Įvadas
Vaiko raida yra sudėtingas ir nuolat kintantis procesas, apimantis fizinį, emocinį, socialinį ir kognityvinį augimą nuo gimimo iki pilnametystės. Vienas iš svarbių raidos aspektų yra lyties suvokimas, kuris formuojasi palaipsniui ir turi įtakos vaiko savęs suvokimui, elgesiui ir santykiams su kitais. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko raidos etapus, susijusius su lyties suvokimu, bei aptarsime, kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikui formuoti sveiką lytinę tapatybę.
Vaiko Raidos Etapai
Žmogaus raida yra nuolatinis ir kintantis procesas, kurio metu keičiasi žmogaus kūnas ir vidus. Organizmo ir asmens raidai būdingi keli aspektai:
- Tiek žmogaus organizmas, tiek asmenybė vystosi.
- Šis vystymasis vyksta netolygiai.
Psichosocialine prasme žmogaus raida skirstoma etapais. Erik Erikson asmenybės raidą pateikia kaip visuomenei svarbių ir tam tikrame amžiuje keliamų uždavinių sprendimus. Savo teorijoje autorius teigia, jog žmogaus ego turi pripažinti konkrečius uždavinius ir juos spręsti. Šie uždaviniai skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi. Uždavinį išsprendęs ego sustiprėja ir pasiruošia tolesnio uždavinio sprendimui.
Pasitikėjimo Formavimas (0-1 metai)
Naujagimystės laikotarpiu (nuo gimimo iki maždaug 1 metų) vaikas formuoja pasitikėjimą kitais. Šiuo laikotarpiu lemiamas yra vaiką prižiūrinčių asmenų vaidmuo - kaip tinkamai jie geba atliepti į vaiko poreikius ir reikmes. Vaikas, kuriuo buvo rūpinamasi ir tinkamai atliepiami jo poreikiai, jaučiasi saugus ir pasitikintis kitais.
Autonomiškumo Ugdymas (1-3 metai)
Vaikas nuo 1 iki 3 metų išsiugdo autonomiškumą, kuris vystosi suteikiant vaikui erdvę bandyti "aš pats”. Tai yra mokinimosi valgyti, savarankiškai rengtis, reguliuoti tuštinimosi procesą amžius. Taip formuojasi, ugdosi valia ir pojūtis, kad galiu kontroliuoti tai, kas vyksta su manimi. Šiuos kasdieninio gyvenimo uždavinius tinkamai įsisavinus jaučiama autonomija ir pasitikėjimas savo jėgomis "aš pats- darau!". Nesuteikus vaikui autonomiško ilgainiui jam tampa sunku tapti savarankišku.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Iniciatyvumo Skatinimas (3-6 metai)
Nuo 3 iki 6 metų - tai žaidimų amžius. Vaikus ugdosi iniciatyvumą - aš kažką bandau, imuosi iniciatyvos ir man tai pavyksta. Vaikas formuojasi tikslingumą, mokosi tikslo siekimo. Formuojasi suvokimas "aš pats- galiu!". Priešingu atveju susiduriama su kaltės krize, kur vaikas nugalinamas, "vistiek nepavyks”.
Meistriškumo Ugdymas (6-12 metai)
Mokyklinis amžius nuo 6 m. iki 12 m. Tai meistriškumo ugdymo laikas. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi žmogaus kompetencija ir suvokimas "man- sekasi”. Vaikas palieka namų aplinką ir tampa kitos aplinkos - kolektyvo dalimi. Atsiranda kiti ugdytojai - mokytojai, pedagogai ir kiti vertintojai - draugai. Vaikas mokosi, kad norint įgyti teigiamą įvertinimą, reikia atlikti tam tikrus uždavinius. Pavykus stiprėja meistriškumo jausmas ir savo vertės pajutimas. Priešingu atveju vyksta menkavertiškumo krizė. Neišsprendus šios krizės gali tapti sunku pasirinkti profesiją.
Identiteto Formavimas (12-20 metai)
Jaunystė nuo 12 m. iki 20 m. Šiuo periodu formuojasi žmogaus identitetas. Jaunuolis šiame etape prisiima lyties vaidmenį, mokosi šio vaidmens atributų. Neišsprendus, žmogus susiduria su vaidmenų sumaišties krize. Šios krizės neįveikus, vėliau gali būti sunku priimti visuomenės moralę, etiką, neįprasmintas vertybės, kyla sunkumai su ištikimybe partnerystėje ir šeimoje.
