Įvadas
Jaunimo delinkvencinis elgesys yra sudėtinga socialinė problema, turinti neigiamų pasekmių tiek jaunuoliams, tiek visuomenei. Šiame straipsnyje nagrinėjamos jaunimo delinkvencijos priežastys Lietuvoje, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius ir lyčių skirtumus. Straipsnyje remiamasi Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkų tyrimais ir kitais šaltiniais, siekiant pateikti išsamią ir informatyvią analizę.
Jaunimo delinkvencijos paplitimas Lietuvoje
Lietuvos teisės instituto mokslininkai 2013-2015 metais vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija“, kurio metu buvo atlikti du dideli empiriniai tyrimai. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 metų amžiaus moksleiviai iš penkių miestų (Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Plungės bei Telšių) pagal tarptautinio tyrimo (angl. International Self-Report Delinquency-3) metodiką. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apie 18 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių prisipažino per pastaruosius metus padarę dalykų, už kuriuos galėtų būti baudžiami pagal dabar galiojančius įstatymus, o per visą gyvenimą nusižengę prisipažino net daugiau kaip 26 procentai apklaustųjų.
Veiksniai, lemiantys jaunimo delinkvenciją
Situacinio veiksmo teorija ir lyčių skirtumai
LTI mokslininkės Dr. Svetlana Justickaja ir Renata Giedrytė - Mačiulienė mokslo straipsnyje „Delinkvencinis elgesys ir lyčių skirtumai: situacinio veiksmo teorijos tikrinimas (pagal Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenis)“ tyrė situacinio veiksmo teorijos prielaidas lyties aspektu. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų ir merginų delinkventiniam elgesiui turi poveikį skirtingi veiksniai. Vaikinų atveju reikšmingesnė savikontrolė, o merginų - ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra.
Savikontrolės, ryšių su tėvais ir tėvų priežiūros veiksniai daro savotišką vienas kitą „papildantį“ poveikį delinkvenciniam elgesiui. Vaikinų atveju savikontrolės veiksnys turi statistiškai reikšmingą poveikį, ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra neturi. Merginų atveju priešingai. Taigi, veikiant šiems trims veiksniams vienu ir kitu atveju ryšys su delinkvenciniu elgesiu yra, bet jis atsiranda skirtingai.
Bendravimo su delinkventiniais draugais ir moralės normų veiksniai gana vienodai pasireiškia ir merginų, ir vaikinų atveju. Būtent šie veiksniai labiausiai prisideda formuojant porinių koreliacijų lygyje matomą tiek merginų, tiek vaikinų atitiktį situacinio veiksmo teorijai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Tačiau tyrimo metu nustatyti ir nepasitvirtinę ryšiai. „Neprižiūrima veikla su bendraamžiais“ ir „ryšiai su mokykla“ - šių veiksnių atžvilgiu mokslininkės nemato jokio statistiškai reikšmingo ryšio. Čia situacinio veiksmo teorija „neveikia“ nei vaikinų, nei merginų atveju.
Kiti veiksniai
Be situacinio veiksmo teorijos, jaunimo delinkvenciją gali lemti ir kiti veiksniai, tokie kaip:
- Socialinė aplinka: Netinkamas tėvų elgesys, išsilavinimo stoka, netinkamas laiko leidimas.
- Viktimizacija: Tyrimas parodė, kad tie nepilnamečiai, kurie yra nukentėję nuo nusikaltimų, dažniau juos linkę daryti ir patys.
- Finansinė padėtis: Subkultūros pokyčius lemia ir finansinės nuteistųjų padėties įtaka koreguojant hierarchinę struktūrą ar tarpusavio santykius.
- Kalėjimų subkultūra: Lietuvos, kaip ir kitų posovietinių šalių, įkalinimo įstaigoms būdinga kolektyvinio kalinimo forma sudaro palankias sąlygas menkai ribotiems nuteistųjų tarpusavio santykiams ir kalėjimo subkultūros apraiškoms.
Jaunimo justicijos politika Lietuvoje
Tiriant nepilnamečių justicijos politiką Lietuvoje buvo analizuojami norminiai teisės aktai, programiniai dokumentai, statistiniai duomenys ir Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai nepilnamečių justicijos srityje. Kartu buvo svarbi šios srities profesionalų nuomonė: tiek tų, kurie formuoja nepilnamečių justicijos politiką, tiek praktikų, kuriems tenka ją įgyvendinti. Todėl buvo atliktas kokybinis tyrimas - įvairių sričių (teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijų atstovų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kt.) ekspertų interviu (taikant pusiau struktūruoto giluminio interviu metodą). Nepilnamečių justiciją reglamentuojančių norminių teisės aktų ir programinių dokumentų analizė leido pamatyti, koks yra nepilnamečių justicijos politikos „fasadinis“ vaizdas.
Problemų sprendimo būdai
Tyrėjų kalbinti specialistai siūlė, ką daryti, kad nepilnamečių nusikalstamumas būtų lengviau suvaldomas. Viena idėjų - „Pusiaukelės namai“, kuriuose jaunuolis, kurio elgesys ima kelti nerimą, laiku sulauktų specialistų pagalbos.„Taip jaunas žmogus išvengtų pavojaus patekti į sistemos rankas. Veiksminga priemonė - tiesioginis specialistų bendravimas su jaunu žmogumi. Čia minėtinos psichologų gerosios patirtys“, - kalbėjo pranešėja. Jos teigimu, Lietuvoje yra specialistų, kurie gali ir nori darbuotis šioje srityje.
Bausmės ir atlaidumas
L.Žilinskienė teigė, kad Lietuvos nepilnamečių nusikalstamumo padėtis nesiskiria nuo kitų Europos šalių. Anot jos, kalbėdami apie suaugusiųjų ir jaunų žmonių nusikalstamumą negalime vartoti tų pačių terminų.
Taip pat skaitykite: Stresas ir jaunimas: patarimai
„Nepilnamečių nusikalstamumui būdingas cikliškumas - baudimas ir atlaidumas. Kai nusikaltimų daugėja, siūloma jaunimą bausti, nes visuomenė nesijaučia saugi, o atlaidumą lemia tai, kad pastebima, jog bausmės nepadeda. Tai ypač aktualu, kai kalbame apie recidyvus“, - kalbėjo L.Žilinskienė.
Prevencijos priemonės
Anot jos, darbas su nusikalsti linkusiais nepilnamečiais duoda geriausių rezultatų iki jiems sukanka keturiolika metų. Nuo šio amžiaus tarpsnio prevencija ima reikalauti daugiau išteklių.
Prevencijos programa turi būti griežta ir struktūruota, veiksmingesnės tos programos, į kurias įtraukiami ir tėvai. L.Žilinskienės teigimu, kompleksinės programos yra gerokai naudingesnės nei pavienės intervencijos. Jaunimo neveikia sulaikymo ar gąsdinimo taktikos, tarkime, ekskursijos į kalėjimus.
Taip pat skaitykite: „Jaunimo linija“
tags: #justickaja #jaunimo #delinkvencinis #elgesys