Įvadas
Istorijos dalyko paskirtis - ugdyti istorinį mąstymą, suteikiantį mokiniams galimybę orientuotis įvairiose kasdienėse situacijose, kuriose susiduriama su įvairiopa kultūrine aplinka, socialinėmis institucijomis, politinėmis problemomis. Siekiama padėti pagrindus politinės, socialinės ir kultūros istorijos supratimui bei istorijos (asmenybių, įvykių, reiškinių, reikšmingų tekstų) pažinimą susieti su dabarties problemomis, istorinės kultūros, istorijos sklaidos ir paveldo pažinimo veiklose. Istorijos egzamino programa yra svarbus instrumentas, leidžiantis įvertinti moksleivių gebėjimus analizuoti praeitį, suprasti jos ryšį su dabartimi ir kritiškai vertinti skirtingas istorijos interpretacijas. Šiame straipsnyje aptarsime istorijos egzamino programos esmę, jos tikslus, uždavinius ir svarbiausius aspektus, įskaitant dėmesį asmenybėms, įvykiams, sąvokoms bei kompetencijoms, kurias ugdo istorijos mokymasis.
Istorijos Dalyko Tikslai ir Uždaviniai
Istorijos dalyku siekiama formuoti(s) istorinio proceso chronologinės sekos vaizdą, ugdyti(s) gebėjimus identifikuoti reikšmingiausių istorijos asmenybių, įvykių, procesų ir reiškinių sąsajas su dabartimi; ugdyti(s) gebėjimus kurti istorinį pasakojimą, kuris būtų pagrįstas istorijos žiniomis, šaltinių identifikavimu ir analize, kultūriniu kontekstu ir argumentais, grindžiamais demokratijos, humanizmo, empatijos ir žmogiškojo solidarumo vertybėmis. Istorinis pasakojimas yra žodinė struktūra, kuriai būdinga prozos forma.
Pagrindinio Ugdymo Uždaviniai
Pagrindinio ugdymo uždaviniai apima istoriografijos supratimą bendrąja prasme, apibrėžiant ją kaip tai, kas sukuriama metodiškai dirbančio istoriko ar asmens, atliekančio istorinį tyrimą, laikantis nustatytų istorijos mokslo reikalavimų, šaltinių paieškos ir analizės. Taip pat svarbu, kad mokiniai įžvelgtų skirtingas istorijos interpretacijas ir aiškintųsi jų racionalius ir (ar) vertybinius pagrindus.
Vidurinio Ugdymo Uždaviniai
Vidurinio ugdymo uždaviniai orientuoti į tai, kad mokiniai gebėtų įžvelgti skirtingas istorijos interpretacijas ir aiškintųsi jų racionalius ir (ar) vertybinius pagrindus. Istorijos interpretacija yra viena iš pamatinių istorinio tyrimo (istorinio metodo) procedūrų. Istoriniame tyrime, keldamas istorinį klausimą, analizuodamas šaltinius, istorikas formuluoja vientisą, prasmingą visumą ir taip sukuria konkrečios istorinės problemos interpretaciją.
Istorinio Mąstymo Ugdymas
Istorinis mąstymas apima istorijos supratimo, tyrimo ir kūrimo gebėjimus: laiko tėkmės ir pokyčių kaitos nustatymą, priežasčių ir pasekmių ryšių analizę, istorijos šaltinių įrodymų tikslumo ir nepatikimumo atskyrimą, skirtingų istorijos aiškinimo perspektyvų supratimą, interpretavimą ir vertinimą.
Taip pat skaitykite: Istorijos egzamino gidas
Kompetencijų Ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis, apibūdina nagrinėtus Lietuvos, Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) praeities įvykius ir reiškinius, asmenybes. Apibūdina esmines istorijos epochas, pateikia jų savitumo pavyzdžių ir atspindžių šiandienos pasaulyje.
Turinys ir Struktūra
Kiekvieno koncentro turinys ir siekiniai formuluojami, atsižvelgiant į mokinio kognityvinius gebėjimus, žinias ir nuoseklų istorinio mąstymo formavimąsi. Istorijos dalykas pradedamas nagrinėti, atsispiriant nuo asmeninės patirties ir gyvenamosios vietovės, pereinant prie esminių Lietuvos ir visuotinės istorijos temų (5-6 klasės). Toliau (7-10 klasėse ir I-II gimnazijos klasėse) chronologiškai nuosekliai nagrinėjami Europos ir pasaulio istorijos klausimai. Galiausiai (III-IV gimnazijos klasėse) pabrėžiamas probleminis istorijos mokymas(is), susitelkiama į konkrečią istorinę problemą ir jos istoriškumą (kaitą).
