Įvadas
Psichikos sveikata vis dar susiduria su iššūkiais visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą prof. Dainius Pūras atkreipia dėmesį į psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo spragas ir diskriminaciją, patiriamą psichikos sutrikimų turinčių asmenų. Šiame straipsnyje nagrinėjama priverstinio gydymo psichiatrijos ligoninėje problematika Lietuvoje, ypač atkreipiant dėmesį į socialinio draudimo neturinčių asmenų padėtį ir žmogaus teisių aspektus.
Psichikos Sveikatos Politikos Iššūkiai ir Diskriminacija
Daugelyje pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, psichikos sveikata nėra traktuojama taip pat kaip fizinė. Valstybės politika, biudžeto lėšos ir visuomenės požiūris dažnai diskriminuoja psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Prioritetas teikiamas fizinei sveikatai, o psichikos sveikata paliekama "geresniems laikams". Šis disbalansas kainuoja brangiai, nes psichikos sveikatos problemos sukelia didžiausią naštą visuomenei.
Nuo diagnozės nustatymo momento, psichikos ar elgesio sutrikimų turintys asmenys patiria diskriminaciją tiek įstatymuose, tiek žmonių požiūriuose. Ironiška, tačiau diskriminacija dažnai sukelia daugiau kančių nei pats sutrikimas. Nors sergant schizofrenija galima džiaugtis kokybišku gyvenimu visuomenėje, jei užtikrinamos žmogaus teisės ir veikia geros bendruomeninės paslaugos, deja, ne visos valstybės tai užtikrina.
Absoliuti dauguma valstybių investuoja tik į medikamentinį gydymą, kuris nėra pakankamas. Dėl to pacientai daug kartų vežiojami į psichiatrijos ligonines, kol galiausiai apgyvendinami nuolatinės globos įstaigose. Tokia praktika sužlugdo milijonus likimų visame pasaulyje.
Biomedicininio Modelio Krizė
Perteklinis biomedicininis (vaistais grįstas) modelis išgyvena krizę. Prieš 30 metų psichiatrijos mokslas ir farmacijos industrija žadėjo esmines permainas gydant psichikos sutrikimus. Daug investuota į psichotropinių vaistų kūrimą ir kompensavimą. Tačiau paaiškėjo, kad vaistų veiksmingumas nėra toks didelis, kaip tikėtasi.
Taip pat skaitykite: Sąlygos ir ypatumai: priverstinis gydymas
Šiandien vis labiau pripažįstamas psichosocialinių intervencijų vaidmuo gydant psichikos sutrikimus. Deja, valstybių ir sveikatos draudimo schemų biudžetai dosniai kompensuoja vaistus, o psichosocialiniai gydymo būdai dažnai diskriminuojami. Dėl to gydytojai skiria vaistus net ir tada, kai jie nėra reikalingi, o tai gali daryti žalą pacientams, viešiesiems ištekliams ir visuomenės interesams.
Farmacijos kompanijų spaudimas taip pat prisideda prie perteklinio vaistų naudojimo psichiatrijoje. Būtina užtikrinti sprendimų priėmimo skaidrumą psichiatrijoje ir atverti žalią šviesą psichosocialiniams gydymo metodams.
Priverstinis Gydymas: Teisiniai Aspektai ir Žmogaus Teisių Pažeidimai
Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnis nustato, kad be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejus, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių: reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais gali padaryti žalą sau arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.
Įstatymo 28 straipsnis nustato, kad pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui.
Nepaisant šių įstatymų, žmogaus teisių situacija pasaulio psichiatrijoje išlieka tragiška. Tik nedidelė dalis valstybių turi gerai veikiančius mechanizmus, apsaugančius žmones, kurie vartoja psichiatrijos paslaugas, nuo sisteminio jų teisių pažeidinėjimo. Pažeidimai dažnai daromi su gerais ketinimais, kai psichiatrai laikosi pasenusio paternalistinio požiūrio į pacientus.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių gydymo metodai
Institucinė Globa ir Sistemos Pertvarka
Vienas didžiausių Lietuvos skaudulių - institucinė proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globa. Apie 6000 suaugusių Lietuvos piliečių yra uždaryti keistose įstaigose, kuriose suvaržoma jų laisvė ir susidaro terpė sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams.
Lietuva privalo ryžtis proveržiui ir baigti šį pasibaisėtiną eksperimentą. Turime visas galimybes pakeisti Lietuvos psichikos sveikatos sistemą, kad ji taptų veiksminga ir draugiška žmogaus teisių prasme.
Konkretūs Pavyzdžiai
Lietuvos teismai skelbia nutartis sunkius nusikaltimus įvykdžiusius psichikos ligonius (ar tokiais tapusius po nusikaltimo padarymo) išsiųsti priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę.
- Arnas P., įvykdęs plėšimus Panevėžyje, buvo pripažintas nepakaltinamu dėl staiga užklupusios psichikos ligos ir išvengė bausmės. Jam buvo skirtas priverstinis gydymas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis.
- Mindaugas Ž., kaltinamas dviejų žmonių nužudymu Šilutėje, taip pat buvo pripažintas nepakaltinamu dėl lėtinės psichikos ligos ir išsiųstas priverstiniam gydymui.
- Antanas J., pasikėsinęs nužudyti savo močiutę Vilniuje, gavo "kelialapį" į psichiatrijos ligoninę dėl lėtinės psichikos ligos ir pavojingumo aplinkiniams.
Socialinio Draudimo Neturėjimas ir Priverstinis Gydymas
Socialinio draudimo neturėjimas apsunkina galimybes gauti kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą, įskaitant psichoterapiją ir psichosocialinę reabilitaciją. Tai ypač aktualu priverstinio gydymo atveju, kai asmuo neturi galimybių pasirinkti gydymo įstaigos ar specialisto.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečių priklausomybių gydymo aspektai
tags: #priverstinis #gydymas #psichiatrijos #ligonineje #neturint #cocialinio