Valgymo sutrikimai - tai rimtos elgesio būklės, kurios sutrikdo normalų maitinimosi elgesį ir sukelia kankinančias mintis bei emocijas. Šie sutrikimai gali paveikti fizinę, psichologinę ir socialinę žmogaus gerovę. Nors valgymo sutrikimai dažniausiai pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, jie gali paveikti bet kurios lyties ir amžiaus žmones. Šiame straipsnyje aptarsime mitybos ypatumus sergant nervine anoreksija, siekiant padėti suprasti šio sutrikimo ypatumus ir rasti veiksmingus gydymo būdus.
Valgymo sutrikimai: bendrasis kontekstas
Valgymo sutrikimai apima įvairias būkles, įskaitant nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją ir persivalgymo sutrikimą. Šiems sutrikimams būdingas nenormalus valgymo elgesys, kuris gali pasireikšti ribojančiu valgymu, persivalgymu, vėmimu ar piktnaudžiavimu vidurius laisvinančiais vaistais. Valgymo sutrikimai dažnai susiję su dideliu susirūpinimu dėl maisto, svorio ir kūno formos.
Svarbu pažymėti, kad valgymo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip nuotaikos ir nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir priklausomybės. Įrodymai rodo, kad genetiniai ir aplinkos veiksniai gali padidinti riziką susirgti valgymo sutrikimais.
Gydymas turėtų būti kompleksinis ir apimti psichologines, elgesio, mitybos ir medicinines intervencijas. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti sunkių fizinių ir psichologinių komplikacijų.
Nervinė anoreksija: apibrėžimas ir paplitimas
Nervinė anoreksija - tai valgymo sutrikimas, kuriam būdingas sąmoningas kūno svorio mažinimas ir palaikymas, baimė priaugti svorio ir iškreiptas kūno įvaizdis. Žmonės, sergantys anoreksija, mano, kad turi viršsvorio, net kai yra labai liesi.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Nervinė anoreksija yra palyginti retai paplitusi liga, ja serga apie 1% gyventojų. Tačiau, įskaitant netipinius atvejus, paplitimas tarp jaunų moterų gali siekti 4-5%. Nepaisant to, kad nervinė anoreksija yra rečiausias valgymo sutrikimas, mirtingumas nuo šios ligos yra didžiausias tarp visų psichikos sutrikimų, pasireiškiančių paauglystėje. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad mirtingumas nuo nervinės anoreksijos siekia 10-13%.
Nervinės anoreksijos diagnostikos kriterijai
Norint diagnozuoti nervinę anoreksiją, asmens simptomai turi atitikti šiuos tris pagrindinius kriterijus:
- Reikšmingai mažas kūno svoris: kūno svoris yra mažesnis už minimalų normalų svorį, atsižvelgiant į amžių, lytį, vystymosi eigą ir fizinę sveikatą. Kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 18,5 suaugusiems ir mažesnis nei minimalus reikalingas svorio prieaugis vaikams ir paaugliams.
- Baimė priaugti svorio: intensyvi baimė priaugti svorio arba tapti storu, net ir esant mažam svoriui.
- Iškreiptas kūno įvaizdis: iškreiptas savo kūno svorio arba jo vaizdo suvokimas. Savivertė didžia dalimi priklauso nuo kūno svorio ir išvaizdos.
Nervinės anoreksijos tipai
Yra skiriami du nervinės anoreksijos tipai:
- Ribojantis tipas: per pastaruosius tris mėnesius asmuo neįsitraukia į pasikartojantį persivalgymo ar valymosi elgesį. Tai reiškia, kad nebuvo savaime sukelto vėmimo ar netinkamo vidurių laisvinamųjų vaistų bei diuretikų vartojimo.
- Persivalgymo ir valymosi tipas: per pastaruosius tris mėnesius asmuo pakartotinai įsitraukia į persivalgymo ir valymosi epizodus. Šiam tipui priskiriami ir tie pacientai, kurie nepatiria priepuolinių persivalgymo epizodų, bet reguliariai naudoja valymosi elgesį net ir po labai nedidelio maisto kiekio suvartojimo.
Svarbu pažymėti, kad tam tikru metu gali dominuoti kuris nors vienas iš tipų, o vėliau jį pakeičia kitas. Todėl šie tipai svarbūs tik tam, kad galėtume apibrėžti, kokie paciento elgesio simptomai dominuoja šiuo metu.
Persivalgymo priepuoliai sergant anoreksija
Maždaug trečdaliui sergančiųjų nervine anoreksija ištinka persivalgymo priepuoliai, kurių metu sužlunga jų bandymai riboti maisto suvartojimą ir yra prarandama valgymo kontrolė. Klinikiniai tyrimai rodo, kad jų metu suvalgoma nedaug maisto, tad jie galėtų būti laikomi tik subjektyviais persivalgymo priepuoliais. Tačiau, nepaisant to, kitais savo aspektais šie persivalgymo priepuoliai yra tipiški. Pavyzdžiui, nors tokio persivalgymo metu suvalgoma vos keletas gabalėlių tam tikro maisto, bet netgi šis maisto kiekis gali atrodyti gerokai per didelis daugumai nervine anoreksija sergančių žmonių.
Taip pat skaitykite: Depresijos poveikis kasdieniam gyvenimui
Neatsižvelgiant į maisto kiekį, persivalgymo priepuoliai yra susiję su dideliu stresu, gėda ir kalte.
