Darželis - svarbus etapas vaiko gyvenime, tačiau kartais vaikai dėl įvairių priežasčių negali jo lankyti. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl jautrus vaikas verkia darželyje, kokios to priežastys, kaip tėvai gali palengvinti adaptaciją ir į ką atkreipti dėmesį, jei vaikas darželyje jaučiasi blogai.
Kada Geriausia Pradėti Lankyti Darželį?
Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, nuo kelių metukų vaikučiui geriausia eiti į darželį. Įtaką daro labai daug veiksnių. Mokslinėje literatūroje dažnai pabrėžiama, kad pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra patys svarbiausi: tada formuojasi jo asmenybė ir santykis su aplinka. Seniau buvo manoma, kad šiuo laikotarpiu vaikui geriau kuo daugiau būti su mama. Tačiau, jei vaikas neturi raidos sutrikimų, santykis šeimoje geras, o pasirinkto darželio kolektyvas jam priimtinas, tai pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą galima ir nuo dvejų ar pusantrų metukų. Mažam vaikui lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir reikalavimų, jis greičiau suvokia, kaip reikia elgtis darželyje, tad ir adaptacija gali būti lengvesnė.
Individualūs Vaiko Ypatumai
Adaptacija arba jos nuotaika skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Labai norėtųsi, kad būtų tas idealus amžius, ar ne? Kažkiek metų, kažkiek mėnesių - tada mes visi taikytume į tą laikotarpį ir bėdų nematytumėm. Deja, tai daugiau priklauso nuo individualių vaiko dalykų. Vienas labai mažiukas, metų, atėjęs pakankamai lengvai adaptuojasi, kitas atėjęs trejų metų gerai jaučiasi. Mažiukas, paliktas darželyje, galbūt mažiau mums rodys nerimo, kažkokio matomo nerimo, verkimo mažiau bus. Jis pripras, bet greičiausiai bus užslėpto nerimo. Vaikas turės ieškoti prisirišimo objekto, todėl labai puiku, jei pasitaikys kokios auklėtojos, ir jis ras tą prisirišimo objektą. Jam tokio amžiaus nereikia dar vaikų. Jo didžiausias poreikis yra saugumas ir būti su tuo prisirišimo objektu.
Jeigu kalbame apie dviejų su puse, trimetukus, tai jiems yra paprasčiau, nes jie gali kažką išsakyti tiek, kiek jau jų kalba yra pažengusi. Plius jau juos pradeda dominti vaikai, dominti aplinka, dominti žaislai. Apie 2,5 metų ateina noras ateina noras jau ir žaisti bendrai, pasidalinti, duoti kažką. Bet pagal teoriją daugiau apie du su puse, tris metukus yra tas idealus amžius. Bet vėlgi, kaip sakau, tai yra labai individualu, pagal vaiką.
Jeigu mes atvedam mažą vaiką į darželį, tai turbūt svarbus tėvų vaidmuo, kad papasakotų auklėtojai apie vaiką, kaip jisai komunikuoja, ką jis mėgsta, ko nemėgsta. Būtinai, būtinai. Ir jeigu atvedam dvimetuką, dviejų su puse (ir tikrai ne visi vaikai turi išlavintą gerą kalbą tokiu metu), tai vėlgi pasakyti, kaip jis vadina pagrindinius savo poreikius, kaip jis prašo gerti, prašosi ant puoduko - kad auklėtoja kaip įmanoma geriau vaiką suprastų ir jis jaustųsi saugesnis. Vėlgi labai, labai noriu pabrėžti vieną dalyką - vaikui yra labai svarbi laiminga mama. Labai svarbi. Tada geriau leiskime mažesnius, turėkime tada daugiau laiko namuose grįžę pažaisti, pabūti, apsikabinti, pasėdėti, tiesiog pažaisti, bet nevarginti. Kartais taip būna, kad, atrodo, labai norėčiau savo vaiko neleisti, bet aplinkybės, finansinės ar kažkokios kitokios, mane verčia leisti vaiką anksčiau.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Matot, vaikai yra tas lakmuso popierėlis ir jeigu mama labai jaudinsis ir pergyvens, greičiausiai pergyvens ir vaikas. Nėra tiek svarbus pats amžius, kiek yra svarbus tėvų nusiteikimas. Jei mamytė, tarkim, turi antrą vaikutį namie, jeigu turi galimybę nedirbti, jei yra vaikui galimybė būti su aukle, su seneliu, močiute, tai greičiausiai adaptacija užsitęs, nes jis žinos, kad jam yra tam tikros galimybės neiti į darželį.
