Stresas - neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau dažnai nepaisome jo neigiamų pasekmių mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Straipsnyje aptariami odos bėrimai, atsirandantys dėl streso, jų tipai, priežastys ir veiksmingi gydymo būdai, taip pat prevencinės priemonės.
Kas yra dermatitas?
Dermatitas yra bendrinė odos, kurioje vystosi uždegimas, būklė. Dermatito rūšių yra iš tiesų daugybė: atopinis dermatitas, geriau žinomas kaip egzema, kontaktinis dermatitas, dishidrozinis dermatitas, seborėjinis dermatitas ir daug kitų. Kiekvienas šio susirgimo tipas priklauso nuo skirtingų indikacijų.
Dermatito priežastys
Dermatito atsiradimą gali lemti mūsų imuninė sistema, paveldimumas, aplinka, nuolatinis stresas, įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip tabako dūmai, didelis oro užterštumas, kai kurie kvepalai, taip pat kontaktas su tam tikrais chemikalais. Atopiniu dermatitu dažniau serga moterys bei tie, kurių šeimos narys sirgo dermatitu, šienlige ar astma. Kontaktinis dermatitas dažniausiai pasireiškia fabrikų, restoranų darbuotojams bei sodininkams, mat jie dirba su gausybe įvairių medžiagų, chemikalų, produktų ar augalų. Dishidrozinis dermatitas dažniau aplanko tuos, kurie daug prakaituoja, gyvena karštame klimate, dažnai maudosi vandens telkiniuose. Seborėjinį dermatitą, dažniausiai pasireiškantį pleiskanomis, sukelia riebalų liaukų grybelis, taip pat genetinė šeimos istorija. Svarbu žinoti ir tai, kad žmonės, sergantys dermatitu, neretai skundžiasi ir kitomis sveikatos problemomis: įvairiomis alergijomis, astma, nerimo bei miego sutrikimais ar depresija.
Pirmieji dermatito simptomai
Pirmieji dermatito požymiai gali būti paprastas niežėjimas ir tam tikrų vietų paraudimas. Rausvos, sausos ir niežtinčios dėmelės gali formuoti įvairiose kūno vietose: ant rankų, alkūnių, kaklo, kelių, pėdų, galvos odos, veido ar ausų. Vėliau oda patinsta, gali atsirasti pūslelės, pleiskanos, įtrūkimai, gali būti jaučiamas dilgčiojimas ar net skausmas. Kai kurios dermatito rūšys atsiranda net aplink akis, nosies bei burnos viduje ar ant lytinių organų, o tai - iš tiesų skausmingos vietos. Nė vienas dermatito tipas nėra užkrečiamas. Dermatitas dažnai sukelia diskomfortą ar neigiamas emocijas, tačiau skausmą - retai. Jei žmogus dažnai kasosi niežtinčias vietas, jose gali atsirasti įtrūkimų, o vėliau ir žaizdelių. Visa tai padidina bakterinių ir virusinių infekcijų riziką, kas gali virsti rimtomis bėdomis. Pastebėjus pirmuosius galimus dermatito požymius labai svarbu nedelsti ir kreiptis į vaistininką, šeimos gydytoją ar dermatologą, kuris padės sustabdyti ligos progresavimą.