Klasės
5-6 klasėse išlaikomas nuoseklus perėjimas nuo asmeninės ir gyvenamosios vietovės istorijos prie Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos pažinimo. 5 klasės kursas supažindina su istorijos mokslo pradmenimis, yra orientuotas į Lietuvos istorijos siužetus, bet kontekstualiai susietas ir su visos Europos istorija. 6 klasėje mokiniai gilina ir plečia savo istorinį pažinimą, nagrinėdami konkrečius kultūros ir kasdienybės istorijos siužetus. 5-6 klasių mokiniai susipažįsta su istorija kaip su disciplina ir istorijos mokymosi būdu pažinti pasaulį, atveriantį galimybes suprasti ir šiandieną.
Klasės
7-10 klasėse ir I-II gimnazijos klasėse toliau plėtojamos ir gilinamos žinios, gebėjimai ir kompetencijos.
Gimnazijos Klasės
III-IV gimnazijos klasėse istorijos mokymo turinys formuluojamas, siekiant analitiškai atskirti esminius žmogiškosios veiklos ir patirties istorijoje pjūvius. Mokymo turinys yra sudarytas, pabrėžiant konkrečią problemą, kuri nagrinėjama, vadovaujantis Europos istorijos periodizacija. Atskirai dėmesio skiriama istoriografijos, jos sampratos, naratyvų formų ir istorinės kultūros problematikai. Toks mokymo(si) turinys ir jo forma yra orientuoti į mokinių analitinių įgūdžių plėtojimą ir integralų pasaulio suvokimo formavimą(si), kuris grindžiamas siekiu tarpusavyje susieti skirtingas istorines problemas. Koncentruotas kiekvieno atskiro teminio bloko mokymas(is) sudaro mokiniui palankesnes galimybes geriau suvokti konkrečią problemą, jos istoriškumą, kaitą laike. III-IV gimnazijos klasių istorijos dalyko turinį sudaro 50 proc. Europos ir pasaulio istorijai skirtų temų, 50 proc. Lietuvos istorijai skirtų temų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai, su kuriais susiduria autistai
Istorinės Asmenybės
Istorinių asmenybių fiksavimas istorijos bendrojo ugdymo programoje atskleidžia siekį mokyti antropologiškai suvokiamos (anot V. Kavolio, Žmogus istorijoje) istorijos, kurioje veikia ir kuria ne tik visuomenės grupės, bet ir individai, asmenybės. Jų fiksavimas nereiškia, jog mokinys turi išmokti Programoje minimų istorinių asmenybių biografijas, karjeras, visus veiklos ar kūrybos aspektus. Pasirinktos tos asmenybės, be kurių indėlio neįmanoma tinkamai suvokti politinės raidos procesų ir įvykių, ideologijų genezės, socialinių-ekonominių reformų bei lūžio momentų, kultūros pasiekimų.
Moterų vaidmuo istorijoje
LRT GIRDI pasiekė skaitytojo laiškas dėl istorijos egzamino, kuriame tarp analizuojamų šaltinių autorių nebuvo nė vienos moters, tekstuose atspindėta vyrų įtaka istoriniams įvykiams. Nacionalinė švietimo agentūra sako, kad Lietuvos istorijos programoje - tik viena moteris, todėl ir egzaminas toks. Lukiškių kalėjimo koridoriuje moterų apdarai, kurie mena tiesiogines ar netiesiogines kovas ir moterų vaidmenis jose. „Imkim partizanus. Moterys buvo ryšininkės. Dviračių rėmuose moterys slapta veždavo dokumentus. „Moterų, kurios buvo sulaikytos už draudžiamos spaudos platinimą, už lietuvių kalbos mokymą yra virš 2500. O kiek yra moterų partizanių“, - sako R. Į LRT kreipęsis skaitytojas klausia, kodėl šiemet istorijos egzamine visos analizuotos istorinės asmenybės buvo išskirtinai vyrai? „Be abejo, tai yra didelis apsileidimas, kurį mes turim ištaisyti. Nėra taip, kad moterys tik 20 a. viduryje išlindo į visuomeninį gyvenimą ir pasakė: „štai dabar ir mes kažką nuveiksim“. Jos ir iki tol nuveikdavo svarbių dalykų ir apie tai mes turime kalbėtis bei mokytis“, - piktinasi istorikas, VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius dr. „10-15 metų atsiliekam nuo Vakarų tradicijos, kur jau prieš dešimtmetį labai suintensyvėjo moterų tyrimai ir ten šitos temos yra atėjusios anksčiau“, - mano dr. M. „Moterų yra žymiai daugiau. Nuo karalienės Mortos iki Venecijos bienalės nugalėtojų. Galėčiau taip apibendrinti. Ar reikalingas griežtas balansas 50/50? Galbūt, bet , sakyčiau, gal nereikėtų jo dirbtinai kurti“, - kalba VU Istorijos fakulteto studijų prodekanas Dr.
