Jausmai ir emocijos vyro psichologijoje

Širdies kalba yra emocijos, jausmai, išgyvenimai, o proto kalba - žodžiai. Sąmoningas žmogus pirmiausia pasižymi aukštu emociniu intelektu (EQ). EQ - tai kalba, kurios dėka žmogus orientuojasi savo gyvenime. Išmokti gyventi negalima, galima tik gyventi, patirti gyvenimą, o kad galėtum jausti, kad gyveni, kad esi gyvenimo dalimi, orientuotis jame, būtina turėti santykį su savo jausmais, su savimi, su savo vidumi, mokėti skaityti ir susigaudyti savo jausmuose, emocijose (ką tau sako pyktis, nerimas, baimė, kaltės jausmas?), atskirti natūralius jausmus nuo dirbtinių, manipuliuojančių.

Mąstymo iškraipymai ir jų įtaka santykiams

Mums iš tikrųjų būdinga tendencija nuolatos permąstyti ir interpretuoti aplinką - tai automatinis procesas. Nuo ankstesnių gyvenimo patirčių priklauso, kokios vyraus interpretacijos - pozityvios ar negatyvios. Automatiškai kylančios mintys veikia mūsų jausmus ir elgesį. Tai pastebėję psichologai pamėgino patyrinėti žmonėms įvairiose situacijose kylančių minčių dėsningumus ir atrado, kad mūsų galvose besisukančios mintys iškraipo pasaulį. Amerikiečių psichiatras Aronas T. Beckas tai pavadino mąstymo iškraipymais, arba mąstymo klaidomis. Šis reiškinys būdingas kone visiems žmonėms. Tai, kaip mąstome, veikia ne tik nuotaiką, bet ir elgesį įvairiose gyvenimo situacijose. Gerokai pro šalį prašovusi interpretacija gali padaryti nemažai žalos mūsų santykiams - tiek asmeniniams, tiek darbiniams. Jei palaikydami santykius dažnai pykstate, nerimaujate, liūdite ar išgyvenate nevilties bei bejėgiškumo jausmus, paklauskite savęs: ar reaguoju į faktus (antrosios pusės neištikimybė, smurtas, kitas skaudinantis elgesys), ar į savo paties mintis?

Mąstymo klaidos

• Mąstymas „viskas arba nieko“: Žmonės, kuriems būdingas toks mąstymas, pasaulį mato kategoriškai. Jiems egzistuoja tik juoda ir balta spalvos.

  • Kaip tai veikia santykius? Toks mąstymo būdas yra perfekcionizmo pagrindas. Jis kelia baimę suklysti, verčia atsisakyti naujovių. Taip mąstantis žmogus geriau nesiims nieko, nei atliks kažką netobulai. Kiekvieną savo klaidą jis mato kaip absoliutaus menkavertiškumo įrodymą. Palaikant santykius, mąstymas „viskas arba nieko“ susijęs su kompromisų nebuvimu ir nerealiais lūkesčiais tiek iš savęs, tiek iš antrosios pusės.
  • Ką daryti? Labai svarbu suprasti, kad pasaulis nėra tik juodas ir baltas, o pačių įvairiausių spalvų. Žmonės būna netobuli, bet nebūtinai blogi. Tas pat taikoma ir jums. Truputis kažko yra geriau nei nieko. Pagalvokite - geriau neturėti antrosios pusės visai ar turėti sutuoktinį, kuris pirmą kartą per 15 metų pamiršo vestuvių metines?

• Perdėtas apibendrinimas: Tai toks mąstymo būdas, kai iš vieno ar kelių atsitiktinių įvykių nusprendžiama, kad tai ne šiaip nutikimas, o gyvenimo dėsnis.

  • Kaip tai veikia santykius? Perdėti apibendrinimai tarsi suparalyžiuoja santykius ir įtraukia į nesibaigiančių barnių, puolimų bei bandymų apsiginti ratą. Taip mąstyti linkęs žmogus nuolat kaltina savo partnerį, kad šis „visada“ kažkaip elgiasi, o šis priverstas įrodinėti, kad taip nėra.
  • Ką daryti? Jei dažnai vartojate tokius žodžius, kaip „visada“, „niekada“, „visi“ ir „niekas“, paklauskite savęs, ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Juk tikrai buvo bent vienas kartas, kaip jis taip nesielgė. Pažvelkite į situaciją iš šalies, tarsi būtumėte nepriklausomas stebėtojas. Ką apie tai pasakytumėte? Stenkitės reaguoti ne į eilę įvykių, o į kiekvieną atvejį atskirai.

