Vienas iš svarbiausių šių dienų uždavinių - mažinti psichikos ligų stigmą visuomenėje. Nors lygių galimybių ekspertai džiaugiasi žingsniais link šio tikslo, pabrėžiama, kad dar yra kur tobulėti. Kai kurie nežymūs psichikos sutrikimai vis dar gali užkirsti kelią siekiant karjeros tam tikrose profesijose, įsigyti ginklą ar įsivaikinti.
Nauji reikalavimai vairuotojų psichikos sveikatai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išleido naują įsakymą, atnaujinantį vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus. Anksčiau net lengvos formos depresija, nerimo sutrikimas ar tam tikros fobijos galėjo būti priežastimi, dėl kurios asmuo negalėjo gauti vairuotojo pažymėjimo. Dabar prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, nebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais. Esant sunkesnėms nuotaikos sutrikimų formoms, dėl galimybės vairuoti spręs gydytojai individualiai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje. Anksčiau vairuotojai, ypač profesionalai, vengdavo kreiptis pagalbos, slėpdavo ligas ar psichologines problemas, gydydavosi privačiai.
Perteklinių ribojimų mažinimas: kitos sritys
Lygių teisių ekspertai sveikina didesnių teisių suteikimą būsimiems vairuotojams, tačiau pabrėžia, kad tai dar ne pabaiga. Perteklinių ribojimų dėl tam tikrų psichikos sutrikimų yra ir kitose srityse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis teigia, kad vertinant asmens galimybę užsiimti vienokia ar kitokia veikla, neretai pritrūksta individualaus ir teisingo įvertinimo, o ne „sausų ir bukų diagnozių surašymo“. Tarnyba jau diskutavo šia tema su praėjusios kadencijos Seimu, kad būtina peržvelgti teisės aktus, kuriuose numatyti šie ribojimai dėl sveikatos būklės užsiimti ir tam tikra profesine veikla.
Dėl to, pasak V. Muliuolio, žmonės, bijodami „suteršti“ savo ligos istoriją tokia diagnoze, paprasčiausiai nesikreipia medikų pagalbos, kai susiduria su psichoemociniais sveikatos sutrikimais. Jie tai slepia, bando patys išsiversti, dažniausiai be specialistų pagalbos tai yra sunku padaryti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Ribojimai dėl psichikos sveikatos sutrikimų
Šiuo metu žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, vis dar taikomi ribojimai. Jie galioja norintiems siekti advokato, notaro, antstolio, prokuroro, traukinio mašinisto, karo, šaulio bei žvalgybinio pareigūno specialybės. Turint daugelį net ir nežymiausių psichikos sutrikimų yra draudžiama įsigyti ginklą (nebent asmuo vartoja vaistus arba jau kelis metus yra remisijoje), įsivaikinti. Tačiau vyksta diskusijos dėl atitinkamų įstatymų pakeitimų ir kai kurių sričių atlaisvinimų. Prieš daugiau nei metus jau buvo peržiūrėti ir ribojimai, taikomi advokatams.
V. Maliuolio teigimu, ir toliau vyksta diskusijos dėl tolimesnių veiksmų, gali laukti ir daugiau pokyčių. Diskusijose bendrai žiūrima į medžiotojų, šaunamojo ginklo leidimus, teisėjus, notarus ir ar visi ribojimai pagrįsti.
Depresija: faktai ir gydymo galimybės
Depresija - sudėtinga liga, kuriai būdingi simptomai yra liūdesys, padidėjęs nerimas, sumažėjęs energingumas ir aktyvumas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, sumažėjęs interesų ratas. Taip pat gali sutrikti miegas, atsirasti apetito pokyčių, sumažėti savivertė ir pasitikėjimas savimi, kilti savęs kaltinimo idėjų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2023 m.), maždaug 280 milijonų žmonių pasaulyje serga depresija. Depresijos atsiradimo priežastys gali būti įvairios: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Gydymas turi būti kompleksinis, apimantis visas šias sritis.
Gydymo metodai
- Psichoterapinių gydymo metodų derinimas su medikamentiniu gydymu
- Grupinė psichoterapija
- Individuali psichoterapija
- Psichiatro konsultacijos
- Kūno ir judesio terapijos
- Fizinis aktyvumas
- Šviesos terapija
- Filmų terapija
- Audiovizualinė relaksacija
- Autogeninės treniruotės
- Įvairios užimtumo terapijos: piešimas, lipdymas, lankstymas, pynimas ir kt.