Istorinės Sąvokos ir Terminai
Istorinės sąvokos, terminai reiškia istorinius pasakymus arba jų grupes. Programoje istoriniais terminais laikomi specialūs istoriografijoje naudojami pasakymai bei universalios tarpdalykinės sąvokos, vartojamos įvairių humanitarinių mokslų kalboje. Siekiama, kad mokinys žinotų analizuojamos temos kontekste pateiktus terminus, gebėtų juos apibūdinti, paaiškinti jų prasmę. Probleminiu mokymu grįstame istorijos ugdyme žinoti terminus reikia dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra fundamentali istorinių žinių struktūros dalis. Antra, be jų išmanymo sudėtinga suprasti ir nagrinėti istorinius šaltinius, tekstus, kurie parašyti konkrečios istorinės epochos kalba ir naudojant tos epochos terminiją.
Reikšmingi Istoriniai Įvykiai ir Tekstai
Programoje fiksuoti žinotini reikšmingi istoriniai įvykiai ir tekstai.
Svarbu žinoti tikslias datas:
Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų statistika
- Antano Smetonos perversmas - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- SSRS-Vokietijos sienų ir draugystės sutartis - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- Televizijos bokšto, sausio įvykiai - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- Sukilimas (vadovavo: Z. Sierakauskas, K. Kalinauskas, A.
- ATR konstitucija - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- Lietuvos nepriklausomybės aktas - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- Baltijos kelias - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- A. Molotovo-Ribentropo paktas - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktas, kuriame buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- SSRS ultimatumas Lietuvai ir paskutinis vyriausybės posėdis - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracija - nurodyti tikslią datą (metai mėnuo diena)
- Lietuvos Konstitucija (4 deš., A.
Svarbūs laikotarpiai:
- XI-XIII a.
- XVI a.
- XVII a. vid.
- XIX a.
- 1863-1864 - Sukilimas (vadovavo: Z. Sierakauskas, K. Kalinauskas, A.
- 1938 - Lietuvos Konstitucija (4 deš., A.
Pasiruošimas Egzaminui
Pasak istorijos mokytojo, šiuo atveju VBE programa turėtų būti kaip Biblija, mantra ar kažkas panašaus. Mokytis reikia tik tas temas, tas asmenybes, kurios yra numatytos programoje. Dažnai mokiniai nukrypsta nuo jos, mokosi ne tai, ką reikia: „Kaip pavyzdys galėtų būti Antrojo pasaulinio karo tema. Jeigu pasižiūrėsime į programą, tai reikia žinoti tik karo priežastis ir padarinius, žymiausias asmenybes - Čerčilį, Ruzveltą, Staliną, Hitlerį, bet ne kažkokias karo detales, eigą ir pan.“ - teigia A. Pasak A. Bitauto, jeigu mes iš esmės gerai peržvelgtume ankstesnių metų istorijos VBE užduotis, pastebėtume, kad dažniausiai pasikartoja tam tikros temos. Visą laiką pasitaiko klausimų (paprastai 3-5) iš 1992 m. LR Konstitucijos. Taigi, verta ne tik perskaityti pačią Konstituciją, bet ir paspręsti testų. „Egzamine visuomet būna LDK ir viduramžių temos: tai LDK valdovų sienų plėtimosi žemėlapis kartu su žymiausiais mūšiais, Mindaugo, Gedimino, Algirdo ir Vytauto išplėstos teritorijos. Iš esmės beveik neįmanoma išvengti vienos iš šių užduočių: LDK žemėlapio, žymiausių mūšių, didžiųjų kunigaikščių veiklos nuopelnų“, - teigia mokytojas A. Dar labai dažnai pasitaiko klausimų, susijusių su Napoleonu ir Prancūzijos revoliucija, Švietimo epocha. Asmenybės: dažniausiai klausimai būna susiję su kažkokio asmens veiklos nuopelnnais: „Klausimų teste dažniausiai būna Napoleonas, Smetona, Čerčilis, Gorbačiovas, Stalinas ir Brežnevas“, - teigia A.