Kūno masės indeksas ir anoreksijos sunkumas
Anoreksijos sunkumo laipsnis suaugusiems yra pagrįstas kūno masės indeksu (KMI). Pasaulio sveikatos organizacija išskiria šias kategorijas:
- Lengva: KMI didesnis arba lygus 17.
- Vidutinė: KMI svyruoja tarp 16-16,99.
- Sunki: KMI svyruoja tarp 15-15,99.
- Labai sunki: KMI mažesnis negu 15.
Fizinės pasekmės sergant nervine anoreksija
Fiziniai negalavimai, tokie kaip menstruacijų išnykimas vaisingo amžiaus moterims, plaukų slinkimas ir žemas kraujospūdis, yra labai dažnos pasekmės sergant nervine anoreksija. Nors dauguma fiziologinių sutrikimų, susijusių su nepakankama mityba, yra grįžtami pradėjus reguliariai ir pakankamai maitintis, kai kurie pakenkimai, kaip, pavyzdžiui, kaulų mineralų tankio sumažėjimas ir jį lydinti osteoporozė, nėra pilnai atstatomi.
Kitos galimos fizinės pasekmės:
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
- Susilpnėjęs imunitetas
- Dantų netekimas
- Dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus
- Sausa oda ir plaukai
- Plaukų augimas ant viso kūno (lanugo)
- Kraujotakos sutrikimai
- Žema kūno temperatūra
- Sutrikęs širdies ritmas
Net apie 20 procentų sergančiųjų anoreksija miršta dėl šios ligos komplikacijų.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymas kineziterapija
Mitybos ypatumai sergant nervine anoreksija
Nors gali susidaryti įspūdis, kad anoreksija sergantiems žmonėms maistas ir valgymas neteikia nei džiaugsmo, nei malonumo, tačiau tai nėra tiesa. Dauguma nervine anoreksija sergančių asmenų gali sakyti, kad yra tarsi apsėsti minčių apie maistą. Buvimas šalia maisto jo nevartojant suteikia bent dalį malonumo, kuris prarandamas ribojant suvalgomo maisto kiekį.
Galiausiai apsisprendus valgyti, maistas dažnai būna vartojamas pagal tam tikrus ritualus: pjaustomas į smulkius gabalėlius arba valgoma pagal tam tikrą eiliškumą ar spalvas. Kiti elgesio bruožai, siejami su nervine anoreksija, yra baimė valgyti viešose vietose, prie draugų ar artimų šeimos narių. Taip pat būdingas didelis noras kontroliuoti savo aplinką.
Nervinės anoreksijos gydymas
Nervinės anoreksijos gydymas yra sudėtingas ir reikalauja komandinio darbo. Į gydymo komandą paprastai įeina psichiatras, dietologas, psichologas arba psichoterapeutas, šeimos terapeutas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Visi komandos nariai turi būti tinkamai apmokyti dirbti su valgymo sutrikimais.
Pagrindiniai gydymo komponentai:
- Mitybos atstatymas: svarbu atstatyti normalų kūno svorį ir mitybos būklę. Dietologas gali padėti sudaryti individualų mitybos planą, atsižvelgiant į paciento poreikius ir toleranciją.
- Psichoterapija: psichoterapija padeda pacientams įveikti psichologines problemas, susijusias su anoreksija, tokias kaip baimė priaugti svorio, iškreiptas kūno įvaizdis ir žema savivertė. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių psichoterapijos metodų, naudojamų gydant nervinę anoreksiją.
- Šeimos terapija: šeimos terapija gali būti naudinga jauniems pacientams, kurie gyvena su savo šeima. Šeimos terapija padeda šeimos nariams suprasti anoreksiją ir išmokti efektyviai palaikyti pacientą.
- Medikamentinis gydymas: medikamentai gali būti naudojami gydant gretutinius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas.
Svarbu pabrėžti, kad gydymo rezultatai didele dalimi priklauso nuo komandinio darbo kokybės ir paciento įsipareigojimo keistis.
Mitybos rekomendacijos sergant nervine anoreksija
Svarbio atstatymą turėtų stebėti dietologas. Kadangi nervine anoreksija sergančių asmenų skrandžio tūris būna gerokai sumažėjęs, rekomenduojama mitybą skatinti mažomis porcijomis, bet dažnesniais intervalais. Gydymo pradžioje rekomenduojama svorį didinti nuo pusės iki vieno kilogramo per savaitę. Per pirmą savaitę kūno svoris gali padidėti staiga dėl skysčių susikaupimo.
Mitybos planas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento poreikius ir toleranciją. Svarbu užtikrinti, kad pacientas gautų pakankamai kalorijų, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų.
Valgymo sutrikimų prevencija
Nors valgymo sutrikimų priežastys yra kompleksinės ir ne visiškai suprantamos, yra keletas dalykų, kuriuos galime padaryti, kad sumažintume riziką susirgti šiais sutrikimais:
- Skatinkite sveiką kūno įvaizdį ir savęs priėmimą.
- Kalbėkite apie maistą ir mitybą be kaltės ir apribojimų.
- Skatinkite sveiką fizinį aktyvumą, kuris teikia malonumą, o ne siekį numesti svorio.
- Būkite atidūs savo vaikų ir paauglių elgesiui ir emocijoms.
- Jei pastebėjote nerimą keliančių požymių, kreipkitės į specialistą.
tags: #ka #gaminti #sergantiems #anoreksija