• Proto filtras: Tendencija iš pačių įvairiausių gyvenimo situacijų „pasisemti“ tai, kas negatyviausia ir labiausiai patvirtina turimus neigiamus įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Lyg vadovaudamasis posakiu apie pusiau pripildytą stiklinę, negatyvų proto filtrą „įsijungęs“ žmogus visada ją matys pustuštę.

  Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas

  • Kaip tai veikia santykius? Pirmiausia, pesimizmas kenkia pačiam žmogui: nerimas ir įtampa nuolat žengia koja kojon su negatyviomis mintimis. Antra, aplinkiniams visą laiką negatyvumą spinduliuojantis žmogus ima ilgainiui atrodyti varginantis ir slegiantis. Nesvarbu, ar negatyvumas nukreiptas į save, savo antrąją pusę, ar apskritai gyvenimą.
  • Ką daryti? Labai svarbu savęs kartais paklausti: „Gal galiu į šią situaciją pažvelgti kitaip? Ar yra tikimybė, kad realybė ne tokia niūri, kokią matau?“ Stenkitės atkreipti dėmesį ne į sutuoktinio nusižengimus, bet, priešingai, pastebėti gerąsias jo savybes.

• Teigiamų dalykų nuvertinimas: Teigiama informacija ignoruojama ir paverčiama į priešingą. Šis mąstymo iškraipymo būdas ypač būdingas perfekcionistams. Kad ir kiek faktų rodytų žmogaus laimėjimus, jis vis tiek save nuvertina.

  • Kaip tai veikia santykius? Santykių srityje tai gali virsti perdėtu kritiškumu partneriui ir sau. Natūralu, kad su bet kokį tavo laimėjimą nuvertinančiu žmogumi išbūti nelengva. Gali atrodyti, kad meilę būtina užsitarnauti. Jūs stengiatės tai padaryti, tačiau, kad ir kiek stengtumėtės, partneriui vis negana.
  • Ką daryti? Jei šį bruožą atpažįstate savyje, paklauskite savęs, ar toks pozityvių dalykų atsisakymas daugiau padeda ar trukdo? Kokie yra faktiniai savęs ar kito nuvertinimo pranašumai? Ką prarandate, „nurašę“ savo ar kito pastangas ar pasiektus rezultatus? Ar kiti žmonės į šią situaciją žvelgtų atlaidžiau, palankiau? Raskite būdų pasidžiaugti mažais savo ir partnerio laimėjimais, juos įvertinti.

• Minčių skaitymas: Žinoma, kalbame ne apie supergalią, o apie išankstinę nuomonę, ką kitas galvoja apie jus.

  • Kaip tai veikia santykius? Jei norite su kuo nors susipykti, tai „minčių skaitymas“ yra kone pats lengviausias būdas tai padaryti. Užtenka tik antrajai pusei pasakyti: „Aš žinau, ką tu galvoji“ ir pridėti savo interpretaciją. Taip iš kantrybės neišvesite tik geležinių nervų žmogaus. Akivaizdu, norint palaikyti santykius darnius, verčiau ne spėlioti, ką mąsto kitas, o nuoširdžiai ir atvirai kalbėtis.
  • Ką daryti? Prisiminkite: nesate būrėjai, ekstrasensai ar minčių skaitytojai, tad, jei yra galimybė, prieš nuspręsdami, ką mąsto kiti, paklauskite.

• Katastrofizavimas: Katastrofa dar neįvyko, bet „ateities numatytojai“ ją jau regi savo mintyse. Tokie žmonės tiki, kad ateityje nutiks viskas, kas tik gali nutikti blogiausia. Ir visai nesvarbu, ar tai pagrįsta.