Dermatito trukmė ir gydymas
Ligos trukmė priklauso nuo įvairių organizmo, aplinkos faktorių. Dermatitas kartais išnyksta savaime, tačiau dažnai pasitaiko, kad šis susirgimas žmogų lydį visą gyvenimą. Svarbiausia išmokti kontroliuoti ligą. Dermatito požymių medikamentinis gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Vieniems padeda stipriai drėkinantys kremai ar fototerapija, kitiems prireikia kalcineurino inhibitorių, kortikosteroidinių tepalų, biologinių injekcijų, geriamų vaistų, atihistamininių vaistų ar net antibiotikų. Sergant šia liga taip pat rekomenduojama vengti ją iššaukiančių kontaktų, aktyviai drėkinti odą, nesikasyti, nepersikaitinti saulėje, naudoti apsaugą nuo UV spinduliuotės, dušo žėlę ar muilą be pridėtinių kvapiklių, mažinti streso lygį. Dermatitu sergantys žmonės dažnai patiria ligos remisijos bei įkarščio bangas. Norint sukontroliuoti dermatitą, būtina reguliariai konsultuotis su specialistais - aptarus varginančius simptomus, jie pasiūlys tinkamiausią odos priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti psichologinį niežėjimą
Dilgėlinė (Urticaria)
Dilgėlinė vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia apie 20% žmonijos. Dilgėlinę gali sukelti įvairios medžiagos ar net situacijos, tačiau ir vienu ir kitu atveju dilgėlinė prasideda odos niežėjimu, kuris vėliau virsta į odos paburkimus, primenančius odos nudilginimą. Dilgėlinės niežulys gali būti lengvas arba sunkus, tačiau kasymasis, alkoholinio vartojimas, sportas bei emocinis stresas gali niežėjimą sustiprinti. Be to, dilgėlinė yra dažnai maišoma ir su kitomis dermatologinėmis ligomis. Dilgėlinės simptomai gali trukti nuo kelių minučių, mėnesių ar net metų. Nors jos simptomai panašūs į kai kurių vabzdžių įkandimus, dilgėlinę galima atskirti keliais būdais.
Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai
- Dilgėlinės paburkimai gali atsirasti bet kurioje kūno srityje; gali keisti formą, judėti, išnyksta ir vėl per trumpą laiką pasirodyti.
- Pagal iškilimus: dilgėlinė paprastai pasireiškia raudonos arba odos spalvos paburkimais su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina.
Dilgėlinė gali būti dviejų tipų - trumpalaikė (ūmi) ir ilgalaikė (lėtinė). Nei viena jų paprastai nėra pavojinga gyvybei, tačiau atsiradus paburkimams gerklėje ar bet kokiems kitiems simptomams, ribojantiems kvėpavimą, reikalinga skubi medicininė pagalba. Lėtinė dilgėlinė atsiranda kone kasdien, išlieka daugiau nei šešias savaites ir paprastai pasižymi niežuliu. Kiekvienas dilgėlinės paburkimas atskirai trunka mažiau nei 24 valandas. Jei dilgėlinė trunka daugiau nei mėnesį, arba jei ji laikui bėgant kartojasi, reikia apsilankyti pas gydytoją alergologą, kuris įvertintų ligos istoriją bei fiziškai apžiūrėtų dilgėlinės paburkimus.
Angioneurozinė edema
Angioneurozinė edema - tai paodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami, maišomi su dilgėline. Angioneurozinė edema gali pasireikšti dėl alerginių reakcijų, vaistų ar kai kurių fermentų paveldimo trūkumo organizme.
Simptomai, susiję su angioneurozinė edema:
- Akių srities ar burnos patinimai.
- Rankų, kojų ar gerklės patinimai.