Patarimai Besiruošiantiems
- Susidarykite mokymosi planą: Pirmiausia reikėtų turėti kalendorių, o šalia - ir atsispausdintą VBE programą. Sudėtingesnės temos turėtų būti prioritetinės.
- Naudokite VBE programą kaip pagrindą: Pasak istorijos mokytojo, šiuo atveju VBE programa turėtų būti kaip Biblija, mantra ar kažkas panašaus. Mokytis reikia tik tas temas, tas asmenybes, kurios yra numatytos programoje.
- Peržiūrėkite ankstesnių metų VBE užduotis: Pasak A. Bitauto, jeigu mes iš esmės gerai peržvelgtume ankstesnių metų istorijos VBE užduotis, pastebėtume, kad dažniausiai pasikartoja tam tikros temos.
- Skirkite dėmesio pasikartojančioms temoms: Visą laiką pasitaiko klausimų (paprastai 3-5) iš 1992 m. LR Konstitucijos. Taigi, verta ne tik perskaityti pačią Konstituciją, bet ir paspręsti testų.
- Mokykitės reguliariai, bet nepervarkite: Pedagogas pataria mokytis galbūt 3 kartus per dieną po valandą, o ne 3 valandas iš eilės.
- Egzamino metu būkite atidūs: Esminės klaidos jau egzamino metu - skubėjimas, sąlygų neįsiskaitymas, kai puolama prie užduoties, jos gerai net nesupratus.
- Naudokitės internetiniais šaltiniais: A. Dar vienas interneto šaltinis - Istorijai.lt. Jame galima rasti istorijos VBE užduotis nuo pat 2002 m. ir jų atsakymus.
- Kreipkitės į mokytojus: Pasak A. Bitauto, jei jaučiate, kad turite spragų, dar ne per vėlu kreiptis ir į papildomai istorijos mokančius mokytojus (patogiausia - nuotoliu).
- Žiūrėkite filmus: Verta pažiūrėti ir filmų: „Dažniausiai filmas aprėpia kažkokį vieną laikotarpį, bet tikrai rekomenduočiau pažiūrėti lenkų statytą filmą apie Žalgirio mūšį ir apskritai apie viduramžius. Tai padės susidaryti pasaulėvaizdį ir istorinį vaizdinį. O iš XX a. rekomenduočiau „Apokalipsė. Antrasis pasaulinis karas“ (filmus galima rasti „YouTube“). Tikrai čia įvardytos ir karo priežastys, ir žymiausios asmenybės ir atspindėti jų veiklos nuopelnai“, - filmų naudą ruošiantis VBE vardija A.
Egzamino Struktūra
Taip pat verta prisiminti egzamino struktūrą: 50 proc. užduočių yra susijusios su Lietuvos, o likusios 50 - su pasaulio istorija. 20 proc. 30 proc. 50 proc.
Svarbios Temos
- Europa ir LDK nuo 476 m. iki XV a.
- Europa ir LDK XVI - XVII a.
- XIX - XX a.
- Viduramžiai Europoje (476 m. iki XV a. 1.1. Lenkija - X a.) christianizacija. skilimo XI a. socialiniam gyvenimui. 1.2.
- 1.3.
- 1.4. modelis.
- 1.5.
- 1.6. kultūriniame gyvenime.
- 1.7.
- 1.8. žemes priežastys ir pasekmės. vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę. krikšto 1251 m. ir karūnacijos 1253 m. 1.9.
- 1.10. m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m.
- 1.11. vidinės priežastys: 1385 m.
- 1.12.
- 1.13. m. Kazimiero ir 1492 m.
- 1.14. luominis atstovavimas (Ponų taryba). savivaldos (Magdeburgo) teisės. 1.15.
- 1.16. (religija, raštija) pagrindiniai bruožai. XVI - XVII a. 2.1. bruožai: prekybos ir miestų vai…
Naujienos
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pasirašė įsakymą, kuriuo nukeliama istorijos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų (VBE) pakeitimų įsigaliojimo data. Istorijos egzamino argumentuoto rašinio rašymo užduotis ir geografijos egzamino užduotis, skirta tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti, bus įtrauktos nuo 2028-2029 mokslo metų.