  • Kaip tai veikia santykius? Šis mąstymo būdas yra nerimo sutrikimų „varikliukas“, o santykiams gali suteikti daug įtarinėjimo, priversti tikrinti antrąją pusę, siekti, kad antroji pusė nuramintų. Nemaža problema gali kilti ir tada, kai dėl nuolatinio nerimo žmogus pradeda kažko vengti, pavyzdžiui, apskritai megzti santykius.
  • Ką daryti? Lavinkite kritinį mąstymą. Kokia tikimybė, kad tokios katastrofos įvyks? Kiek mano numatytų tragiškų scenarijų išsipildė praeityje? Ar galiu kontroliuoti tas katastrofas? Jei ne, tai ar ne per daug laiko joms skiriu? Jei jaučiate, kad katastrofinių minčių grandinėlė sukasi galvoje nesustabdomai, pamėginkite papraktikuoti minčių atidėjimą. Kiekvieną dieną skirkite sau „nerimavimo laiką“ ir 15-20 minučių, geriau ne prieš miegą, leiskite sau išsinerimauti dėl visko, kas neduoda ramybės.

• Didinamasis stiklas: Kai kurių žmonių smegenys padidina ir pamažina kai kurias detales - dažniausiai teigiamas numenkina, o neigiamas - perdėtai sureikšmina.

  • Kaip tai veikia santykius? Santykių srityje tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, kaip vieno iš partnerių begalinis noras tobulinti save ir savo antrąją pusę.
  • Ką daryti? Svarbu išmokti suvaldyti padidinimo-sumažinimo mygtuką. Pažvelkite į situacijas, kurios sukelia nemalonias emocijas, iš šalies. Galite įsivaizduoti, kad žvelgiate į teatro sceną lyg žiūrovas, ir pergalvokite, ar logiška šitaip nusivertinti patiems ar nuvertinti partnerį? Ką sako faktai?

• Perdėtas emocijų sureikšminimas: Tai mąstymo tipas, kai manoma, kad emocinė patirtis atspindi realybę.

  Taip pat skaitykite: Muzika kaip emocijų išraiška

  • Kaip tai veikia santykius? Daug žmonių įsitikinę, kad mylint reikia klausytis širdies. Deja, užuot girdėję romantizuojamą „širdies balsą“, dažnai jaučiame tik savo nepasitikėjimą savimi, praeities traumų aidą ir baimes. Todėl aklas paklusimas jausmams ir kūno instinktams toli gražu ne visuomet atneša ilgalaikius, stabilius ir tarpusavio meile grįstus ryšius. Greta romantikos, aistros ir pasidavimo impulsams labai sveika turėti porciją racionalumo. Kai viršų ima negatyvūs jausmai ir mes, ignoruodami faktus, jiems pasiduodame, kyla noras apkaltinti antrąją pusę ar visą pasaulį dėl nemylėjimo ar vienatvės.
  • Ką daryti? Geriausias jausminio mąstymo priešnuodis yra mokytis atskirti faktus, mintis, jausmus ir daugiau remtis realiais faktais.

• Privalėjimas ir turėjimas: Pareigos ir atsakomybės jausmas gali gyvenime daug kur padėti. Tačiau kartais dėl mąstymo klaidų žmonės daro dalykus, kurių neprivalo daryti.

  • Kaip tai veikia santykius? „Reikia“, „turiu“, „privalau“, „taip turi būti“ - šie teiginiai kelia didelį spaudimą, apmaudą, netgi kaltės jausmą ir neretai net lemia perdegimą ar apatiją. Kai tokie teiginiai nukreipti į partnerį, jie tiesmukai ardo santykius.
  • Ką daryti? Jūs nieko neprivalote daryti dėl kitų, o kiti nieko neprivalo daryti dėl jūsų. Nebent jie to nori patys. Permąstykite viską, ką darote kasdien. Ar ne per daug iš savęs reikalaujate? Kiek procentų savo veiklų iš tikrųjų galėtumėte atsisakyti, nes jos vargina ir neturi per daug prasmės. Kodėl nepabandžius kuriai nors veiklai pasakyti „ne“ ir tiesiog pailsėti ar nuveikti ką smagesnio? Pergalvokite ir savo reikalavimus aplinkiniams. Nespauskite jų.

• Etikečių klijavimas: Tai kraštutinė perdėto apibendrinimo ir „juoda-balta“ mąstymo forma, kai žmogus save ar kitus apibūdina labai negatyviais žodžiais ar net keiksmažodžiais.