Alergologai diagnozuoja ir gydo tiek dilgėlinę, tiek angioneurozinę edemą. Kai kuriais atvejais dilgėlinės sukėlėjai būna gana akivaizdūs - simptomai pasireiškia iškart arba labai greitai suvalgius žemės riešutų ar krevečių. Kiti atvejai reikalauja glaudesnio paciento ir specialisto bendradarbiavimo bandant surasti priežastį, kurių gali būti daug ir įvairių. Tačiau tam tikrais atvejais dilgėlinės priežastys lieka neaiškios. Jei dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, bet įtariate alergiją maistui, rekomenduojama atlikti molekulinius alergijos tyrimus bei stebėti, ką valgote. Tai padės išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp to, ką valgote, ir pasireiškiančių dilgėlinės simptomų. Tikėtina, kad tuomet dilgėlinės bėrimas sumažės ar net visiškai išnyks. Tuo tarpu lėtinė dilgėlinė, pasireiškianti ilgiau nei 6 savaites, turi būti įvertinta gydytojo alergologo. Gydytojas kartu su jumis aptars šeimos ligos istoriją, galimas medžiagas, su kuriomis susiduriate namuose ar darbe, sąlytį su naminiais ar kitais gyvūnais, bei tai, kokius vaistus nesenai pradėjote vartoti. Jeigu netyčia vedate mitybos dienoraštį, būtinai parodykite jį savo alergologui. Siekiant nustatyti odos paburkimų priežastis, konsultacijų metu gydytojas alergologas gali paskirti odos, kraujo ar net šlapimo tyrimus. Jei kyla įtarimas, jog simptomus sukelia alergija konkrečiam maistui, o jūs alergijos tyrimų dar nebūsite daręsi, specialistas gali paprašyti pasidaryti odos dūrio mėginį ar kraujo tyrimą, siekiant patvirtinti diagnozę. Jei įtarimai pasitvirtina, gydytojas patars vengti to maisto ar produktų, į kurių sudėtį jis įeina. Retais atvejais įtardamas, jog simptomus sukelia alergija maistui, gydytojas alergologas gali rekomenduoti pasidaryti provokacinį maisto testą, kurio metu duodamas tam tikras kiekis įtariamo maisto bei stebima reakcija jo suvalgius. Jeigu simptomus sukelia vaskulitas (lot.
Dilgėlinės priežastys
Mokslininkams pavyko nustatyti daugelį (tačiau ne visus) veiksnių, kurie gali sukelti dilgėlinę. Tai apima maistą ir kitas medžiagas, su kuriais susiduriame ar vartojame, pavyzdžiui, vaistai. Be to, dilgėlinę gali sukelti ir kitos ligos.
Taip pat skaitykite: Nerimas ir odos būklė
Keletas labiausiai paplitusių priežasčių:
- Kai kurie maisto produktai (ypač žemės ir kiti riešutai, kiaušiniai, vėžiagyviai).
- Vaistai, tokie kaip antibiotikai (ypač penicilinas ir sulfonamidas), aspirinas ir ibuprofenas.
- Vabzdžių įgėlimai ar įkandimai.
- Fiziniai dirgikliai, pavyzdžiui, slėgis, šaltis, karštis, fiziniai pratimai ar saulė.
- Lateksas.
- Kraujo perpylimas.
- Bakterinės infekcijos, įskaitant šlapimo takų ir gerklės infekcijas.
- Virusinės infekcijos, įskaitant peršalimą, infekcinę mononukleozę ir hepatitą.
- Gyvūnų pleiskanos.
- Žiedadulkės.
- Kai kurie augalai, pavyzdžiui, nuodingasis ąžuolas ir nuodingoji gebenė.
Dilgėlinės gydymas
Dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Šie vaistai blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, kuris sukelia alergines reakcijas. Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaltais kompresais arba balzamais, kurie slopina niežulį, tačiau sunkią epizodinę dilgėlinę gali tekti malšinti ir prednizonu, kortikosteroidiniais vaistais ar imuniniu moduliatoriumi. Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi. Jei dilgėlinės priežastis nustatoma, geriausias gydymas yra priežasties išvengimas arba pašalinimas. Tad jeigu alergenų tyrimai leido nustatyti tikslius šios ligos sukėlėjus, patys galėsite imtis tam tikrų prevencinių veiksmų.
Galimi būdai, kaip gydyti dilgėlinę:
- Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
- Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę).
- Venkite prigludusių drabužių: itin prigludę drabužiai trinasi į odą, ją dirgindami, todėl gali skatinti dilgėlinės simptomų sustiprėjimą.
- Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais.
- Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
- Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.
Dilgėlinės forma, trunkanti ilgiau nei šešias savaites ir galinti tęstis mėnesius ar metus, vadinama lėtine dilgėline. Jei dilgėlinės priežastys nenustatomos net ir po išsamios diagnostikos, tokia būklė vadinama lėtine idiopatine dilgėline („idiopatinė“ reiškia „nežinomas“). Apie pusę šių atvejų yra susiję su kai kuriais imuniniais mechanizmais.