Kaip Pasiruošti Darželiui?
Svarbu akcentuoti, kad darželiui ruošiasi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Jei tėvai bijo ir nerimauja, visa tai perims ir vaikas, mat kuo didesnis tėvų jaudulys - tuo sunkesnė ir vaiko adaptacija darželyje. Dar nekalbantys, neskaitantys vaikai labai imlūs tėvų emocijoms ir jautrūs neverbalinei kalbai, t. y. jie iš karto pajunta tėvų nerimą, ir verbalinė paguoda vaiko neįtikins. Svarbiausia - pasitikėti specialistais, kad jie jūsų vaiku pasirūpins profesionaliai ir tinkamai, tad šio sklandaus kelio pradžia - tėvų gebėjimas paleisti vaiką. Vaikas pasiruošęs darželiui tada, kai tėvai mato, jog jis pasiruošęs. Neįmanoma apibrėžti tikslaus laiko, kada vaikas turi pradėti lankyti darželį, - tai geriausiai mato ir jaučia tėvai. Jeigu vienas iš tėvų nedirba ir vaiką nori ugdyti namuose, toks pasirinkimas - taip pat geras ir priimtinas, svarbiausia - nepasiduoti visuomenės spaudimui elgtis taip, kaip daro kiti.
Kaip Palengvinti Adaptaciją?
Sėkminga vaiko adaptacija priklauso nuo daugelio veiksnių. Visų pirma nuo pasiruošimo: vaikas turi žinoti, kas yra darželis, ką ten vaikai veikia, ką jis turės veikti, kada ateis ir išeis. Vaikas turi žinoti, kada tėveliai ateis jo pasiimti, - nevalia meluoti! Mažesni vaikai nepažįsta laikrodžio, todėl reikėtų išvardyti viską paeiliui, pvz.: „Pavalgysi, pažaisi su vaikais, pabūsi lauke, vėl pavalgysi, pamiegosi ir, kai atsikelsi, aš ateisiu.“ Tada vaikai jaučiasi saugiau. Kitas svarbus dalykas - iš namų patartina atsinešti mielą daiktą. Dar ne ką mažiau svarbu atnešti vaikiukui atsarginių drabužėlių. Nesvarbu, kokio jis amžiaus, juk visko gali nutikti. Jei prireikia rengtis svetimus rūbelius, dažnai kyla didelis nepasitenkinimas ir stresas. Tai ne jo daiktai, jis jų nenori, nepripažįsta, jam nemalonu, nori savo drabužių, kurie primena namus.
Nėra visiems vaikams tinkamo ir universalaus būdo, kad adaptacija darželyje būtų paprastesnė, o atsiskyrimas nuo tėvų - lengvesnis. Darželis, išėjimas iš namų - svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tad šiuo momentu geriausia, ką galime padaryti, - sušvelninti šį pokytį, kad vaikas jį priimtų ramiau. Didelė pagalba vaikui - supažindinimas su būsima aplinka, t. y. geriausia ateiti į darželį iš anksto ir pamatyti darželio erdves, patalpas, kad vaikas žinotų, kas jo laukia, kur yra jo spintelė, klasė, tualetas. Nepaprastai svarbu - ir paruošti vaiką psichologiškai, ypač jei jis kiek vyresnis, pavyzdžiui - trimetis, sako švietimo ekspertė. Tėvams svarbu nežadėti vaikui darželyje „nesibaigiančių pramogų“, „daug draugų“ ir „žaidimų visą dieną“, t. y. nesukurti nepamatuotų lūkesčių ir įsivaizdavimo, kad jame vyks tik linksmybės ir žaidimai. Vaikui atsiskyrus nuo tėvų bus nelengva, be to, greičiausiai darželio ir namų taisyklės šiek tiek skirsis, tad šį pokytį taip pat reikės priimti. Geriausia, kaip ir kalbant apie kitus gyvenimo aspektus, - tiesa.