  • Kaip tai veikia santykius? Tokie savęs nuvertinimai dažnai koja kojon eina su žema saviverte, o kitiems klijuojamos etiketės - nuolatiniu irzuliu. Jei tokius nuvertinimus žmogus dar ir išsako garsiai, dažnai tiesiog lieka vienas.
  • Ką daryti? Stengtis pastebėti savyje ir žmonėse ne tik negatyvias, bet ir teigiamas savybes. Treniruokitės išsakyti negatyvias emocijas save įtvirtinančiu, bet ne užgauliu būdu, vartodami įvardį „aš“.

• Perdėtas suasmeninimas: Perdėtas suasmeninimas arba personalizavimas - tiesus kelias į kaltės jausmą.

  • Kaip tai veikia santykius? Jei palaikydami santykius ypač dažnai jaučiate, kad atsakomybę prisiimate tik jūs, greičiausiai perdėtai suasmeninate dalykus. Galite manyti, kad, jei kažko nedarysite, nepasistengsite būti kuo geresne savo versija, tai santykiai patirs krachą. Tačiau nuolat aukojantis ir stengiantis dėl kito galų gale ima kilti pyktis: „aš vis darau, o kitas nei stengiasi, nei tai įvertina“. Antrajai pusei tokia neprašyta auka gali būti labai nemaloni. Juk jis jos neprašė ir nenori jaustis atsakingas.
  • Ką daryti? Labai svarbu suprasti, kad tai, ką daro kiti, yra jų pačių atsakomybė. Lygiai taip pat svarbu įsisąmoninti ir savo ribas. Pamėginkite stabtelėti, peržvelgti bendravimą su antrąja puse ir pergalvoti, kiek dalykų darote vien iš noro būti „gera antrąja puse“. Jei jūsų neprašo aukotis, tai ar verta?

Emocinis ryšys ir santuokos tvirtumas

Santuokos tvirtybė ir jos suirimas priklauso nuo sutuoktinių tarpusavio emocinio ryšio. Bendravimo pradžioje esame susižavėję partneriu, jaučiame jam/jai trauką. Bendravimo pabaigoje (skyrybų metu) jaučiame nepasitenkinimą, pasibjaurėjimą buvusiu sutuoktiniu.

Santuokos irimo stadijos

Per bendrai nugyventus metus santuoka pereina sekančias irimo stadijas:

Taip pat skaitykite: Apie atvirą langą

• Pažinimo
• Susivokimo
• Atsiribojimo
• Sąstingio
• Vengimo
• Išsiskyrimo

Pirmoje stadijoje turime labai mažai informacijos apie sutuoktinį. Pradėję gyventi kartu vis daugiau apie jį/ją sužinome. Jei atrastoji „realybė“ mus tenkina arba mes galime ją toleruoti, tai emocinė trauka išlieka.

Žodžių įtaka emocijoms

Sakoma, kad Išgirstas žodis pagimdo Mintį. Mintis gimdo Emociją. Emocija paskatina Veiksmus. Veiksmai formuoja Įpročius. Įpročiai formuoja Charakterį. Charakteris nulemia Likimą. Visa ko pradžia - kaip išgirstas žodis mus paveikia. Kokios tada kyla mintys ir kokias emocijos yra sukeliamos. Jei išgirstame gerą, palaikantį žodį, kyla teigiamos emocijos, kurios yra tiesiogiai susiejamos su tuo žmogumi, kuris ištarė tuos žodžius. Jei iš sutuoktinio išgirstame mus sumenkinančius, žeminančius ir skaudinančius žodžius, mūsų širdyje gimsta neigiamos emocijos. Kadangi nei vienas nenorime būti žeminami ir jaustis blogai, tai pradedame kovoti su tuo sutuoktiniu, kuris sukėlė mūsų širdyse tokias emocijas. Atsilygindami už pažeminimą, sutuoktiniui sakome jam skaudžius žodžius. Kadangi jau gerai pažįstame sutuoktinį, tai žinome, kas jam/jai gali būti skaudžiausia. Taip įsižeidžia ir sutuoktinis. Pradeda suktis vienas kito įžeidimų ratas, kuriame abu jaučiasi įžeisti, pažeminti, atstumti.