Dažni fizinės dilgėlinės sukėlėjai:
- Trynimas ar kasimasis: simptomai atsiranda per keletą minučių toje vietoje, kuri buvo trinama ar kasoma, ir paprastai trunka mažiau nei valandą.
- Slėgis ar spaudimas. Lėtinė slėgio dilgėlinė gali atsirasti praėjus 6-8 valandoms nuo įvykio (diržų ar drabužių nuospaudos) ir pasireikšti raudonu patinimu. Tie patys simptomai gali pasireikšti ir laikytis tose kūno dalyse, kuriose jaučiamas pastovus spaudimas, pavyzdžiui, kojų paduose.
- Kintanti temperatūra. Paprastai šalčio dilgėlinė pasireiškia aukštai temperatūrai pasikeitus į žemą. Jeigu visa kūno temperatūra staiga atvėsta, ši dilgėlinės forma gali būti pavojinga gyvybei, pavyzdžiui, kai paneriama į baseiną.
- Aukšta kūno temperatūra. Cholinerginė (arba šilumos) dilgėlinė pasireiškia kūno temperatūrai staiga pakilus: dėl prakaitavimo, mankštinimosi, karšto dušo ir / ar nerimo padidėjimo.
- Saulės spinduliai.
Kraujagyslių uždegimai (arba vaskulitas), taip pat gali sukelti dilgėlinę. Esant šiai dilgėlinei labiau skauda nei niežti, ant odos gali likti net mėlynės.
Nervinis Bėrimas
Nervinis bėrimas - tai dažnai dėl nerimo ir streso atsirandanti odos būklė, kuriai būdingi tokie simptomai kaip intensyvus niežėjimas, paraudimas ir deginimo pojūtis. Norint užtikrinti veiksmingą gydymą ir ilgalaikį valdymą, labai svarbu suprasti jo priežastis. Galimi įvairūs metodai, įskaitant be recepto parduodamas priemones ir gyvenimo būdo pakeitimus, kuriais siekiama sumažinti stresą. Ryšys tarp emocinės savijautos ir odos sveikatos yra reikšmingas, todėl svarbu taikyti prevencines priemones ir veiksmingas intervencines priemones tiems, kurie kenčia nuo streso. Nervinis bėrimas gali pasireikšti niežtinčiais, iškilusiais ir pakitusios spalvos odos iškilimais, panašiais į dilgėlinę, kuriuos dažnai sukelia nerimas ir stresas. Nervinių bėrimų fiziniai simptomai gali būti stiprus niežėjimas, deginimo ar dilgčiojimo pojūtis ir pastebimas pažeistų vietų paraudimas. Veiksmingas nervinių bėrimų valdymas taip pat gali būti susijęs su streso mažinimo metodų, pavyzdžiui, meditacijos ir kvėpavimo pratimų, taikymu. Emocinis stresas gali labai paveikti odos sveikatą ir dažnai pasireikšti įvairiomis dermatologinėmis problemomis. Dėl hormonų, ypač kortizolio, išsiskyrimo gali prasidėti odos uždegimas ir padidėti jos jautrumas. Stresas gali ne tik sukelti uždegimą, bet ir pakeisti odos būklę, nes padidėja riebalų gamyba, o tai gali prisidėti prie aknės ir kitų su oda susijusių problemų atsiradimo. Organizmo reakcija į stresą gali sukelti chemines reakcijas, kurios sukelia uždegimą ir sutrikdo natūralius odos gijimo procesus. Be to, emocinis stresas gali paskatinti elgesį, kuris neigiamai veikia odos sveikatą, pavyzdžiui, nesilaikyti subalansuotos mitybos ar blogos higienos praktikos. Norint veiksmingai valdyti stresą, labai svarbu suvokti emocinės savijautos ir odos sveikatos ryšį. Nuosekli odos priežiūros rutina ir sveikas gyvenimo būdas atlieka svarbų vaidmenį skatinant odos atsparumą žalingam streso poveikiui.