Suaugusiųjų psichoterapijos dienos stacionare gydymas yra apmokamas privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, todėl reikalingas psichiatro arba psichoterapeuto siuntimas.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Onkologinės ligos ir psichologinė pagalba
Vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, paveikia saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Svarbu neprarasti vilties, priimti kiekvieną naują dieną su dėkingumu, leisti sau paprašyti pagalbos, pasirinkti gydytoją, kuriuo pasitikite, ir kurti sąžiningumu bei pasitikėjimu paremtą santykį.
Susidūrus su onkologine liga, svarbu suprasti, kad pokyčiai yra neišvengiami. Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius, paveikti santykius, darbą ir pomėgius. Svarbu leisti kitiems žmonėms jums padėti, kreiptis pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą ir bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistu.
Kaip susidoroti su nežinomybe?
Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučia netikrumą dėl ateities. Svarbu pripažinti, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės, pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais, sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.
Kaip suvaldyti stresą?
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Reguliariai mankštinkitės, leiskite laiką lauke, planuokite socialinę veiklą, gerai maitinkitės, gausiai miegokite, prisijunkite prie paramos grupės, suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką, darykite tai, kas jums patinka, rašykite dienoraštį, išmokite naujo hobio.
Kaip susidoroti su pykčiu?
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Svarbu atpažinti savo pyktį, pagalvoti, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu, vengti išlieti pyktį ant kitų, nelaukite, kol pyktis susikaups, rasti saugių būdų pykčiui išreikšti.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Kaip įveikti nerimą?
Nerimas yra dažna emocija, ypač susidūrus su vėžiu. Svarbu suprasti, kad nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis.
Neigiamas požiūris į sergančiuosius: sovietmečio palikimas
Igno Rubiko teigimu, neigiamas požiūris į psichikos sutrikimų turinčius asmenis yra sovietmečio palikimas, o manymas, kad sergantieji yra agresyvūs - neteisingas. Visuomenė jaudinasi dėl psichinių sutrikimų turinčių asmenų įsiliejimą į darbo rinką, nes žmonės linkę bijoti to, ko nežino. Net ir medikams baisu kreiptis pagalbos, nors užslėpti psichikos sutrikimai gali lemti daug medicininių klaidų.
Vairuotojų sveikatos patikra gali vykti dažniau
Iki šių metų pradžios nerimo, lengvos depresijos ir neorganinės nemigos sutrikimai taip pat išbraukti iš ligų sąrašo, dėl kurių negalima vairuoti. Tiesa, ar šiuos sutrikimus turintiems žmonėms nereikalinga dažnesnė sveikatos patikra, psichiatras galės spręsti individualiai. Nerimo sutrikimai iš tiesų gali trukdyti vairavimui, ypač jei žmogus jaučiasi lyg ant ribos, jaučia didžiulę įtampą, grėsmę.
SAM atstovas praneša, jog yra siekiama vairuotojams taikyti lankstų modelį: daug kur atsirado galimybė apie vairuotojo sveikatos būklę spręsti individualiai, taip pat gali būti skirtas trumpesnis sveikatos patikrinimo laikotarpis.
Medikų prievolė neplatinti informacijos
Darbdaviai neturi prieigos prie e. sveikatos sistemos ir asmens medicinos dokumentų. Apie darbuotojo sveikatą darbdavys gali sužinoti tik tuomet, jeigu asmens sveikatos priežiūros specialistai, ypač mažesniuose rajonuose, asmeniniais ryšiais darbdaviui perduoda informaciją apie sergantįjį. Tačiau sveikatos priežiūros darbuotojai turi prievolę neplatinti informacijos.
Epilepsija: problemos ir sprendimo būdai
Lietuvoje žmonės, sergantys epilepsija, suvokiami labai stereotipiškai. Skaičiuojama, kad epilepsija serga maždaug vienas iš 100 žmonių. Šiai žmonių grupei dažniausiai kylančios problemos yra įsidarbinimo, mokyklų vadovų nenoro priimti į mokyklas ir įsivaikinimo problemos.
Apie trečdaliui epilepsija sergančių pacientų remisija įvyksta paskyrus pirmos eilės vaistą. Dar trečdaliui priepuoliai išnyksta atrinkus ir skyrus tinkamą vaistą ar jų kombinaciją.
Medikai įvardija epilepsiją lydinčias psichologines problemas: depresija, nerimas, dėmesio, mokymosi sutrikimai, santykių problemos, taip pat savižudybes. Vis dėlto psichologinė pagalba, kurią galima gauti bendra tvarka, epilepsijos ligoniams yra nepakankama.
Depresija: kas tai?
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
tags: #draudimai #depresija #sergantiems #zmonems