Bendravimo įtaka emocinei traukai

Kaip matome iš aprašyto bendravimo mechanizmo, būtent pokalbis ir sutuoktinių elgesys bendravimo metu turi pagrindinę ir lemiančią įtaką į tai, ką mes tam/tai sutuoktiniui jaučiame. Jei jaučiame teigiamas emocijas, emocinė trauka auga, o jei jaučiame neigiamas emocijas - auga emocinis atstūmimas, artinantis santuokos pabaigą. Partneriškos meilės būtinos sąlygos: saugumas, supratimas, priėmimas ir nuspėjamumas. Kai šios sąlygos pažeidžiamos, meilė ir emocinė trauka pranyksta. Kai mūsų nesupranta, ar nenori suprasti, kai mūsų nepriima, ar nenori priimti jaučiamės nesaugūs.

Emocinio ryšio patikrinimas

Kaip galėtume pasitikrinti, ar bendraujant su sutuoktiniu didėja emocinė trauka, ar auga emocinis atstūmimas? Patarimas paprastas bet efektyvus. Iš karto po pokalbio su sutuoktiniu atkreipkite dėmesį į tai, ką jaučiate ir sau pasakykite ar norite jį/ją apkabinti, pabučiuoti ar atsišlieti ir pasitraukti kuo toliau. Jei Jūsų širdyje kyla noras sutuoktinį apkabinti, Jūsų sutuoktinis su Jumis bendrauja tinkamai. Kaip pasitikrinti, ar Jūs mokate bendrauti su sutuoktiniu taip, kad jam/jai kiltų noras Jus apkabinti? Tiesiog pasikalbėkite apie tai su sutuoktiniu ir paprašykite grįžtamo ryšio. Jei nedrįstate ar sutuoktinis nenori apie tai kalbėtis, stebėkite, kaip jis/ji elgiasi po pokalbio.

Veiksniai, įtakojantys bendravimą

Bendraudami ir elgdamiesi su sutuoktiniu esame įtakojami savo svarbiausių saugumo poreikių, vertybių, nuostatų, įsitikinimų, norų.

• Lyčių skirtumų neįvertinimas. Žmona bendrauja su Vyru, kaip su moterimi, o Vyras bendrauja su Žmona, kaip su vyru.
• Esminiai vertybiniai skirtumai. Tyrimais nustatyta, jog patvaresnės ir laimingesnės yra tos santuokos, kurių sutuoktiniai turi daugiau panašumų.
• Nepakankama pagarba sutuoktiniui. Jei manome, kad tik mes pilnai ir teisingai suprantame pasaulį, o sutuoktinis nieko neišmano, tai yra priešingai. Kiekvienas mūsų yra susiformavęs savo subjektyvų pasaulį savo sąmonėje. Kadangi sutuoktiniai yra skirtingi, tai ir jų subjektyvūs pasauliai yra skirtingi. O skirtinguose pasauliuose žmonės turi skirtingai ir elgtis.
• Nemokėjimas spręsti prieštaravimų ir konfliktų. Kovojame už savo pozicijas, savo nuomonę. Tokia kova ir nemokėjimas išspręsti prieštaravimo ar konflikto taip, kad abi pusės laimėtų, didina emocinį atstūmimą. Reikėtų užduoti sau klausimą: Ar aš noriu būti teisi(us), ar laiminga(s)? Noras būti teisiai/teisiam yra padiktuotas mūsų egoizmo. Norėdami sukurti darnius santykius turime įvertinti visus aukščiau išvardintus veiksnius tarpusavio bendravime ir pradėti juos valdyti.

Vyro psichologija ir emocijos

Vyrų veiklą stimuliuoja pritarimas ir palaikymas. Jam būtina jausti, kad jo pastangos yra vaisingos. Bet jei vyras mato, kad viskas, kas jo padaryta laikoma kaip duoklė, jis atsisako savo pastangų. Priešingybės suklesti skirtumuose, o priešingybių apsijungimas į vieną, turiu omenyje - Šeimą, suteikia abiems visiškai naują kokybę.

Lyčių skirtumai emocijų patirtyje ir išraiškoje

Įprasta manyti, kad emocijos yra universali žmogiškoji patirtis, tačiau jų išraiška ir valdymas gali skirtis priklausomai nuo lyties. Naujausi psichologų tyrimai atskleidžia, kad nors vyrai ir moterys turi panašų emocinį pajėgumą, jų patirties, išraiškos ir pagalbos ieškojimo būdai reikšmingai skiriasi. Šie skirtumai ne tik veikia asmeninius santykius, bet ir formuoja svarbias pasekmes psichinei sveikatai bei socialinei gerovei.