Nervinio bėrimo simptomai
Nervinio bėrimo simptomų atpažinimas yra gyvybiškai svarbus veiksmingam valdymui ir gydymui. Bėrimo išvaizdą paprastai gali sudaryti iškilę raudoni ar rausvi iškilimai ant šviesesnio atspalvio odos, o tamsesnio atspalvio odai gali būti būdingi įvairūs atspalviai. Dilgėlinė gali būti įvairaus dydžio ir formos, kartais ji gali susijungti į didesnes dilgėles. Nervinį bėrimą svarbu atskirti nuo kitų ligų. Be to, jei dilgėlinė yra skausminga arba ją lydi sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas ar limfmazgių padidėjimas, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Emocijų atspindys ant veido
Nervinio bėrimo gydymas
Nervinio bėrimo kamuojamiems žmonėms gali padėti be recepto parduodami vaistai. Tiems, kuriems reikia palengvėjimo be raminamųjų pojūčių, idealiai tinka alternatyvos be raminamųjų pojūčių, pavyzdžiui, loratadinas (Claritin) ir feksofenadinas (Allegra). Hidrokortizono kremai gali būti vertingi lokalizuotiems bėrimams ir dilgėlinei gydyti. Jie gali veikti mažindami uždegimą ir ramindami sudirgusią odą. Kad hidrokortizono kremai būtų veiksmingesni, papildomą palengvėjimą gali suteikti šaltas kompresas. Nuo nervinių bėrimų kenčiantiems žmonėms gali padėti įvairios veiksmingos naminės priemonės. Įtraukus šias priemones į kasdienę rutiną, gali labai palengvėti su nerviniais bėrimais susijęs diskomfortas. Prieš išbandant naujas gydymo priemones, ypač naudojant augalinius papildus ar vietinio poveikio priemones, svarbu pasitarti su gydytoju, kad jis patvirtintų, jog jos tinka individualiems odos tipams ir būklėms. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra pagrindinis terapijos metodas, kuriuo gali būti siekiama pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius, sukeliančius nerimą. Be to, psichologinė pagalba per terapiją gali pagerinti streso valdymo įgūdžius. Tokie metodai kaip internetinė terapija, meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga gali labai sumažinti nerimą. Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų.
Alerginės reakcijos ir nerviniai bėrimai
Norint nustatyti galimą jų ryšį su nerviniais bėrimais, būtina suprasti įvairias alerginių reakcijų rūšis. Anafilaksija yra sunkiausia ir gali kelti pavojų gyvybei, jai būdingi tokie simptomai kaip pasunkėjęs kvėpavimas ir padažnėjęs širdies plakimas. Dilgėlinė, arba dilgėlinė, gali pasireikšti niežtinčiomis, iškilusiomis žaizdelėmis, o alerginis rinitas gali paveikti nosies ertmes, sukeldamas čiaudulį ir slogą. Pagrindinis mechanizmas gali būti tas, kad imuninė sistema klaidingai atpažįsta nekenksmingas medžiagas kaip grėsmę, todėl gaminasi IgE antikūnai. Odos simptomai, įskaitant niežulį ir paraudimą, yra ypač svarbūs nagrinėjant nervinius bėrimus. Alergiją sukeliančių veiksnių atpažinimas yra labai svarbus norint valdyti būkles, galinčias sukelti nervinius bėrimus. Įprasti alergiją sukeliantys veiksniai gali būti įvairių augalų žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkių erkutės, pelėsiai ir vabzdžių įkandimai. Norint tiksliai nustatyti šiuos dirgiklius, gali būti taikomi keli metodai, pavyzdžiui, odos dūrio testai, intraderminiai testai ir IgE kraujo tyrimai. Nustačius trikdžius, svarbiausia jų vengti, naudoti vaistus nuo alergijos ir aplinkos kontrolės priemones.