Adaptacijos Patarimai
Antrą dieną vaikutį palikti patarčiau trumpai - pusvalanduką, valandą. Nuo kitos dienos vaikas galėtų likti pavalgyti pietų. Ir tik tada, kai jau vaikas be ašarų sėdi prie stalo, domisi, kaip kiti vaikučiai eina ruoštis pietų miegeliui, galima palikti ir jį. Tačiau tėvai turėtų būti netoli darželio, jei vaikui nepavyktų ramiai atsigulti į lovą, jeigu jis imtų stresuoti, - tokiu atveju jam būtų geriausia eiti namo. Kai vaikas pirmą kartą pasilieka miegoti, tėvai turėtų jį pasiimti iš karto atsikėlusį. Dar būtų gerai ir toliau kelias dienas pasiimti iš karto po pietų miegelio, kad vaikas jaustųsi ramiau. Tiesa, dar vienas svarbus dalykas, norint palengvinti vaiko adaptaciją, yra neskubėti ir neskubinti vaiko, t. y. leisti jam ryte susiruošti, kaip buvo pratęs anksčiau, neskubinti, nes tai vaikui gali sukelti priešiškus jausmus - kodėl darželis atima tai, ką prieš tai galėjo daryti?
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti jautrų narcisistą?
Tėvų Klaidos Adaptacijos Laikotarpiu
Vieną aš jau paminėjau, tai yra klausti to mažylio dvimetuko, jei tai yra dvimetukas, nuomonės, ar aš jau galiu išeiti, kada aš galiu išeiti. Supraskim, kad tai yra per didelė atsakomybė mažam vaikui pasakyti ta skaudančia širdele. Kartais būna, kaip jau ir paminėjau, kad tėvai nėra pilnai apsisprendę, ar leisti vaiką į darželį, nes yra kitų alternatyvų - aš dar būnu namie su mažesniu vaiku ar pati dar nedirbu, turiu auklę labai puikią, ir tas irgi labai trukdo. Vieną dieną aš pradedu leisti, o kitą dieną aš turiu galimybių ir neleidžiu. Tuomet vaikas supranta, kad „aha, yra galimybė“, ir tada bando išsiprašyti. Tada prasideda ašaros, net iki isterinių tokių dalykų, nes vaikas žino, kad kažkur yra tas mygtukas, manės tikrai dar gali neleist. Kitas dalykas - ilgas atsisveikinimas rytais. Ir tikrai vaikams atsisveikinimas yra skausmingas ir nereikia bijoti ašarų. Tikrai bus ir po savaitės, ir po mėnesio, ir po pusės metų gali būti ašarų. Ir tai yra normalu. Ir tai nereiškia, kad darželis yra blogas. Tai rodo, kad vaikui yra graudu atsisveikinti su mama ar su tėčiu.
Bet jeigu vaikas sako, kad pasilik, o mes jau einam link durų, bet ne, gal dar pasiliksiu, ir vaikas sako dar pabūk, ir aš vėl eit ruošiuosi, tai vyksta toks tampymasis tais emociniais ryšiais. Tas tik apsunkina. Tai jeigu mes žinom, kad jau turim išeit, pasakėm vaikui, tai kad ir labai mums skauda, susikaupiam, atsisveikinam, išeinam ir uždarom duris. Po to galim ten stovėt už tų durų. Ir viskas. Ir tikrai auklėtoja jį kalbins, jam rodys, su juo pradės žaisti ir jį nuramins. Ir dažnu atveju kaip būni grupėje, toje vidinėje, ir kai matai šitas situacijas, taip ir norėtųsi nufotografuot ir tai mamai po 3 minučių nusiųst - va, žiūrėkit, jūsų vaikutis jau puikiai jaučiasi. Tikiu, kad išėjus mamai labai neramu, o gal jis ir verkia, tai paskambinkit auklėtojai, palikti numerį, kad jums paskambintų ar žinutę parašytų „jau nurimo“, ir jums tada diena darbe bus lengvesnė. Jeigu mes dirbam pamainom ir turim galimybę vesti/nevesti, vaikas, nebežino, pasimeta nuo ritmo. Tada jis turi žinot, kad 5 dieneles eina, dvi namuose atostogėles turim.
