Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ir rimta liga, kuri paveikia žmogaus emocinę, psichologinę ir net fizinę būklę. Frazės, tokios kaip „mane tuojau apims depresija“ arba „toks oras man kelia depresiją“, dažnai vartojamos netinkamai, siekiant apibūdinti slogią nuotaiką. Svarbu suprasti, kad depresija yra diagnozė, liguista būsena, kylanti dėl biocheminių neuronų veiklos pakitimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, kokie jos simptomai, kaip ji pasireiškia, ir svarbiausia - kur kreiptis pagalbos.
Depresija vs. Liūdesys: Kur Yra Riba?
Nors depresija ir liūdesys iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs, tarp šių sąvokų yra esminių skirtumų. Liūdesys yra natūrali žmogaus emocija, kurią patiriame reaguodami į tam tikrus įvykius ar situacijas. Tuo tarpu depresija - tai liguista būsena, kurią sukelia biocheminiai pakitimai smegenyse.
Liūdesys tėra vienas iš daugelio depresijos simptomų. Greta jo būdingi miego sutrikimai, apetito pokyčiai (kritimas arba padidėjimas), pasitenkinimo anksčiau džiuginusiais dalykais praradimas, nuolatinis nuovargis ir beviltiškumo mintys. Depresija sergantis žmogus linkęs prisiminti ir galvoti apie praeities liūdnus įvykius, o visas gyvenimas ir ateitis jam atrodo niūri ir be vilties.
Depresijos Simptomai ir Sunkumo Laipsniai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo. Depresija sergančiam žmogui susiaurėja aplinkos suvokimas, sunku susikaupti, mintys tampa lėtos, nekyla naujų idėjų. Liga sutrikdo gebėjimą bendrauti, mąstyti, dirbti, o sunkiais atvejais net apsitarnauti. Iš to kyla kaltės, gėdos ir menkavertiškumo jausmai, kurie dar labiau pablogina savijautą.
Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir jų intensyvumo, išskiriami trys depresijos epizodo sunkumo laipsniai: lengvas, vidutinis ir sunkus. Lengvo laipsnio depresijos epizodui diagnozuoti pakanka dviejų pagrindinių ir dviejų papildomų simptomų.
Taip pat skaitykite: Meilės santykiai ir depresija
Pagrindiniai Depresijos Simptomai:
- Prislėgta nuotaika, trunkanti didžiąją dienos dalį, beveik kiekvieną dieną.
- Žymus susidomėjimo ar malonumo praradimas visose arba beveik visose veiklose.
- Žymus svorio kritimas arba padidėjimas, kai nesilaikoma dietos, arba apetito sumažėjimas arba padidėjimas beveik kiekvieną dieną.
- Nemiga arba hipersomnija (pernelyg didelis mieguistumas) beveik kiekvieną dieną.
- Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas beveik kiekvieną dieną.
- Nuovargis arba energijos stoka beveik kiekvieną dieną.
- Beviltiškumo arba bevertiškumo jausmas.
- Sumažėjęs gebėjimas susikaupti, mąstyti arba priimti sprendimus.
- Pasikartojančios mintys apie mirtį arba savižudybę.
Netipinės Depresijos Formos ir Sezoninės Depresijos
Klasikinė depresija pasireiškia aukščiau išvardintais simptomais, tačiau neretai pasitaiko ir netipiškų jos variantų. Pavyzdžiui, žmogus gali netgi šypsotis, nors teigiamų jausmų jis jau nebejaučia. Tokia šypsena gali būti maskuotė, neigimas arba atsitraukimas. Tai itin sunkus ir klastingas depresijos variantas, kai žmogus jaučiasi tuščias, o jo jausmai būna nublankę. Tačiau nereikia kiekvieno besišypsančio žmogaus įtarti sergant depresija.
Išskiriama ir atskira sezoninių depresijų grupė, dar vadinama rudenine ar pavasarine depresija. Sezoninės depresijos dažniausiai pasireiškia tam tikru metų laiku ir praeina pasikeitus sezonui.
Depresija ir Šypsena: Ar Įmanoma?
Yra gan plačiai paplitęs posakis, kad depresija turi daug veidų. Žmogus gali netgi šypsotis, nors teigiamų jausmų jis jau nebejaučia. Šypsena gali būti maskuotė, gali būti neigimas, atsitraukimas. Tai itin sunkios ir klastingos depresijos variantas, kai žmogus jaučiasi tuščias, o jo jausmai būna nublankę. Tačiau nereikia kiekvieno besišypsančio įtarti sergant depresija.
