su savo šeimos daktaru ir atlikti medicininę apžiūrą bei kūno masės analizę. Ankstyvas patikrinimas gali aptikti bet kokias sveikatos problemas ar sąlygas, dėl kurių fizinio krūvio metu gali kilti pavojus susitraumuoti. Jeigu dirbsite su asmeniniu treneriu, jam lengviau bus suprasti jūsų fizinius ar sveikatos apribojimus ir taip lengviau pritaikyti sporto planą, pritaikytą jūsų konkretiems poreikiams.
2. Sudarykite planą ir išsikelkite realius tikslus: Kai nuspręsite pradėti reguliariai mankštintis, pabandykite sukurti planą, kuriame būtų numatyti paprasti bei pasiekiami žingsniai ir tikslai. Pvz. jeigu turite tikslą vienu kartu be sustojimo nubėgti 3 km, tuomet žingsniai tam pasiekti gali būti: nubėgti 1 km, 1,5 km, 2 km, 2,5 km, o tuomet bandyti įvykdyti išsikeltą 3 km tikslą. Pradėdami nuo mažų, lengviau pasiekiamų tikslų, padidinsite savo sėkmės tikimybę ir išlaikysite motyvaciją kiekviename žingsnyje.

tags: #motyvacijos #apie #sporta