Šiame straipsnyje aptariami įvairūs elgesio sutrikimai, dažniausiai pasireiškiantys vaikams ir paaugliams, įskaitant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), nerimo sutrikimus, depresiją, valgymo sutrikimus, Aspergerio sindromą, obsesinį kompulsinį sutrikimą ir prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą. Taip pat aptariami galimi gydymo būdai ir patarimai tėvams bei pedagogams, siekiant padėti vaikams įveikti šiuos sunkumus.
Depresija
Depresinės nuotaikos yra normali gyvenimo dalis, ypač paauglystėje. Tačiau, jei tėvai pastebi, kad vaikas kelias savaites yra nusiminęs, apatiškas, jam niekas neįdomu ir mokykloje sekasi vis prasčiau, reikėtų kreiptis į vaikų ar paauglių psichiatrą.
Sergant depresija, smegenyse sutrinka medžiagų apykaita. Polinkis į depresiją gali būti paveldimas, o priežastimi dažnai tampa stresą keliantys gyvenimo įvykiai. Vaikams dažnai padeda psichoterapija, o paaugliams kartais papildomai skiriami antidepresantai.
Nerimo Sutrikimai
Nerimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, kaip fobijos (stipri konkrečių dalykų ir situacijų baimė). Visa tai paprastai sukelia trauminiai įvykiai. Kai kuriems vaikams išsivysto stipri kitų žmonių baimė, vadinama socialine fobija, kartais ištinka ir panikos priepuoliai, kurių metu sustiprėja širdies plakimas ir apima stingdanti baimė. Apie bendrą nerimo sutrikimą galima kalbėti tada, kai vaiko gyvenime baimei tenka apskritai svarbus vaidmuo. Šis sutrikimas skiriasi nuo normalios baimės, nes vaikui kelia sunkias kančias.
Panašiai kaip ir depresija, stiprios baimės turi neurobiologinį komponentą. Simptomai taip pat panašūs, todėl jas sunku atskirti nuo depresijos, ypač kai kalbama apie mažus vaikus. Labai svarbus ankstyvas psichoterapinis gydymas, kartais padeda papildomai skiriami antidepresantai. Kai mažuosius kankina fobijos, patariama taikyti elgesio terapijas, kuriose vaikas išmoksta spręsti tokias situacijas.
Taip pat skaitykite: Elgesio sutrikimų įtaka vaikams
Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit/hyperactivity disorder, ADHD; liet. ADS) neleidžia susikoncentruoti, sukelia blaškymąsi ir didelį poreikį judėti. Tačiau ne kiekvienas vietoje nenustygstantis vaikas turi šį sutrikimą. Kreiptis į vaikų gydytoją ar vaikų psichiatrą vertėtų tik tada, kai prasidėjus mokslo metams po kelių savaičių mokytoja pasako, kad jūsų berniukas ar mergaitė visiškai nesugeba susikaupti, o ir tėvai namuose pastebi, kad vaikui nepavyksta sutelkti dėmesio į vieną veiklą.
ADHD turintiems vaikams padeda elgesio terapija. Vaikai į tokias savo gyvenimo sąlygas reaguoja su agresija, nesilaiko nustatytų taisyklių, priekabiauja, vagiliauja ir daro materialinę žalą. Laiku nesuteikus pagalbos, kyla didelis pavojus, kad vėliau jie įsitrauks į nusikalstamą veiklą. Tokiems vaikams labai sunku padėti, kadangi jie nenori jokių terapijų ir galvoja, kad agresyvūs visai ne jie, o aplinkinis pasaulis. Kartais tam prireikia net ilgalaikio gydymo vaikų ar paauglių psichiatrijos skyriuose.
Svarbu pažymėti, kad ne visais atvejais, kai vaikas pernelyg judrus, nenustygstantis vietoje, išsiblaškęs ir pan., galima kalbėti apie hiperaktyvumą kaip sutrikimą. Šie ir daugybė kitų požymių laikomi ADS požymiais tik tada, kai jie reiškiasi ganėtinai stipriai ir gerokai kliudo vaikui adaptuotis ir funkcionuoti socialinėje kultūrinėje aplinkoje lyginant su kitais tokio amžiaus vaikais. Jei tam tikri vaiko ypatumai (didesnis judrumas, blaškumas, impulsyvumas) nėra stipriai išreikšti, netrukdo žaisti, bendrauti, ugdytis, juos galima laikyti prigimtiniais vaiko bruožais, turinčiais netgi pranašumų, jei jie tinkamai pritaikomi aplinkoje ir į juos atsižvelgiama auginant ir ugdant vaiką.