Depresija Skirtingose Amžiaus Grupėse ir Lyčių Ypatumai
Depresija gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau jos pasireiškimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus grupės. Pavyzdžiui, dažnai vaikų depresijos vienas iš simptomų yra pyktis ar blogas elgesys su kitais vaikais. Sveikas vyresnis žmogus turi savo džiaugsmų, bendrauja, laukia atvykstant artimųjų, aktyviai dalyvauja šventėse, domisi televizijos, radijo laidomis, rūpinasi savo sveikata, miega bent penkias valandas per naktį.
Kalbant apie vyrų ir moterų depresiją, didelių skirtumų nėra. Nebent tokie - kuo apskritai šios dvi lytys skiriasi viena nuo kitos. Vyrai labiau linkę izoliuotis, spręsti problemas savais metodais, patys, neparodyti savo „silpnumo“. Šiais laikais tokio didelio skirtumo nebelieka. Daugėjant informacijos, depresija vis rečiau suvokiama ir laikoma „tinginio“ liga ar silpnumo apraiška.
Taip pat skaitykite: Vadovo depresijos požymiai ir sprendimai
Kaip Rūpintis Savimi ir Kada Kreiptis Pagalbos?
Reikia savimi rūpintis. Mūsų kultūroje įprasta rūpintis kūno problemomis, išvaizda, tačiau emociniai dalykai dažnai nėra įsisąmoninami, o juk jie - natūralūs mūsų palydovai visą gyvenimą. Gimstame, augame, bręstame, senstame - greta aiškių pakitimų kūne kinta ir mūsų psichika. Depresija yra liga, turinti aiškius, moksliškai pagrįstus diagnostikos kriterijus, apibrėžtus ir pagrįstus gydymo metodus. Bet tai yra tik vieni iš gydymo metodų, beje, gelbstintys tik lengvo sutrikimo atveju, o sunkesniais atvejais yra tik gretutiniai ir papildomi.
Kartais manoma, kad depresija praeis savaime, „išsivaikščios“. Tikėtis, kad „išsivaikščios“ galima, bet kam kankintis? Depresija yra labai nemaloni ir kankinanti liga. Nuo danties skausmo įprasta gerti vaistus, o čia dažnai skauda net labiau. Jei jautiesi gerai, tai turbūt neverta dairytis atgal. Nebent esi per daug aktyvus ar kalbus, o gal tai tau sako kiti?
Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam pasireiškia depresijos simptomai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Pirmiausia reikėtų kreiptis į savo poliklinikos Psichikos sveikatos centrą. Manau, kad labai svarbus kontaktas tarp gydytojo ir paciento. O jei sveikimas vyktų komplikuotai, specialistas spręs dėl vaistų keitimo, pasitarimo su kolegomis, o gal siuntimo į stacionarą. Jei žmogų vargina tik liūdna nuotaika, turbūt pirmiausia iš tiesų pakanka paieškoti psichologo ar psichoterapeuto.
Kur Ieškoti Pagalbos?
- Psichikos sveikatos centrai: Kreipkitės į savo poliklinikos Psichikos sveikatos centrą.
- Psichologai ir psichoterapeutai: Ieškokite kvalifikuotų psichologų ar psichoterapeutų, kurie specializuojasi depresijos gydyme.
- Krizių įveikimo centras: Budi savanoriai konsultantai. Krizių įveikimo centre (www.krizesiveikimas.lt) psichologo konsultacijos teikiamos per „Skype“ (krizesiveikimas) arba atvykus į Krizių įveikimo centrą, Giedraičių g. 60A, Vilniuje.
- Pagalbos linijos: Skambinkite į emocinės paramos linijas, kur galite anonimiškai pasikalbėti su apmokytais savanoriais.
Depresijos Gydymas: Medikamentai, Psichoterapija ir Kiti Metodai
Gydymas yra labai įvairus: medikamentinis, psichologinė pagalba, psichoterapija. Daugybė mokslinių institutų analizuoja, tiria cheminius smegenų procesus, neuronų veiklą, atranda vaistines medžiagas, kurios sąveikaudamos su tam tikromis neuronų grupėmis suaktyvina, moduliuoja jų veiklą. Nesu griežta vaistų šalininkė, man svarbūs visi aspektai, bet turbūt svarbiausia, kad žmogus kreiptųsi pagalbos.