Lyties Suvokimo Etapei
Lyties suvokimas yra procesas, kurio metu vaikas supranta, kad jis yra berniukas arba mergaitė, ir pradeda suprasti su lytimi susijusias socialines normas ir lūkesčius. Šis procesas prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą, tačiau svarbiausi etapai yra šie:
- Lyties atpažinimas (1,5-3 metai): Vaikai pradeda atpažinti skirtumus tarp berniukų ir mergaičių, atpažįsta save kaip berniuką arba mergaitę.
- Lyties stabilumas (3-6 metai): Vaikai supranta, kad lytis yra pastovi, tačiau gali manyti, kad ją galima pakeisti pakeitus išvaizdą ar elgesį.
- Lyties pastovumas (6-7 metai): Vaikai supranta, kad lytis yra pastovi ir nekintama, nepriklausomai nuo išvaizdos ar elgesio.
Lyties Tapatybės Formavimasis
Lyties tapatybė yra vidinis suvokimas, kad esi berniukas arba mergaitė. Tai gali sutapti arba nesutapti su biologine lytimi. Lyties tapatybė pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje ir gali būti paveikta įvairių veiksnių, įskaitant biologinius, psichologinius ir socialinius.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Kaip Padėti Vaikui Formuoti Sveiką Lytinę Tapatybę
Tėvai ir pedagogai gali padėti vaikui formuoti sveiką lytinę tapatybę, laikydamiesi šių rekomendacijų:
- Sukurkite palaikančią ir priimančią aplinką: Vaikai turi jaustis saugūs reikšti savo jausmus ir mintis apie lytį. Svarbu priimti vaiko lyties tapatybę, net jei ji nesutampa su jūsų lūkesčiais.
- Venkite stereotipų: Neapribokite vaiko pasirinkimų dėl lyties. Leiskite jam žaisti su įvairiais žaislais, užsiimti įvairiomis veiklomis ir rengtis taip, kaip jam patinka.
- Būkite atviri pokalbiams apie lytį: Atsakykite į vaiko klausimus apie lytį atvirai ir sąžiningai. Paaiškinkite, kad yra įvairių būdų būti berniuku arba mergaite.
- Ieškokite pagalbos, jei reikia: Jei nerimaujate dėl vaiko lyties tapatybės, kreipkitės į specialistą.
Lyties Suvokimo Sutrikimai
Kai kuriems vaikams gali pasireikšti lyties suvokimo sutrikimai, tokie kaip lyties disforija. Lyties disforija yra būklė, kai žmogus jaučia nesutapimą tarp savo biologinės lyties ir lyties tapatybės. Tokiems vaikams gali būti reikalinga specializuota pagalba.
Tėvų Vaidmuo Formuojant Vaiko Charakterį
Kiekvieniems tėvams labai aktualu, kaip susiformuos jų mažylio charakteris. Jau nuo pat vaiko gimimo tėvai domisi, skaito, ieško informacijos apie vaikų raidą. Kas nulemia kai kuriuos charakterio bruožus, ko labiausiai reikia, kokia abiejų tėvų svarba mažyliui, kokių klaidų turėtų vengti abu tėvai, norėdami užauginti brandžią asmenybę? Vaikystėje susiformuoja beveik visi pagrindiniai žmogaus asmenybės bruožai ir charakterio savybės, išskyrus tuos, kurie atsiranda tik tam tikrame amžiuje palaipsniui įgyjant gyvenimo patirtį.
Tėvai yra pirmieji mažylio auklėtojai ir mokytojai, todėl jų vaidmuo neabejotinai yra svarbiausias. Jeigu šeimoje dominiuoja meilė, gerumas, savitarpio supratimas, rūpestis, mažylis bus imlesnis auklėjimo poveikiui, ramesnis, emociškai stabilesnis, jausis saugus. Nuo vaiko neįmanoma nuslėpti nė menkiausio tėvų nuotaikos pokyčio.