Vaikas gali būti įsitempęs, neramus, gali liūdėti ne vien dėl ADS, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių. Pavyzdžiui, jam gali kelti nerimą, bauginti daug dalykų (pavyzdžiui, vaikas gali jautriai išgyventi dėl netekčių, netikėtų sunkių ar skaudžių pokyčių, kartais ir smurto, patyčių). Toks vaikas irgi atrodys kaip negalintis susikaupti, nenustygstantis vietoje, ūmiai reaguojantis.
Hiperaktyvumą nuo tam tikro raidos laikotarpio, kai pasikeičia vaiko elgesys, judrumas, dėmesys, gali sukelti pašalinis vaistų poveikis, mikroelementų stoka, netinkama mityba, apsinuodijimas (ypač lėtinis įvairiomis toksinėmis aplinkos medžiagomis), kitos infekcinės, alerginės (ypač lėtinės) ir kt. ligos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Šiuo metu ADS nėra laikomas vien tik aktyvumo, dėmesio sutrikimu; pastebėta, kad jis apima ir pažintines (kognityvines) sritis, emocijų valdymą, savo veiklos organizavimą, savireguliaciją ir kt. gebėjimus. Tai labai apsunkina mokymąsi, adaptaciją ugdymo įstaigoje, o vėliau suaugus sukelia daug sunkumų asmeniniame gyvenime ir darbinėje veikloje. Ypač daug sunkumų kyla mokantis suvaldyti staigiai, impulsyviai kylančius pykčio, agresijos proveržius, kai netikėtai žmogus išmušamas iš pusiausvyros.
Nustatyta, jog ADS tik retais atvejais pasireiškia kaip vienas sutrikimas, dažniausiai ADS turintiems vaikams diagnozuojami ir gretutiniai (vadinamieji komorbidiniai) kartu pasireiškiantys sutrikimai: autizmo spektro, specifiniai mokymosi raidos sutrikimai (disleksija, disgrafija, diskalkulija ir kt.), tikai, emocijų, elgesio sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir kt. Tai dar labiau apsunkina tokių vaikų mokymąsi ir socialinę adaptaciją. Jie arba nejaučia, kiek ir kaip bendrauti su kitais bendraamžiais (autizmo spektro požymiai), arba labai greit susipeša, reaguoja piktai ir impulsyviai, jei jiems kas nors nepatinka (reiškiasi ir ADS, ir autizmo spektro požymiai, o kartais ir išmoktas elgesys), arba rėkia, mėto daiktus, pyksta žalodami save, kai nesiseka, tenka palaukti, pagalvoti, kantriai pasistengti, įdėti valios pastangų.
Pastebėta, kad vaikai, kuriems diagnozuotas ADS, jau motinos įsčiose labiau juda ir gydytojai registruoja aktyvesnius vaisiaus judesius. ADS atsiradimui ir sutrikimo išreikštumo laipsniui turi įtakos ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai, ypač motinos rūkymas nėštumo metu ir visos priežastys, sumažinančios kraujo pritekėjimą į vaisiaus smegenis nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu.
Specifinių ADS požymių kūdikystėje nėra, neįprasta sakyti, kad kūdikis hiperaktyvus, tačiau ADS turintys mažyliai apibūdinami kaip gyvesnio temperamento, daugiau priežiūros ir dėmesio reikalaujantys neramūs kūdikiai. Tokie kūdikiai daugiau rangosi, muistosi, nekantrūs, verksmingi, nervingi, jautresni, greičiau susierzina.
ADS turintys vaikai augdami turi didesnę riziką patirti fizinę ir emocinę prievartą, nes jie labai judrūs, triukšmingi, neapdairūs, užmaršūs, išsiblaškę, gali trumpam sutelkti dėmesį. Tokius vaikus sunku prižiūrėti, jie iš aplinkinių dažnai girdi draudimus, kritiką, gąsdinimus ir tai, kad nuo jų pavargo juos prižiūrintys suaugusieji. ADS turintis vaikas per trumpą laiką jau bus pamėginęs keletą veiklų, kai tuo tarpu kiti bendraamžiai būtų apsistoję ties viena.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
ADS turintiems vaikams būdinga lėtesnė emocinė branda, jiems labai sunku ko nors palaukti, sulaukti savo eilės ir pan. Kadangi ADS dar apibūdinamas kaip savireguliacijos sutrikimas, tokie vaikai ne tik nervingesni, jautresni, bet jiems sunku susitvardyti, nurimti, jie dažnai pratrūksta pykčiu, impulsyviu agresyvumu, tampa priešiški, neklusnūs, provokuojantys. Jei dar kartu būdingi autizmo spektro bruožai, kurių pagrindinė savybė yra intuityvaus pajautimo socialiniame bendravime stoka - tokio vaiko adaptacija bendraamžių grupėje labai sudėtinga ir reikalauja individualios suaugusiojo priežiūros ir pagalbos.