Emocinių išgyvenimų skirtumai

Mokslininkai nustatė, kad esminis skirtumas tarp vyrų ir moterų emocinės patirties slypi ne pajėgume jausti, o būduose, kuriais emocijos yra išreiškiamos, komunikuojamos ir valdomos. Tyrimai rodo, kad moterys dažniau atvirai pripažįsta ir įvardija liūdesį, vienatvę ar depresijos simptomus, tuo tarpu vyrai labiau linkę maskuoti emocinį sielvartą kitomis išraiškomis, tokiomis kaip dirglumas ar užsisklendimas. Abu lygiai jaučia emocijas, tačiau skiriasi emocinės išraiškos kanalai.

Psichologai pabrėžia, kad šie skirtumai nėra įgimti, o daugiausia formuojami socializacijos procesų ir kultūrinių normų, kurios apibrėžia, kas yra „priimtina” kiekvienai lyčiai. Berniukai dar vaikystėje sužino, kad rodyti švelnius jausmus - ne vyriška, kad tikri vyrai neverkia, jie privalo demonstruoti savo jėgą ir drąsą, iškęsti skausmą, o užgauti - atsilyginti tuo pačiu pykčiu ir agresija. Kartais atrodo, kad berniukai nuo mažens ruošiami karui ar mažų mažiausiai medžioklei. Kadangi karo nėra ir parnešti į namus sumedžioto mamuto maistui taip pat seniai nebereikia, taip „vyriškai“ išauklėti užaugę jie neturi kur padėti įgytų „vyriškų įgūdžių“. O štai švelnumo, atidumo ir jautrumo, taip būdingo ir kartu reikalingo moterims, dažnai pritrūksta.

Socialinių tinklų struktūros skirtumai

Vienas iš labiausiai akivaizdžių skirtumų tarp vyrų ir moterų emocinės patirties yra jų socialinių ryšių organizavimas. Moterų socialiniai tinklai pasižymi platesniu pasitikėjimo asmenų ratu, gilesniais emociniais ryšiais ir dvikrypčiu palaikymu. Jos linkusios tiek teikti, tiek gauti emocinę paramą. Tuo tarpu vyrų socialiniai tinklai dažnai pasižymi koncentruota emocine investicija, veikla pagrįstais ryšiais ir platesniais, bet paviršutiniškesniais kontaktais. Vyrai dažnai pasikliauja tik partneriu kaip pagrindiniu pasitikėjimo asmeniu, o bendravimas dažnai orientuotas į bendrą veiklą, o ne emocinį atsivėrimą.

Šis skirtumas tampa itin reikšmingas gyvenimo krizių metu. Netekus partnerio ar išsiskyrus, vyrai dažnai patiria didesnę socialinę tuštumą, nes netenka pagrindinio ar net vienintelio emocinio palaikymo šaltinio.

Vienatvės patyrimo skirtumai

Vienatvė yra universali žmogiškoji patirtis, tačiau jos pasireiškimas ir įtaka skirtingoms lytims turi savitų niuansų. Moterys statistiškai dažniau pripažįsta ir praneša jaučiančios vienatvę, ištekėjusios moterys dažniau jaučiasi vienišos nei vedę vyrai, o vieniši vyrai dažnai patiria gilesnę vienatvę nei vienišos moterys. Šie skirtumai gali būti iš dalies nulemti skirtingų susidorojimo strategijų: moterys siekia gilių, emocinių santykių ir jų kokybės, o vyrai dažniau renkasi veikla orientuotus kontaktus, nebūtinai susijusius su emociniu atvirumu. Vyrams svetimos kankinančios mintys apie santykius, bet jos artimos moterims. Visų pirma apie santykius moteris galvoja kaip apie žodinį susitarimą. Iš čia ateina ir dažni priekaištai partneriui: „Tu su manimi visai nesikalbi!“. Moterims tiesiog būtina savo emocijas išsakyti žodžiais, su partneriu aptarti mažiausias kiekvienos pragyventos dienos detales. Vyrai sutverti kitaip. Jų smegenų zonose, atsakingose už kalbą, yra 17 procentų mažiau neuronų nei analogiškose moterų smegenų srityse. O kur dar auklėjimas šeimoje? Retai kuris berniukas atvirai kalba su mama ar kuriuo kitu šeimos nariu apie savo jausmus. Kadangi moterys turi ne tik daugiau „kalbos neuronų“, bet ir lakesnę vaizduotę, jos dažnai pasvajoja apie tai, kaip abu sėdi terasoje, geria arbatą ir svarbiausia… kalbasi apie santykius. Na, kartais tokių stebuklų pasitaiko. Bet moteris daugiau kalba, o vyras klauso. Bet ar girdi? Čia jau kitas klausimas. Tačiau atsižvelgus į visus įgimtus dalykus, auklėjimą ir vaikystės patirtį, argi galima juos kaltinti?