Vėlgi nepamiškim, kad ligos, kai serga vaikas, išsimuša iš įprasto ritmo. Šito dalyko, kai kalbu apie vaikus, aš niekada nerekomenduočiau net iš namų, net į kitą kambarį išeinant nepasakius vaikui, kad aš išeinu. Bet vis dar girdžiu, kad kai kuriuose darželiuose vis dar girdžiu, kad sako, jis čia nemato, užsižaidęs, jūs išeikit. Mane irgi. Ir aš šitą dalyką visa akcentuoju tėvams girdint auklėtojoms, kad nepabėkit paslapčiomis. Taip, tikrai yra lengviau kai vaikas užsižaidė ir mes tip tip tip atbulom ir iškeliaujam. Bet tada vaikui atsiranda nesaugumas, kad mama ir tėtis gali bet kada dingti. Ir tada nereikia nustebti, kad net ir iki tualeto einant, jis mus stebės ir žiūrėk, kad mes tik nepabėgtumėm kur nors. Tai tikrai nebijokim ašarų.
Kaip Žaisti Darželį?
Geriausia darželyje, kuris manote labiausiai tiktų jūsų vaikui, apsilankyti, ne tik paskaityti apie jį tinklalapyje. Reikėtų išgirsti visą svarbiausią informaciją iš pirmų lūpų - mokytojų ir vadovų, apsidairyti, įvertinti aplinką. „Vaikystės sodo“ įkūrėja akcentuoja keletą svarbesnių momentų: „Tėvams labai pravartu asmeniškai, be vaiko, susitikti su būsima mokytoja ir nuoširdžiai paatvirauti, atskleisti visą informaciją apie vaiką. Darželyje mažasis praleis dalį dienos, taigi mokytoja, ugdydama vaiką, kuriam laikui taps šeimos partnere, vadinasi, ji turi žinoti visą informaciją - net pačią jautriausią, pavyzdžiui - kad jūsų atžala greitai susierzina, kaip į tai reaguoja, galbūt vis dar šlapinasi į lovą ar pratinasi prie puoduko. Visa tai - tam, kad mokytoja puikiai pažintų jūsų vaiką ir jo interesais pasirūpintų geriausiai.
Ankstesniame epizode kalbėjome apie terapinius žaidimus ir kalbėjome su psichologe Viktorija Grigorjeva ir būtent truputėlį palietėm darželio temą ir jinai rekomendavo bent mėnesį prieš pradedant eiti į darželį namuose pradėti žaisti darželį. Ir kur pagrindinis akcentas turi būti uždedamas, kad tėvai visuomet ateina vaikų pasiimti, nes tai yra didžiausia vaikų baimė. Drąsiai žaidžiam. Žaidimas yra pagrindinis vaiko poreikis, tai jis per žaidimą supranta pasaulį, jį suvokia, kaip čia viskas surėdyta tam pasaulyje. Ir žaisliukų pagalba gali mokyti, kas vyksta, kokia yra dienotvarkė, nes vaikams laikas nieko nesako. Mes esame absoliučiai pririšti prie laikrodžio ir mes visus susitikimus deriname laikrodžio pagalba. Mes žinom kada ką pasiimti, kada nuvažiuoti, kada parvažiuoti - vaikas šitų galimybių neturi. Kada mes važiuojam į darželį, ką mes veikiam, ką meškutis turi daryt, kada jis eina pavalgyt, kada jis eina į lovytę, kai jis atsikelia vėlgi pavalgo, truputį pažaidžia ir tėveliai ateina. Ir kuo mes labiau tai išžaidžiam, tuo aiškesnė vaikui ta dienotvarkė. Tą dienotvarkę mes turėtume ne tik prieš darželį, bet ir kiekvieną rytą pasikartoti.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Tikrai grupėse būna, tikrai ne visose, bet tą irgi labai rekomenduoju, toks vizualus dienotvarkės vaizdinys, kad vaikas prabėgdamas galėtų matyti, kas po ko. Jis susitaiko su tuo, kas bus po to. Kad tai nebūtų taip lekiam, op, greitai dabar į lauką. Tuomet ypač jautresnius vaikus ar turinčius emocinių elgesio sunkumų dažnai išmuša tokie dalykai iš vėžių. Ir kada jiems pasikeitimas po veiklos eiti į lauką arba iš lauko grįžti į vidų valgyti, jau jiems yra sunkus laikas.
Namų Rutina, Artima Darželio Rutinai
Ar verta namuose laikytis darželio rutinos pagal mums suvokiamą laikrodį? Taip, labai svarbu. Kai mes auginam tą vieną mažylį, galim sau tokią prabangą leisti gal trečią valandą pamiegot ar vėliau, kažkur važiuot, grįžt, nes vakare galim vėliau eit gulti. Tai reikėtų pabandyti, jei žinom, kad darželyje vaikiai yra migdomi apie 12 val., tai +/- pasistengti, kad miegelis būtų apie 12 val. ir jis būtų vienas. Kad nebūtų, kad 11 val. vienam miegeliui migdau, o 16 val. Darželyje yra vienas miegas, tai apie 12 val. reikėtų šito laikytis. Paprastai darželyje yra tokia dienotvarkė, kad, atėjus apie pusę 9, yra pusryčiai, yra aktyvi veikla, tada pavalgo pietus ir 12 val. miega, 16 val. keliasi.
Kodėl Vaikai Verkia Darželyje?
Vaikai dažnai skausmingai reaguoja į darželį, verkia, kai mama išeina, nors ir sako, kad ten gerai. Gerai pagalvojęs kiekvienas atsakytų į šitą klausimą. Juk net ir mes, suaugusieji, nerimaujame pakeitę aplinką. Darželis - pirmoji vieta, kurioje atsidūręs vaikas sužino, kad mama jam nepriklauso, kad mama gali dingti ir vėl ateiti. Jam baisu ir neramu, jis dar nėra išbandęs pasitikėjimo pedagogais, nepažįsta vaikų, o mama dingsta. Vaikui pasireiškia savisaugos instinktas, baimė. Palankęs darželį ilgiau, vaikas dažnai verkia rytais tik išbandydamas tėvus. Visų pirma vaikas turi būti supažindinamas su darželio aplinka ir darbuotojais. Tai padaryti galima prieš pradedant lankyti darželį arba pirmąją dieną.
Vaikai verkia dėl daugelio priežasčių. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Ši reakcija gali būti įvairios trukmės ir įvairaus intensyvumo - nuo tylaus verksmo iki garsaus raudojimo. Ir ne visada reakcijos intensyvumas yra susijęs su didele nesėkme ar dideliu nusivylimu. Dažnai vaikai gali verkti dėl atrodytų menko preteksto, tarsi tai būtų didžiulė problema. Aletha Solter nuomone, nuo kūdikystės vaikai sumažina streso sukeltą įtampą savais būdais: pravirksta, pyksta ar juokiasi (Solter, 2018). Verksmas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus. Pavyzdžiui, tėvai nenupirko norimo žaislo, brolis sulaužė mašinėlę, mama išeina į darbą ir teks pabūti su aukle. Vaikai gali verkti, kai yra nepatenkinami jų poreikiai ar norai, kai patiria nesėkmę, kai jaučia skausmą, netektį, baimę, liūdesį, nusivylimą, sumišimą, pyktį ir kai negali ar nemoka išreikšti savo jausmų. Dauguma suaugusiųjų krūpčioja pamatę verkiančius mažylius ir dažnai bando įvairiais būdais juos sustabdyti. Tačiau ašaros, daugelio autorių nuomone, yra viena geriausių streso įveikimo strategijų. Verkimas išlaisvina įtampą ir susikaupusias emocijas. Nėra lengva išlaikyti nerimo, baimės, pykčio ar vienatvės jausmus, kurie tarsi spaudžia iš vidaus ir veržiasi į išorę. Vaikai, mėgindami sulaikyti šiuos jausmus, net sulaiko kvėpavimą, jų kūnas įsitempia, pečiai pakyla aukštyn. Verkiant jų kūnas atsipalaiduoja ir kvėpavimas grįžta į sveiką ritmą, o emocijos nurimsta.
Ugdykite Emocinio Reguliavimo Įgūdžius
Kodėl to reikia? Visi vaikai retkarčiais nusivilia, kai kas nors nesiseka. Maži vaikai gali susijaudinti net ir dėl smulkmenų, kurios yra didelės vaiko pasaulyje. Tada jie gali jaustis sugniuždyti, nes jiems atrodo, kad viskas nesiseka. Tačiau, kai vaikas nuolat verkia dėl nedidelių nusivylimų ar nesėkmių - kai mažos smulkmenos juos išveda iš pusiausvyros tarsi dideli sunkumai - tai gali reikšti, kad vaikui reikia stiprinti emocinio reguliavimo įgūdžius. Pavyzdžiui, mama pasiūlė „netinkamą“ dribsnių batonėlį užkandžiui mokyklėlėje. Dėl šios menkos problemos vaiko emocinė būsena labai greitai pakinta - ramus vaikas staiga susijaudina ir supykęs pradeda garsiai verkti. Vadinasi, jis dar neišmokęs atskirti didelių ir mažų problemų, neišmoksta suvaldyti įprasto nusivylimo ir kelia sau pernelyg didelį stresą. Nuolat viešai / atvirai reikšdamas savo nusivylimą vaikas patirs socialinių sunkumų, tokių kaip, pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas. Vaikus būtina mokyti, kaip susidoroti su išsiskyrimu, nerimu, praradimu ir pokyčiais. Tai įgūdžiai ir metodai, kurių jiems prireiks visą gyvenimą.
Išbūti šalia verkiančio vaiko ne visada yra lengva, nes vaiko ašaros suaugusiesiems gali sukelti įvairių jausmų. Ir ne tik gailestį ir norą užjausti, bet ir nerimą, susierzinimą ar net pyktį. Tačiau, kad ir kokie jausmai suaugusiesiems kiltų, svarbu, kad jie niekada nesakytų vaikui: „Nustok verkti; tau viskas gerai”; susilaikytų nuo tokių komentarų: „Neverk, nes tavo akys paraus, ką kiti pagalvos“; arba „Nežinau, kas tau negerai“, arba „Nežinau, kodėl keli tokį triukšmą“; niekada nuvertintų, nesumenkintų vaiko jausmų ar ne kaltintų verkiančio vaiko: „Nieko čia tokio; tai smulkmena“; „Kitiems būna blogiau“; „Pats kaltas, kad taip nutiko“. Jei įmanoma, pašalinkite priežastį, pavyzdžiui: jei vaikas verkia, nes užsigavo, padėkite užjaučiant ir sumažinant skausmą. Yra situacijų, kai priežasties pašalinti neįmanoma, pavyzdžiui, vaikui reikia valytis dantukus; susidėti žaislus; palaukti savo eilės; eiti į darželį. Kantriai mokykite vaiką susitaikymo su šiomis situacijomis, kartu ieškant būdų kaip jas spręsti, kad vaikas ramiau reaguotų. Pavyzdžiui, iš anksto aptariant su vaiku jam nemalonias ar įtampą keliančias situacijas. Padeda tėvų kūrybiškumas, žaismingumas, lankstumas. Vaiko išklausymas bei jo verkimo priėmimas stiprina jo pasitikėjimą savo jausmais, o kartu ir saugumo jausmą, nes jaučiasi suprastas tėvų. Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno. Mažesniems vaikams gali tikti paėmimas ant rankų, vyresniems gali užtekti dėmesingo buvimo šalia. Pripažinkite vaiko jausmus. Pavyzdžiui, sakant „Suprantu, kad tau dabar liūdna“, „Tu gali pykti“. Galima kartu ir įvardinti priežastis: „Tau labai liūdna, nes sulūžo mašinėlė“, tačiau tik tuomet, kai priežastis yra aiški. Suklydus vaikas gali pasijusti nesuprastas. Mokykite vaiką savais žodžiais išreikšti jausmus ir kitaip, ne verkimu, reaguoti į nerimą keliančias situacijas. Atsiminkite: Vaikai patiria tam tikrų sunkumų ir nusivylimo mokantis atlikti naujas užduotis. Ir natūralu, kad savo nusivylimą jie dažnai išreiškia ašaromis. Sprendžiant, ar vaikui trūksta emocinio reguliavimo įgūdžių, pasvarstykite: „Kaip dažnai tai vyksta? Kiek stipriai vaikas reaguoja į menką dirgiklį? Ir koks reakcijos poveikis vaikui?
Kada Nerimauti Dėl Vaiko Elgesio Darželyje?
Jei vaikas darželyje nuolat verkia savaitę, dvi, tris… Kada sunerimti? Kaip elgtis? Visų pirma, reikėtų pagalvoti, ar tėvai viską padarė tinkamai. Ar vaikas gali pasitikėti jais ir pedagogais. Ar nebuvo padaryta kokia nors klaida. Bet svarbiausia yra kalbėtis su vaiku ir klausti, ko jis bijo, kodėl verkia. Galbūt jį kas nors skriaudžia, gal padėtų, jei auklėtoja skirtų daugiau dėmesio ir pan. O gal vaikui netinka pedagogas? Retai, bet pasitaiko atvejų, kai vaiko ir pedagogo biolaukai tiesiog nesutampa. Tokiu atveju reiktų kalbėtis su vaiku, su pedagogu ir ieškoti sprendimo. Jo neradus - bandyti keisti grupę. Vienas rodiklių, kad vaikui sekasi sunkiai, - suprastėjęs miegas. O jei vaikas viskam prieštarauja?.. Tarkim, nenori nusirengti, nesutinka miegoti pietų miego, neina valgyti ir pan. Kiek jam galima nusileisti? Tarkim, ar tikslinga leisti vaikščioti apsirengus striukę, jei jis taip nori? Ar galima leisti nemiegoti pietų miego? Kaip į tai reaguos kiti? Tai vėlgi labai individualu, tačiau pirmieji pusė metų yra adaptaciniai, taigi gali pasireikšti įvairių formų stresas, „streikas“, ligos. Kai kuriems vaikams nusirengti prilygsta kaip mums, suaugusiesiems, apsinuoginti, taigi galima suprasti, jei to daryti nenori. Jei mažylis nenori persiauti šlepečių, vertėtų nupirkti naujas - tas, kurias išsirinks pats vaikutis. Jei orai tinkami ir vaikas neperkais nenusirengęs lauko drabužių, tada galima palikti su jais, jei mažyliui taip geriau. Maistas darželyje taip pat dažnai kelia rūpesčių, mat čia jis būna iš esmės sveikesnis - su mažiau priedų ir prieskonių - nei namuose (ir kavinėse). Taigi vaikai dažnai atsisako valgyti darželyje. Tėvai su pedagogais turėtų sutarti, kad neverstų vaiko valgyti, jei šis nenori. Pirmus pusę metų į kiekvieną vaiko „nenoriu“ reiktų žiūrėti rimtai, aiškintis, kodėl nenori, ir draugiškai spręsti problemas. Vėliau jau galima tai laikyti manipuliavimu.
#
tags: #jautrus #vaikas #verkia #darzelyje #psichologo #konsultacija