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas atsiranda, kai oda reaguoja į medžiagas, su kuriomis susiduria, ir sukelia dirginimą arba alerginę reakciją. Dirginantis kontaktinis dermatitas atsiranda, kai odą veikia dirginančios medžiagos, pavyzdžiui, muilas, plovikliai, tirpikliai arba nuolatinis kontaktas su vandeniu, ypač jei jis yra kietas arba stipriai chloruotas. Alerginis kontaktinis dermatitas atsiranda veikiant alergenams, kurie gali būti kosmetikos ingredientai, pavyzdžiui, konservantai ir kvapiosios medžiagos, metalai, pavyzdžiui, nikelis, tam tikri vietinio poveikio vaistai ir medžiagos, pavyzdžiui, guma ir tekstilės gaminiai, kuriuose yra dažiklių. Be to, geriamasis vanduo ir bet kokių antrinių infekcijų šalinimas yra esminiai veiksmingo gydymo komponentai.
Nervinių bėrimų prevencija
Nerviniai bėrimai gali atsirasti kaip fizinė padidėjusio streso ir nerimo išraiška, todėl ypač svarbios yra prevencijos strategijos. Aktyviai rūpinantis tiek emocine, tiek fizine sveikata, galima gerokai sumažinti šių varginančių odos reakcijų tikimybę. Siekiant veiksmingos prevencijos, būtina keisti gyvenimo būdą. Be to, dėmesingo įsisąmoninimo technikos gali padidinti emocinį atsparumą, todėl žmonės gali geriau susidoroti su nerimu. Be to, norint išvengti galimų odos reakcijų, būtina vengti žinomų alergenų. Galiausiai, kovojant su nerviniais išbėrimais, svarbiausia pripažinti tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos svarbą.
Streso valdymas
Efektyvus streso valdymas gali būti labai svarbus siekiant palaikyti psichinę ir fizinę sveikatą, ypač asmenims, linkusiems į nervinius bėrimus. Atsipalaidavimo technikos gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant stresą. Meditacija gali paskatinti sutelkti dėmesį į tam tikrą žodį ar kvėpavimą ir taip veiksmingai sumažinti nerimo lygį. Gilaus kvėpavimo pratimai gali nuraminti nervų sistemą, o joga gali sujungti judesius ir kvėpavimą, kad paskatintų atsipalaidavimą. Kitas veiksmingas būdas gali būti fizinės veiklos įtraukimas į kasdienę rutiną. Reguliari mankšta, įskaitant bėgiojimą, vaikščiojimą ir važinėjimą dviračiu, gali ne tik pagerinti dėmesio sutelkimą, bet ir išskirti endorfinų, kurie gerina nuotaiką. Prie streso valdymo gali prisidėti ir gyvenimo būdo koregavimas. Subalansuota mityba gali sustiprinti atsparumą stresui, o kofeino ir cukraus vartojimo sumažinimas gali padėti išvengti nuotaikos svyravimų. Norint palaikyti odos sveikatą ir užkirsti kelią streso sukeltiems bėrimams, labai svarbu laikytis nuoseklios odos priežiūros rutinos. Labai svarbu reguliariai drėkinti odą, nes tai gali padėti išvengti išsausėjimo, kuris gali padidinti odos jautrumą ir bėrimų tikimybę. Pasikonsultavę su gydytoju galite pateikti individualias rekomendacijas, atitinkančias individualius odos poreikius. Profesionalios terapijos galimybės gali pasiūlyti ilgalaikius nerimo sukeltų bėrimų valdymo sprendimus. Gydymo rezultatus gali pagerinti bendras požiūris, kai terapija integruojama su medicinine priežiūra.
Niežėjimas
Niežėjimas - tai yra nemalonus pojūtis, kuris lemia norą kasytis. Šis pojūtis yra vienas dažniausių dermatologinių simptomų ir gali sukelti reikšmingą neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Šis nemalonus simptomas gali būti pirminis, dar vadinamas idiopatiniu, t.y. be jokios dermatologinės ligos ar kitų žinomų etiologinių veiksnių, arba antrinis, kuris vystosi dėl daugelio įvairių priežasčių.