Vyrų vienatvė: paslėpta epidemija

Visuomenėje egzistuoja paslėpta vyrų vienatvės epidemija, kurią moksliniai tyrimai tik dabar pradeda atskleisti. Vyrai nuo mažens mokomi nedemonstruoti pažeidžiamumo, todėl dažniau išreiškia vienatvę per dirglumą, užsisklendimą ar darboholizmą. Išoriškai aktyvus socialinis gyvenimas gali slėpti emocinės paramos trūkumą, o mažesnė tikimybė, kad vyrai pasidalins savo emocine būsena, apsunkina vienatvės atpažinimą.

Tyrimai rodo, kad vyrų negebėjimas ar nenoras pripažinti vienatvės sukelia rimtų pasekmių - nuo nediagnozuotos depresijos iki socialinio atsiskyrimo, kuris ilgainiui gali pabloginti fizinę ir psichinę sveikatą.

Praktiniai sprendimai emocinei sveikatai stiprinti

Remiantis moksliniais tyrimais, skirtingoms lytims reikalingi skirtingi metodai kovai su izoliacijos jausmu. Strategijos vyrams apima stigmos mažinimą bendruomenėse ir viešajame diskurse, emocinės kompetencijos ugdymą nuo jaunystės, paramos ryšių diversifikavimą ir veikla pagrįstas socialines programas. Strategijos moterims apima gilių ryšių atkūrimo palaikymą po gyvenimo pokyčių, pagalbos ieškojimo barjerų mažinimą, lygiaverčių paramos tinklų kūrimą ir darbo-gyvenimo balanso strategijas.

Bendruomeninės iniciatyvos, tokios kaip ankstyvos intervencijos programos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, vartininkų mokymai bendruomenės lyderiams ir sveikatos priežiūros specialistams, mišraus formato intervencijos ir amžiui jautrių programų kūrimas, taip pat gali padėti stiprinti emocinę sveikatą.

Hormonų įtaka emocijoms

Didžiulę įtaką mūsų emocijoms daro hormonai. Moterys įvairius nuotaikų sutrikimus patiria 2 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su gana dideliais hormonų pokyčiais moterų organizme - pradedant paauglyste, nėštumu, gimdymu, menopauze ir baigiant įprastu mėnesiniu menstruaciniu ciklu. Menstruacijų ciklo metu pirmoje fazėje - folekulinėje - didėja estrodiolio, estrogenų grupės hormono, kiekis, kuris didžiausias būna prieš pat ovuliaciją. Antroje - geltonkūnio - fazėje didėja progesterono lygis. Estrogenai skatina serotonino (laimės hormono) cirkuliaciją, t. y. gerina nuotaiką, progesteronas slopina serotonino poveikį, todėl nuotaiką blogina.

Tyrimais nustatyta, kad moterims, esančioms geltonkūnio fazėje, reikia daugiau laiko atpažinti laimingas išraiškas tiek vyrų, tiek moterų veiduose. Taip pat ir smegenų tyrimais fiksuojamas skirtingas smegenų aktyvumas pirmoje ir antroje ciklo fazėje. Hormoninė kontracepcija taip pat veikia moters organizmą. Tyrimai rodo, kad vartojančios kontracepciją moterys į labai nemalonius stimulus reaguoja ne taip intensyviai. Mokslininkė iškėlė klausimą, ar egzistuoja vyrų nuotaikų kaita? Pasirodo, taip, netgi yra toks terminas - suirzusio vyro sindromas. Biologine prasme suirzusio vyro sindromas labiausiai sietinas su padidėjusiu kortizolio ir sumažėjusiu testosterono, kurio natūraliai mažėja su amžiumi, lygiu.

tags: #jausmai #ir #emocijos #vyro