Mama perteikia kūdikiui pasitikėjimą supančiu pasauliu, o tėtis - sąryšį su juo. Mamos meilė yra besąlyginė, ji padeda suformuoti vaiko pasitikėjimą savimi. Tėvo meilė remiasi šiek tiek kitais principais: motyvuoja vaiką veikti, siekti, nugalėti. Pirmesnis atsiranda ypatingas psichologinis prieraišumas prie mamos. Mažylis mamą suvokia kaip dalį savęs. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda prisirišti prie kitų šeimos narių, bet mama lieka svarbiausias prieraišumo objektas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Neabejojama, kad be tėviško pavyzdžio neįmanomas tinkamas berniukų auklėjimas, jų kaip būsimųjų vyrų ugdymas. Bet berniukui reikia ne vien tik vyriškų įgūdžių. Reikia išmokti mylėti bei priimti meilę, užjausti, džiaugtis, džiūginti kitus, matyti grožį, atleisti, rūpintis - tai atrodo „moteriški“ įgūdžiai, bet be jų žmogus nesugebės užmegzti pilnaverčių santykių. Lygiai taip pat mergaitei reikalingas mamos meilės, švelnumo, empatijos, moteriškumo, šeimininkavimo pavyzdys.
Šeimoje vaikas turi du pavyzdžius palyginimui - moters (mamos) ir vyro (tėčio). Vaikas nesąmoningai susitapatina su savo lyties gimdytoju, o antrąjį suvokia kaip priešingą sau pavyzdį. Šiuolaikinių tyrimų išvados parodo, kad tėčio (arba tiesiog vyro) nebuvimas šeimoje gali rimtai sutrikdyti psichologinę bei socialinę vaiko raidą. Galimi intelekto sričių vystymosi sutrikimai, apsunkinti lyčių suvokimas (identifikavimas) bei bendravimas su priešingos lyties asmenimis. Pvz. berniukas, užaugęs tik su mama, gali tapti neryžtingas, nepasitikintis, nerimastingas.
Edipo Kompleksas
Edipo kompleksas pasireiškia vaikams nuo 3 iki 5 metų. Berniukas jaučia nesąmoningą seksualinę trauką mamai, o tėvui pavydi mamos ir jaučia priešiškumą. Tėvai turi suprasti, kad tai viena svarbiausių vaiko asmenybės formavimosi krizių. Tiek mama, tiek tėtis turi kantiriai paaiškinti vaikui, kad mama yra tėčio žmona, o kai sūnus užaugs, jis irgi susiras žmoną. Tikslinga sukurti tam tikrą distanciją tarp savęs ir vaiko, kuri reikštų ne jo jausmų atstūmimą, bet švelnią įtaigą, jog suaugusiųjų santykiai - tai jų „laukas“, kuris bus jam prieinamas kuomet užaugs. Abiems tėvams svarbu rodyti meilę ir supratimą mažajam.
Prieraišumas Prie Žmonių
Sakoma, kad nuo gimimo iki 2 metų formuojasi vaiko prieraišumas prie žmonių. Vaikai negali pilnaverčiai vystytis be prierašumo prie suaugusių, nes nuo to priklauso jų tolesnis pasitikėjimas, santykiai su žmonėmis bei noras tyrinėti pasaulį.
Mama neturi stengtis pakeisti vaikui tėvo. Tėvas pateikia savąjį pasaulį, kur kiekvienas atsakingas už save, kur yra nežinia, rizika ir sėkmė, o meilė skiriasi nuo mamos meilės. Tėvas duoda vaikui kur kas daugiau erdvės judėjime ir neskuba, kaip mama vaikui susidūrus su netikėtumu, būti šalia kad apgintų.
Mergaitė žino savo vertę, pasitiki savimi ir kitais, geba priimti stipriosios lyties rūpestingumą. Tėvas yra pirmasis jos gyvenime vyro pavyzdys. Suaugusi ji sąmoningai arba ne, ieškos panašaus į jos tėvą vaikiną. Berniukas mato tėvo pavyzdį, koks turi būti vyras ir tuo pačiu įgauna vyriškas savybes. Per tėvo santykį su mama jis formuoja suvokimą, kaip reikia elgtis su moterimi.
Seminaro "Vaiko uždaviniai pirmame septynmetyje - kaip padėti vaikui formuoti sveiką asmenybę" Apžvalga
Seminare „Vaiko uždaviniai pirmame septynmetyje - kaip padėti vaikui formuoti sveiką asmenybę“ psichologė Audronė Kancė-Grdzelišvili dalijosi žiniomis apie tai, kaip padėti vaikui formuoti sveiką asmenybę. Lektorė rėmėsi prieraišumo, kognityvinės ir psichosocialinės vaiko raidos teorijomis, savo asmenine bei profesine patirtimi, žiniomis, įgytomis įvairiuose mokymuose.
