Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime išmokto elgesio apibrėžimą, jo priežastis, veiksnius ir būdus, kaip jį pakeisti. Išmoktas elgesys yra plačiai paplitęs reiškinys, paveikiantis įvairias mūsų gyvenimo sritis.
Išmoktas elgesys: apibrėžimas ir pavyzdžiai
Išmoktas elgesys - tai elgesio modelis, įgytas per patirtį ir stebėjimą. Jis skiriasi nuo įgimto elgesio, kuris yra genetiškai užprogramuotas. Išmoktas elgesys gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis jis buvo įgytas.
Kopriklausomybė kaip išmoktas elgesys
Kopriklausomybė - tai išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus, mintis ir elgesį, kuriam būdingas žalingas santykis su savimi ir kitais. Kopriklausomi žmonės dažnai yra linkę rūpintis kitais, pamiršdami savo poreikius. Jie gali būti paskendę alkoholikų ar kitų priklausomybių turinčių žmonių reikaluose. Tokie žmonės nuolat ieško žmogaus, kuriuo galėtų rūpintis, ir mano, kad visi jų santykiai baigsis blogai. Tačiau kiekvieno kopriklausomojo patirtis yra unikali, susiformavusi iš jo ar jos gyvenimo aplinkybių, istorijos ir asmenybės.
Patyčios kaip išmoktas elgesys
Patyčios - tai agresyvus elgesys, kurio tikslas - įskaudinti, pažeminti kitą žmogų. Patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė jėgos persvara. Patyčios gali būti tiesioginės ir netiesioginės, išreiškiamos veiksmais, žodžiais, gestais. Patyčios - tai ne pajuokavimas ar draugiškai vaikų pasierzinimai. Agresyvus elgesys, o taip pat ir patyčios yra susiję tiek su artimiausia aplinka-šeima, tiek su ugdymo įstaigoje egzistuojančiomis taisyklėmis bei normomis, tiek su kitų vaikų elgesiu.
Agresija kaip išmoktas elgesys
Psichologė Maria Fiurst knygoje „Psichologija“ agresiją nagrinėja keliais aspektais, teigdama, kad agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas. Išmokimu pagrįstos agresijos teorijos teigia, kad agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų elgesį. Socialinio išmokimo teoriją pagrindė kanadiečio psichologo A. Banduros (1977) eksperimentai. Pavyzdžiui, vaikas stebi konfliktines situacijas šeimoje, kur mama pyksta, bet valdosi, o tėvas kalba garsiai ir sarkastiškai. Sūnus pradeda bendrauti su seserimi, ją žemindamas. Tačiau A. Bandura teigia, kad elgesį galima pataisyti stebint kilniaširdiškus poelgius, pagarbą ir bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Veiksniai, lemiantys išmokto elgesio atsiradimą
Išmokto elgesio atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Aplinką: Aplinka, kurioje augame ir gyvename, daro didelę įtaką mūsų elgesiui. Šeima, draugai, mokykla ir visuomenė formuoja mūsų vertybes, įsitikinimus ir elgesio normas.
- Patirtį: Asmeninė patirtis taip pat formuoja mūsų elgesį. Teigiama patirtis skatina kartoti tam tikrą elgesį, o neigiama patirtis - vengti jo.
- Stebėjimą: Stebėdami kitų žmonių elgesį, mes mokomės naujų elgesio modelių. Jei matome, kad kažkas pasiekia sėkmę elgdamasis tam tikru būdu, mes galime būti linkę kopijuoti tą elgesį.
Konkrečiai, kopriklausomybės atsiradimą lemiantys veiksniai yra šie:
- Tėvų meilės ir pozityvaus dėmesio trūkumas.
- Apleistumas vaikystėje.
- Priklausomybės problemos šeimoje.
- Fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas.
- Psichinės ar fizinės ligos šeimoje.
Kaip pakeisti išmoktą elgesį
Nors išmoktas elgesys gali būti giliai įsišaknijęs, jį galima pakeisti. Norint pakeisti išmoktą elgesį, reikia:
- Įsisąmoninti problemą: Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad turite problemą ir norite ją išspręsti.
- Pastebėti, kaip pasireiškia elgesys: Stebėkite savo jausmus, mintis ir elgesį, kad suprastumėte, kaip pasireiškia išmoktas elgesys.
- Nustatyti priežastis: Išsiaiškinkite, kokios aplinkybės ar situacijos sukelia nepageidaujamą elgesį.
- Išmokti naujų elgesio modelių: Ieškokite alternatyvių būdų reaguoti į situacijas, kurios sukelia nepageidaujamą elgesį.
- Praktikuoti naujus elgesio modelius: Reguliariai praktikuokite naujus elgesio modelius, kad jie taptų natūralūs.
- Kreiptis pagalbos: Jei jums sunku pakeisti elgesį savarankiškai, kreipkitės pagalbos į specialistus, bendruomenes: psichologus, psichoterapeutus, Al-Anon bendruomenę (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendruomenė) ar SAV (Suaugusių alkoholikų vaikai).
Kaip ištrūkti iš kopriklausomybės
Norint ištrūkti iš kopriklausomybės, reikia:
- Įsisąmoninti ir priimti, jog ši problema yra asmeninė, nesusijusi su kitu žmogumi, o savo problemas privalome spręsti patys.
- Pastebėti, kaip pasireiškia kopriklausomybė - ką jaučiame, ką galvojame ir kaip elgiamės.
- Paleisti kontrolę ir leisti kitiems patiems prisiimti atsakomybę už sako gyvenimą ir elgesį.
- Atvirai įsivardyti sau - ką darau dėl savęs, o ką dėl kitų.
- Atpažinti negatyvias ir save nuvertinančias mintis, jas įsivardyti ir keisti pozityviomis.
- Leisti sau ilsėtis, sustoti, padaryti pertrauką, atsitraukti nuo asmeninių santykių ir skirti dėmesį tik sau.
Kaip elgtis su agresyviu vaiku
Jeigu jūsų vaikas dažnai mušasi ar kitus vaikus aprėkia, pagalvokit kodėl jis taip daro. Tačiau pirmiausia reikia jam parodyti ribas ir iš karto. Negalvokite, kad mažas vaikas gali pats išspręsti konfliktus. Tik nuo trečių metų gali vaikas sugebėti konfliktus be muštynių išspręsti. Tėvai, kurių vaikai yra didesnių puolami, neturėtu vaikui siūlyti: „tai duok atgal!“, „ginkis gi!“. Vaikas, kuris yra stumdomas ar mušamas, negali apsiginti, nes kitaip jau būtų tai padaręs. Jis yra tikrai nepavydėtinoje padėtyje. Jeigu matote, kad vaikai tuoj susipyks, kad pavyzdžiui, nepasidalina vienu kastuvėliu, galima pasiūlyti, kad pasidalintu, pirma vienas pakastu, paskui kitas. Jeigu agresyvumai nesibaigia, atskirkite vaiką nuo kitu. Pasakykite, kad jei dar karta pasikartos, eisite namo. Ir būtinai eikite namo, jei pasikartoja. Namie nepasiūlykite jam linksmybių, nežaiskite su juo, tegul pamato pats, kad vienam žaisti neįdomu. Ir svarbiausia yra, kad vaikui paaiškintumėt, jog pvz.: jis negali kitam vaikui su kastuvėliu per galva duoti, nes jam skaudės ir pan.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga