Mirties baimė - tai jausmas, kuris bent kartą gyvenime aplanko kiekvieną žmogų. Tai natūrali reakcija į suvokiamą grėsmę, išlikimo instinktas, padedantis mums saugotis ir vengti pavojų. Tačiau kai ši baimė tampa pernelyg stipri, įkyri ir ima trukdyti gyventi visavertį gyvenimą, ji perauga į fobiją - tanatofobiją. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra tanatofobija, kokios jos priežastys, simptomai ir kaip su ja kovoti.
Kas yra tanatofobija?
Tanatofobija - tai patologinė mirties baimė, kuri gali pasireikšti įvairiais būdais. Vieni žmonės bijo paties mirties proceso, kiti - to, kas jų laukia po mirties, treti - artimųjų netekties. Ši baimė gali būti tokia stipri, kad žmogus pradeda vengti bet kokių situacijų, kurios jam primena apie mirtį: laidotuvių, kapinių, filmų apie mirtį ir pan.
Nozofobija - tai baimė susirgti. Egzistuoja terminai konkrečių ligų baimei įvardinti. Jeigu kas bijo, kad susirgs ar serga vėžiu, vadinasi, jį kankina kancerofobija. Jeigu kas mano, kad turi širdies ydą arba kad jį gali ištikti širdies infarktas, sakoma, jog tai kardiofobija.
Priežastys
Tanatofobijos priežastys gali būti įvairios:
- Traumuojanti patirtis. Artimojo mirtis, sunki liga ar kitas traumuojantis įvykis gali sukelti stiprią mirties baimę. Tipiškas kancerofobiją sukeliantis išgyvenimas yra artimųjų arba gerų pažįstamų vėžys ar net mirtis nuo jo. Jeigu šis sunkus išgyvenimas laiko atžvilgiu sutampa su asmeniniais negalavimais, panašiais į tuos, kuriuos kentė sirgęs vėžiu žmogus, tai susidaro baiminga asociacija ir atsiranda „nuojauta“, jog toks likimas laukia ir tavęs. Tai jau neišeina iš galvos.
- Vaikystės patirtys. Nesaugumo jausmas vaikystėje, bazinių poreikių netenkinimas gali turėti įtakos mirties baimės išsivystymui.
- Toksiški santykiai. Nuolatinis emocinis ar fizinis nesaugumas santykiuose gali sukelti stiprią mirties baimę.
- Jautri nervų sistema. Kai kurie žmonės iš prigimties turi jautresnę nervų sistemą, todėl jų kasdienybėje daugiau nerimo ir jie labiau bijo mirties. Mokslininkai daro prielaidą, kad šie individai reikalingi bendruomenei, kad iš toliau nujaustų pavojų.
- Informacijos perteklius. Didelis informacijos kiekis apie nelaimes, ligas ir mirtį žiniasklaidoje gali sustiprinti mirties baimę.
Simptomai
Tanatofobija gali pasireikšti įvairiais simptomais:
Taip pat skaitykite: Kaip susitaikyti su mirties neišvengiamumu
- Įkyrios mintys apie mirtį. Žmogų nuolat persekioja mintys apie savo ar artimųjų mirtį.
- Panikos atakos. Mintys apie mirtį gali sukelti panikos atakas, kurių metu jaučiamas stiprus nerimas, širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas.
- Miego sutrikimai. Mirties baimė gali sutrikdyti miegą, sukelti košmarus.
- Vengimas. Žmogus vengia bet kokių situacijų, kurios jam primena apie mirtį.
- Fiziniai simptomai. Tanatofobija gali sukelti įvairius fizinius simptomus: galvos skausmus, pilvo skausmus, raumenų įtampą.
Kaip įveikti tanatofobiją?
Tanatofobijos įveikimas - tai ilgas ir sunkus procesas, reikalaujantis kantrybės ir pastangų. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Pripažinkite savo baimę. Pirmas žingsnis įveikiant tanatofobiją - pripažinti, kad bijote mirties. Nebandykite slopinti savo baimės, leiskite jai būti.
- Išsiaiškinkite savo baimės priežastis. Pamąstykite, kas būtent jus gąsdina, kai galvojate apie mirtį. Ar bijote nežinomybės, skausmo, artimųjų netekties? Išsiaiškinę savo baimės priežastis, galėsite lengviau su ja kovoti.
- Kalbėkite apie savo baimę. Pasidalinkite savo baime su artimaisiais, draugais ar specialistu. Kalbėjimas apie savo baimę gali padėti ją sumažinti.
- Nustokite vengti temos apie mirtį. Kuo labiau vengiate temos apie mirtį, tuo stipresnė ji tampa. Pabandykite skaityti knygas apie mirtį, žiūrėti filmus apie mirtį, lankyti laidotuves.
- Susitelkite į dabartį. Gyvenkite čia ir dabar, mėgaukitės kiekviena diena. Nebegalvokite apie tai, kas bus ateityje, susitelkite į tai, ką galite padaryti šiandien.
- Ieškokite prasmės gyvenime. Atraskite savo pašaukimą, realizuokite save pagal jį, būkite naudingi kitiems. Prasmės turėjimas gyvenime gali padėti sumažinti mirties baimę.
- Kreipkitės į specialistą. Jei tanatofobija trukdo jums gyventi visavertį gyvenimą, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Specialistas padės jums išsiaiškinti jūsų baimės priežastis ir išmokys, kaip su ja kovoti.
Kitų baimių įtaka
Iš esmės, beveik kiekviena paplitusi fobija yra susijusi su mirtimi: bijome skristi lėktuvu, nes šis gali sudužti; bijome aukščio, nes galime nukristi; baiminamės gyvačių, nes šios gali būti nuodingos. Apie baigtinumą primena įvairūs svarbūs pokyčiai, kaip artimojo mirtis, ligos diagnozė, išėjimas į pensiją, vaikai paliekantys namus. Reikėtų pripažinti, jog mirties baimė - tai realybės, neišvengiamumo neigimas.
Prevencinės programos
Prevencinės programos turi būti informacinio turinio, bet jokiu būdu ne gąsdinančio. Pvz., tekstas: „Pasitikrink arba mirsi nuo gimdo kaklelio vėžio“ ne tik kad koduoja pasąmonę „nepasitikrinsi - mirsi nuo vėžio“, bet ir tai, kad jei susirgsi gimdos kaklelio vėžiu - mirsi. Tai nėra tiesa, bet būtent taip informaciją supranta mūsų pasąmonė. Lygiai taip pat visuomenės mastu žalą daro ir medikų klaidų ar aplaidumo viešinimas, atsvarai nepateikiant pozityvios ir teigiamos medicininės praktikos pavyzdžių. Visuotinai kuriama nuomonė, kad didžioji dauguma medikų - nekompetetingi, „nemato“ ligų ir kad jiems nerūpi žmonių sveikata.
Mirties baimė ir religija
Religingi žmonės su mirties baime tvarkosi kur kas efektyviau. Jie suvokia ir žino, kad mirtis, kaip ir gimimas, nuo jų pačių nepriklauso, tai aukštesniųjų jėgų reikalai, o žmogus tiesiog turi nuolankiai priimti jų valią. Kitos dažnos su mirtimi susijusios baimės yra kad kankins didžiuliai, nepakeliami skausmai, kad tapsiu silpnu, bejėgiu, priklausomu nuo savo artimųjų.
Kaip padėti gedinčiam žmogui?
Mirtis gali šokiruoti, kai su ja susiduriame iš arti - netenkame artimo žmogaus. Tada persipina įvairiausi jausmai susimaišę su sielvartu. Negalint susitaikyti su mirtimi kaip pabaiga, imama ieškoti kaltų, tarsi kažką būtų įmanoma pakeisti. Gedinčiajam yra svarbu išsikalbėti, išlieti emocijas. Kartais, žmogus gali būti perdėtai emocionalus, lieti pyktį, neįprastai elgtis, tai reikėtų suprasti, atleisti, duoti laiko. Vis dėlto užsitęsęs gedėjimas gali tapti liga, pasireiškiančia energijos trūkumu, negalėjimu užmegzti santykių su naujais žmonėmis, nemiga ir kitais psichologiniais bei fiziniais negalavimais. Reikėtų padėti gedinčiam priimti realybę, susitaikyti, jog išėjusio žmogaus nebėra, gražiai jį palydėti, nes tik taip galime judėti pirmyn.
Taip pat skaitykite: Psichikos liga ir mirtingumas
Mirties baimė iš psichologinės pusės
Įkyri ir kamuojanti mirties baimė rodo psichologinį nesaugumo jausmą, kuris gali būti atėjęs iš vaikystės, jei vaiko baziniai poreikiai nebuvo pilnai atliepiami. Žmonės, esantys toksiškuose santykiuose, taip pat nuolatos jaučiasi emociškai ar net fiziškai nesaugiai, todėl kartais ir dėl to gali pradėti kamuoti stipri mirties baimė. Labiausiai stebina tai, kad didžiausią įtaką mirties baimės sustiprėjimui daro šios temos vengimas - bandymas negalvoti, nekalbėti apie mirtį, neiti į laidotuves, kapines. „Ši strategija atrodo labai viliojanti, nes sukelia laikiną palengvėjimo jausmą, tačiau ilgainiui baimę dar labiau sustiprina“, - pridūrė specialistė. Tačiau kas labiausiai gąsdina žmones, kai kalbama apie mirtį? Kodėl mes jos bijome? „Labiausiai gąsdina visgi pati laikinumo idėja. Visiems taip norėtųsi būti amžinu, kad imama ir susikuriama iliuzija, jog esu nepažeidžiamas. Kitiems baisu yra nežinomybė, kuri susijusi su dviems dalykais, pirma, kada tai įvyks, antra, kas ten bus po mirties.
Taip pat skaitykite: Netektis ir gedulas