ADS turintys vaikai gali būti labai greiti, impulsyvūs, tad šias prigimtines duotybes verta sėkmingai taikyti sporte, šokiuose, judriuosiuose žaidimuose, vėliau - ir profesijoje.
Nustatyta, kad ADS turinčio vaiko auginimas yra rizikos veiksnys šeimos narių tarpusavio santykių kokybei, ypač mamos emocinei sveikatai (gali paskatinti depresiją). Rekomenduojama tėvams pasirūpinti savo sveikatos stiprinimu ir išsaugojimu, daryti buvimo su hiperaktyviu vaiku pertraukas, išmokti atsipalaidavimo, kvėpavimo ir kt.
Kai yra nustatoma, kad vaikas turi ADS, dažniausiai kiekvienam vaikui sudaromas individualus ir kompleksinis gydymo planas, apimant dienotvarkės, mitybos sureguliavimą, pakankamą ir sistemingą fizinio krūvio užtikrinimą, vaizdinius vaikui suprantamus veiklos planavimo ir atliekamų užduočių pateikimo būdus (nes ADS turintys vaikai geriau suvokia tai, ką mato, nei tai, ką girdi), savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių ugdymą, kognityvinę elgesio terapiją, prireikus - mityba papildoma būtinais mikroelementais, nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis ar tam tikrais vaistais, taip pat šeimos nariams teikiamos konsultacijos. Taikoma daug tradicinių ir netradicinių gydymo būdų, rekomenduojama kiekvienam pacientui rasti individualų ir veiksmingą kompleksą gydomųjų priemonių.
Svarbu, kad ADS turintis vaikas suprastų savo ypatumus, išmoktų su jais augti, gyventi, prisiderinti socialinėje aplinkoje, suvoktų stipriąsias ir silpnąsias savo savybes, mokytųsi tinkamai bendrauti su aplinkiniais apie savo ypatumus, poreikius, pagal tai organizuotų savo veiklą ir pan.
ADHD Tipai
Jungtinėse Amerikos Valstijose šis sutrikimas pagal simptomų raišką dar skirstomas į tris tipus:
- Nedėmesingumo;
- Hiperaktyvumo (padidėjusio aktyvumo);
- Mišrusis.
Europoje ADS diagnozuojamas tik tais atvejais, kai simptomai yra trejopo pobūdžio (JAV tokiais atvejais būtų nustatomas mišrusis ADS tipas, todėl šio sutrikimo paplitimas JAV ir Europoje labai skiriasi: JAV yra nustatoma beveik dvigubai daugiau atvejų nei Europoje).
Valgymo Sutrikimai
Daugiausia tai yra bręstančių mergaičių problema. Nuo anoreksijos kenčiančios mergaitės beveik nebevalgo, netenka svorio, vėliau plaukų, pranyksta mėnesinės. Jeigu susergama bulimija, paprastai svoris lieka normalus. Tokiais atvejais persivalgymą keičia pačių išprovokuotas vėmimas. Mitybos sutrikimų atsiradimui didelę įtaką turi grožio idealo suvokimas, taip pat jautrus brendimo amžius. Anoreksijos atveju svarbios ir biologinės bei genetinės priežastys.
Kalbant apie anoreksiją, orientuotis reiktų ne į vaiko išvaizdą, o į kūno masės indeksą, ir kaip įmanoma anksčiau kreiptis pas specialistą. Valgymo sutrikimams įveikti rekomenduojamas stacionarus gydymas. Esminė tokio gydymo dalis yra konsultavimas mitybos klausimais ir psichoterapija. Labai svarbu, kad draugams ar aplinkiniams pastebėjus, kad mergaitė nevalgo arba nuolat vemia, ši informacija būtų perduota tėvams. Tai ne skundimas, tai rūpinimasis!
Aspergerio Sindromas
Šį sindromą turintiems vaikams sunku įsijausti į kitus žmones, jiems sudėtinga suvokti kitų žmonių jausmus. Jie atrodo savotiški, sunkiai randa priėjimą prie kitų žmonių, dažnai jaučiasi nejaukiai, kartais turi ypatingų pomėgių ir yra normalaus intelekto. Dažnai šis sutrikimas pastebimas dar vaikų darželyje, tačiau neretai painiojamas su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu.