Lengvai depresijai gydyti gali pakakti psichoterapijos, o vidutinio sunkumo depresijai reikalingi ir medikamentai. Vaistų atitaikymas gali užtrukti, bet grąžina gyvenimui kokybę.
Taip pat skaitykite: Manijos priežastys ir simptomai
Depresija ir Alkoholis: Pavojingas Derinys
Dažnas, jaučiantis liūdesį, paguodos ieško keldamas taurelę ir depresiją bandydamas paskandinti alkoholyje: juk manoma, kad jis padeda užsimiršti. Alkoholis nuima įtampą, žmonės net įvardija - „pasidarė kiek geriau“. Jis trumpam pakelia nuotaiką dėl poveikio į specifinių neuromediatorių koncentraciją smegenyse. Ir vis dėlto tai - tik saviapgaulė, veikianti tik alkoholio vartojimo pradžioje. Ilgainiui tampa nebeaišku, kas prasidėjo anksčiau, - ar alkoholio vartojimas, ar depresija. Depresija dažnai susijusi su alkoholio vartojimu. Depresija gali būti be alkoholizmo, bet alkoholizmas be depresijos - praktiškai ne. Nes jis veikia per tą pačią serotonino sistemą: alkoholis didina serotonino kiekį, kurio depresijos metu trūksta. Gerai pasikapsčius alkoholikų istorijose neretai matyti, kad iš pradžių vystėsi depresija, ir žmogus ją gydė alkoholiu.
Depresija ir Santykiai: Kaip Liga Paveikia Artimuosius?
Depresija išties trikdo santykius. Pradedant nuo to, kaip jaučiasi pats sergantis (jis liūdnas, be jėgų, sulėtėjęs, visiškai sau nemielas, praradęs džiaugsmą, apetitą, normalų miegą, seksualinį potraukį), galime suprasti, kaip šalia jo jaučiasi ir partneris, - jis išgyvena ir liūdi kartu su savo brangiu žmogumi, dažnai jaučiasi kaltas („Gal ką darau ne taip?“), piktas. Nes sunku išbūti ramiam, kai tavo partneris „visada nelaimingas“, „nerodo jokio intereso niekam“.
Artimieji turi nebijoti rodyti iniciatyvą, patys klausti, siūlyti, ieškoti pagalbos. Geriau padaryti per daug nei nepadaryti nieko ar pavėluoti. Klaida yra kaltinti artimą matant, kad jo nuotaika bloga ar jis apatiškas, kaip ir klaida būtų imti prikaišioti, jog nesveiksta, spausti ir aktyviai nurodinėti, kad „kiek gi galima sirgti“. Artimieji taip pat žmonės, jie išgyvena, liūdi dėl artimo ir labai dažnai pavargsta būti šalia, tampa nervingi.
Depresija ir Socialiniai Tinklai: Ar Virtualus Pasaulis Skatina Ligos Plitimą?
Socialinių tinklų galia šiadieniniame visur skubančiame pasaulyje, kuriame viskas pagrįsta socialiniais tinklais, depresija įgauna ypač didelį pagreitį. Kiekvieną dieną žmonės mato savo draugų nuotraukas iš egzotinių kelionių su kokoso kokteiliu rankose. O kiti, galbūt, skaičiuoja paskutinius pinigus nuomai. Norėjau atkreipti dėmesį į susiformavusius žmonių stereotipus, kad kiti paklaustų savęs, ar jie tikrai yra susidarę tinkamą nuomonę ir stereotipus.
Depresija: Liga, Kurią Galima Įveikti
Depresija - tai sunki liga, tačiau ją galima įveikti. Svarbiausia - nebijoti kreiptis pagalbos, rūpintis savimi ir suprasti, kad tai nėra silpnumo požymis. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti ir vėl džiaugtis gyvenimu.
Roberos Istorija: Kaip Įveikti Depresiją ir Pradėti Naują Gyvenimą
Roberta pasakoja, kad 2017 metų rugsėjį, tik baigusi mokyklą, ji nedelsiant nusipirko lėktuvo bilietą į vieną pusę ir išskrido savanoriauti į kitą žemyną. Anot jos, ši kelionė jai galutinai padėjo atsikratyti nuo paauglystės persekiojusios depresijos ir suprasti, kad apie tai reikia kalbėti garsiai bei paskatinti kitus ieškoti pagalbos. Šiandien Roberta ilgai gyvenimą gadinusią ligą jau vadina praėjusiu etapu. Kaip ji pati sako, išsikapstyti iš sunkios depresijos ir sėkmingai pabaigti mokyklą padėjo keli dalykai: profesionali psichologinė pagalba ir nenusigręžę artimiausi draugai. Tiesa, mergina pripažįsta, kad liga buvo tiek pažengusi, jog specialistų konsultacijas teko derinti su medikamentiniu gydymu.
Roberta prisimena, kad rimčiausios problemos prasidėjo įstojus į prestižine laikomą Vilniaus gimnaziją. Kaip pati sako, įšokus į dar toksiškesnę aplinką ji patyrė didelį emocinį smurtą ir spaudimą ne tik mokykloje, bet ir namuose, kuriuose jos santykiai, ypatingai su tėčiu, tik blogėjo. Paklausta, kas nulėmė apsisprendimą kreiptis pagalbos, Roberta atsakė, kad tai buvo dažnas karščiavimas ir prasta savijauta. Merginai esą prireikė nemažai laiko susirasti tinkamą psichologinę pagalbą. Anot jos, tik penkta psichologė, pas kurią apsilankė, suteikė tinkamą profesionalią pagalbą ir konsultaciją.
Pašnekovė sako, kad dabar labai gėdijasi savo veiksmų dešimtoje ir vienuoliktoje klasėje. Anot jos, sunkiausia būdavo atsikelti iš lovos, pradėti dieną ir būti apsėstai minčių apie savižudybę. Robertai tuo metu esą atrodė, kad vakarėliai, alkoholis, cigaretės ir vaikinai buvo vienintelis džiuginantis užsiėmimas. Roberta, kuri šiuo metu sako jau visiškai nutraukusi raminamųjų ir antidepresantų vartojimą, tikisi grįžusi pakeisti santykius su tėčiu, su kuriuo pykdavosi labai dažnai ir, kaip pati sako, per tai iššvaistė labai daug laiko.
Dabar Roberta tikina suvokusi, kad anksčiau nesuprasdavo savo tėvų, o jie nesuprasdavo jos. Ji sako, kad anksčiau jos akyse jie buvo monstrai ir taip elgėsi iš nežinojimo, ką su šita liga daryti. Anot jos, tai buvo juoda dėmė šeimoje, tačiau dabar ji esą baigėsi, nes tėvai jau supranta, kas yra depresija, kad tai - liga.
Menas Kalbėti Apie Depresiją: Godos Blockytės Drabužių Kolekcija
Vilniaus dailės akademijos absolventė Goda Blockytė tiki, kad depresijos ateities statistika nežada nieko gero. Pasak jos, yra prognozuojama, jog jau 2020 metais depresija taps bene dažniausia sergama liga pasaulyje, kuri galimai atneš ir daugiausia mirčių. Būtent dėl to ji nusprendė šią temą gvildenti ir savo asmeninėje drabužių kolekcijoje.
„Kadangi geriausias dalykas, ką moku daryti - kurti, todėl nusprendžiau, kad apie šią ligą garsiai kalbėsiu būtent per drabužius. Norėjau atkreipti visuomenės dėmesį į žmones, sergančius šia liga“, - sako VDA absolventė.
G. Blockytė su darbo vadovės prof. Jolantos Talaikytės pagalba po truputį pradėjo judėti savo kūrybos keliu. Atsiliepusių žmonių ji paprašė nupiešti kelis piešinius.„Tuos piešinius paprašiau piešti įvairiomis savo gyvenimo akimirkomis. Taip norėjau, kad jie fiksuotų savo pasąmonės srautą, kas tuo metu vyksta jų galvoje. Norėjau, kad tai taptų vizualia informacija, kaip jaučiasi depresija sergantys žmonės“, - tikina pašnekovė.
Jos kolekcijos motyvai - apgalvoti smulkmeniškai. Pavyzdžiui, deformuotos drabužių linijos ir juoda, balta spalva turi gilią prasmę.„Sakoma, kad sergantis depresija žmogus viską mato kaip per juodą uždangą, bet išėjęs į viešumą jis elgiasi taip, lyg jam nebūtų nieko nutikę“, - juodai baltos kontrastus paaiškina autorė.