Įvadas
Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris ne tik apsunkina mūsų gyvenimą ir neleidžia jaustis laimingais, bet ir trukdo kasdieninei veiklai. Retkarčiais patirti liūdesį yra normalu, tačiau depresija pasireiškia ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos požymius, priežastis, gydymo būdus ir kaip padėti sergančiam artimajam.
Kas yra Depresija?
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją.
Pagrindiniai Depresijos Požymiai
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Norėdami geriau suprasti, ar tai, ką Jūs išgyvenate šiuo metu, gali būti depresija, perskaitykite šiuos depresijos požymius:
- Nuolatinis liūdesys ir prislėgtumas, nelaimingumas ir sunkumas suprasti, kodėl.
- Anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į du tipus: socialinė ir fizinė. Socialinė anhedonija - tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis.
- Intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas.
- Neigiamos mintys ir žema savivertė.
- Nuolatinis arba dažnas jautrumas, neramumas ar net agresyvumas.
- Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas.
- Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.
- Mintys apie mirtį, savižudybę ar savęs žalojimą.
- Energijos lygis - nuo labai žemo iki beveik nepastebimo.
- Apetito ir svorio pokyčiai.
- Seksualinio potraukio susilpnėjimas arba išnykimas.
- Miego sutrikimai. Gali būti sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundate 3-5 val. ryto ir nebegalite užmigti. Taip pat gali būti, kad nuolat jaučiatės pavargęs ir mieguistas, jokių sunkumų užmigti neturite, bet net jei miegate 10-12 val. per parą, atsikeliate pavargęs ir be jėgų.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Hormoniniai svyravimai: Depresija dažniau suserga moterys nei vyrai. Manoma, kad taip yra dėl to, kad ji gali būti susijusi su hormoniniais svyravimais.
Depresijos Rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys, klasifikuojamos pagal savo raišką:
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
- Tipiškas depresijos epizodas: Būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti.
- Pasikartojantis depresijos sutrikimas: Būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, kai nėra savaiminių nuotaikos pakilimų ar aktyvumo epizodų, būdingų manijai.
- Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos.
- Sezoninis afektinis sutrikimas: Sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą.
- Atipinė Depresija: Būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas.
- Bipolinis sutrikimas: Taip pat vadinamas „maniakine depresija“. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis.
- Pogimdyvinė depresija: Dažna problema, su kuria susiduria 1 iš 10 moterų po gimdymo.
- Užmaskuota Depresija: Depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą.
Kaip sau padėti įveikti depresiją?
- Bendravimas su kitais žmonėmis: Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis.
- Judėjimas pirmyn: Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai.
- Valgykite sveiką maistą: Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
Kaip padėti sergančiam depresija artimam žmogui?
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti.
Ar depresija pagydoma?
Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites.
Kur ieškoti pagalbos?
- Emocinės paramos linijos (nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai).
- Psichologas ar psichoterapeutas.
- Psichiatras.
- Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
tags: #isvardinti #depresijos #pozymiai