Dažniausios ligos, pasireiškiančios niežėjimu
Dažniausiai gydytojų dermatologų praktikoje sutinkamos ligos, pasireiškiančios niežėjimu yra atopinis dermatitas, lėtinė paprastoji kerpligė, mazginis niežulys, plokščioji kerpligė, alerginis/iritacinis kontaktinis dermatitas, žvynelinė ir kt.
Atopinis dermatitas
Atopiniui dermatitui būdinga ankstyva ligos pradžia, t.y. kūdikystėje ar vaikystėje. Vaikams būdingas visos odos sausumas, bėrimas tiesiamuosiuose paviršiuose, skruostų srityje, šlapiavimas, nuolatinis kasymasis, sutrikęs miegas. Vyresniems vaikams ir suaugusiems dažniau beria lenkiamuosius odos paviršius, veido odą, būdingas visos odos sausumas, dėl dažno kasymo tiek patiems mažiausiems, tiek vyresniems gali vystytis lichenifikacija (tai yra sustorėjusi oda, jos paviršiuje ryškios odos raukšlės). Dėl dažno kasymo, odos išsausėjimo, susidaro odos mikrotraumos, įtrūkimai, kurie tampa „vartais“ įvairioms bakterijoms ir kitiems mikrooganizmams, dėl ko gali vystytis ir antrinė bakterinė infekcija, pasireiškiančios odos infekcinės ligos dažnai būna sunkesnės ir labiau išplitusios. Atopinis dermatitas neretai paūmėja nėščiosioms. Taip pat ligą provokuoja šalti orai, stresas, infekcinės ir kitos gretutinės ligos, kontaktas su dirginančiosiomis medžiagomis, alergenais (jei asmuo yra alergiškas), daug histamino turintis maistas ir kita. Liga susijusi su tam tikrų genų mutacijomis, ir nors didžioji dalis vaikų ligą išauga, suaugusiems ji gali atsinaujinti.
Lėtinė paprastoji kerpligė
Lėtinė paprastoji kerpligė (lot. lichen simplex chronicus) pasireiškia odos spalvos ar rausvomis hiperpig-mentinėmis plokštelėmis su ryškesnėmis odos raukšlėmis, vystosi dėl dažno įpročio konkrečioje vietoje trinti ar kasyti odą. Dažniau pasireiškia sprando, pakaušio, anogenitalinėje srityje, čiurnų ar tiesiamuosiuose blauzdų paviršiuose. Kadangi priežastis yra dažnas odos trynimas ir kasymas, pagrindindinis gydymo tikslas yra nutraukti niežėjimo-kasymo ciklą.
Mazginis niežulys
Mazginis niežulys - tai liga pasireiškianti daugybiniais, kietais mazgais, kurių centre matoma pleiskana arba šašas, susiformuojantis dėl dažno kasymo ir odos draskymo. Bėrimai pasireiškia tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, nugaros viršutinėje dalyje, sėdmenų srityje, gali būti išplitę visame kūne - vietose, kurias galima pasiekti rankomis. Niežėjimo intensyvumas būna įvairus, nuo vidutinio iki labai intensyvaus. Mazginis niežulys susijęs su kitomis sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, geležies stokos anemija, lėtiniu inkstų nepakankamumu, kepenų ligomis, glitimo enteropatija, lėtiniu stresu ir kita.
Niežėjimo priežasčių diagnostika
Siekiant diagnozuoti niežėjimo priežastis, būtina išsamiai apklausti pacientą apie niežėjimo ir kitų simptomų atsiradimo laiką, kada niežėjimas ir bėrimai vargina labiau, ar priklauso nuo paros ar metų laiko, streso lygio, ar panašūs simptomai nevargina kartu gyvenančių šeimos narių. Įvertinti kitų organų sistemų veiklą, gretutines ligas. Nerandant aiškių niežėjimą provokuojančių veiksnių, rekomenduojama atlikti tam tikrus laboratorinius tyrimus, kurie padėtų įvertinti bendrą organizmo būklę, skydliaukės, kepenų, inkstų, kasos funkciją ir kitus tyrimus.
#