Aspergerio sindromas turi genetines priežastis ir nėra išgydomas. Dažnai tokiems vaikams terapinė pagalba padeda įsisavinti socialinę elgseną ir susidoroti su kasdieniniu gyvenimu.
Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas
Tipinis šio sutrikimo požymis - nuolatinis veiksmų ir/ar minčių kartojimas. Tiksli obsesinio kompulsinio sutrikimo priežastis nėra iki galo aiški, tačiau yra žinoma, kad čia svarbus vaidmuo tenka genetikai. Prie sutrikimo atsiradimo taip pat prisideda labai autoritarinis arba pernelyg globojantis auklėjimo stilius.
Šiam sutrikimui būdingi simptomai gali pasireikšti trumpą laiką - pavyzdžiui, vaikas savo minkštus žaisliukus visada išdėlioja ta pačia tvarka. Tai dar nėra priežastis nerimauti, tačiau jeigu tokie ritualai trunka ilgus mėnesius ir vaikas dėl to kenčia, tuomet būtina imtis veiksmų.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimo Simptomai
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai (nemiga ar košmarai), nuovargis ar irzlumas, psichosomatiniai simptomai (galvos ar skrandžio skausmai).
- Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas ir atsisakymas laikytis taisyklių ar nurodymų, sąmoningas erzinimas kitų, kaltinimas kitų dėl savo klaidų, lengvas sudirgimas, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
- Socialiniai simptomai: Sunkumai išlaikyti draugystę, dažni ginčai su suaugusiaisiais ir atsisakymas paklusti taisyklėms, problemos mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose, nemalonus ar piktas elgesys bendraujant su kitais.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimo Priežastys
- Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai (elgesio sutrikimai, ADHD ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai).
- Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas mokyklose, nepakankama parama mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, klasės, kuriose neveiksmingai suvaldomas trikdantis elgesys arba neskatinama teigiama socialinė sąveika.
- Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų traumos, genetiniai veiksniai (šeimoje sirgę prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais).
Diagnozės ir Gydymo Metodai
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą ir yra pagrįsta nuolatiniu dirglumu, prieštaraujančiu elgesiu ir kerštingumu. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Tėvų ir vaikų sąveikos terapija (PCIT), kognityvinė elgesio terapija (KET) ir šeimos terapija yra vieni dažniausiai taikomų gydymo metodų.
- Elgesio terapija: Kognityvinė-elgesio terapija (KET), tėvų valdymo mokymas (PMT).
- Šeimos terapija: Gerinamas bendravimas ir santykiai šeimoje, sprendžiamos platesnės šeimos dinamikos problemos, padedama tėvams taikyti nuoseklias ir veiksmingas drausminimo strategijas, kuriama labiau struktūruota ir palanki namų aplinka.
Patarimai Tėvams ir Pedagogams
- Bendravimo su vaiku strategijos: Aktyvus klausymasis, atviras ir nuoširdus dialogas, teigiamo pastiprinimo strategijų taikymas.
- Aplinkos organizavimas: Nuspėjama, rami ir struktūruota aplinka, nuosekli rutina ir tvarkaraščiai, aiškios taisyklės, aiškiai apibrėžtos pasekmės už taisyklių pažeidimą.
- Aiškius lūkesčiai vaikui: Aiškūs ir realūs vaiko elgesio lūkesčiai, nuoseklios ir teisingos pasekmės už taisyklių pažeidimus, teigiamo elgesio pastiprinimas.
Svarbu, kad strategijos būtų nuoseklios įvairiose aplinkose (namuose, mokykloje ir kt.).
Paramos ir Pagalbos Svarba
- Darbas su psichologu: Individuali terapija, įgūdžių ugdymas (emocijų ir elgesio valdymas, frustracijos įveikimas, tinkamas jausmų reiškimas, bendradarbiavimu pagrįstas elgesys), parama tėvams ir pedagogams.
- Parama šeimai: Ramus ir empatiškas elgesys, dalyvavimas terapijos sesijose, supratimas apie sutrikimą ir jo pasekmes.
- Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas: Atviras bendravimas apie vaiko elgesį, pažangą ir iššūkius, nuoseklios elgesio valdymo strategijos įvairiose aplinkose, klasės strategijų pritaikymas.
tags: #isskiriami #du #vaiku #su #elgesio #sutrikimais