Saugus Prieraišumas (0-1,5 metai)
Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais (iki pusantrų-dvejų metų) vaiko tikslas yra formuoti saugų prieraišumą. Tai lemia jo santykius su savimi bei kitais, saugumo jausmą pasaulyje apskritai. Kūdikis gimsta atsinešdamas tam tikrus refleksus, kuriuos modifikuojant vysta kognityvinė raida. Tačiau pagrindinis kūdikio tikslas yra saugaus prieraišumo santykio formavimasis, kuris vyksta tuomet, kai tėvai atliepia vaiko fiziologinius poreikius. Saugus ryšys su pasauliu formuojasi per saugų ryšį su mama.
Pasak A.Kancės-Grdzelišvili, jei kalbame apie pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį, tai dar nėra laikas palaukti - vaiko poreikiai turi būti pirmoje vietoje. Tai galima paaiškinti labai paprastai - vaikas dar nemoka suvokti objektų pastovumo. Iš akiračio dingusi mama kiekvieną kartą tarsi „miršta“, todėl labai svarbu, kad išsiskyrimai būtų kuo trumpesni.
Vadinamojoje pirmojo mėnesio stadijoje kūdikiui įdomu, ką jis gali daryti su savo kūnu. Saugus prieraišumas, vaiko poreikių atliepimas ir galimybė pagal amžių tyrinėti pasaulį - svarbiausi dalykai pirmąjį pusmetį.
Kai vaikas sulaukia 4-9 mėnesių, jis toliau tęsia potyrius, tik dėmesys krypsta nuo savo kūno prie objektų ir ką galima su jais padaryti. Veiksmus vaikai atranda atsitiktinai ir juos kartoja - taip vystosi vaiko smegenys. Atsiranda miglotas objektų pastovumo supratimas. Tai reiškia, kad kiekvienas mamos išnykimas už kampo jau neatrodo, kad jos apskirtai nebėra. Nuo 6-9 mėnesių jau kūdikis gali kiek ilgiau palaukti mamos.
Saugus, Nesaugus ir Vengiantis Prieraišumas
Tokiu metu formuojasi ir specifinis, konkretus prieraišumas. Pasak A.Kancės-Grdzelišvili, galima išskirti tris kategorijas: saugiai prisirišę, nesaugiai prisirišę arba vengiantys prisirišti kūdikiai.
Kai šalia yra mama ir nauja aplinka - saugiai prisirišę kūdikiai jaučia akiračio zonoje esančią mamą ir pakankamai saugiai domisi ir tyrinėja naują aplinką, žaislus. Jei mama išeina - jie nuliūsta, netyrinėja aplinkos, nežaidžia, bet grįžusią mamą sutinka džiaugsmingai.
Nesaugiai prisirišę kūdikiai, net ir esant mamai, naujoje aplinkoje yra nerimastingi, aplinką tyrinėja nenoriai ir būna įsikibę į mamas, o jei mama išeina - labai nuliūsta, sunkiai nurimsta arba net grįžusią mamą piktai atstumia. Nesaugus prieraišumas dažnai atsiranda tada, kai pačios mamos yra labai neramios ir savo nerimą perduoda kūdikiams.
Vengiantys prisirišimo kūdikiai dar skiriasi tuo, kad jie lygiai taip pat vengia tyrinėti, bet mamai išėjus ir sugrįžus, jie tarsi ignoruoja ir būna draugiškesni su nepažįstamais žmonėmis, nei su savo mama. Toks prieraišumo tipas dažniausiai būna, kai tarp mamos ir vaiko nėra emocinio ryšio, mažai bendravimo, mažai lietimosi, paėmimo ant rankų, čiūčiavimo. Pasaulis tokiam vaikui atrodo labai atšiaurus ir jis jaučiasi galintis pasitikėti tik pats savimi.
Šiame etape tėvų uždaviniai yra tenkinti vaiko fiziologinius poreikius, stengtis pajusti, koks poreikis slypi po kūdikio verksmu (skausmas, išgąstis, nuobodulys, nuovargis, alkis). Kūdikio raidai svarbus tėvų bendravimas su juo - kalbėjimas, juokingos grimasos, akių kontaktas, lietimas.
Vidinės Tuštumos Jausmas (1-1,5 metai)
Laikas nuo metų iki pusantrų svarbus norint išsiugdyti pasitikėjimą tėvais ir pasauliu, savimi, o padėti tai padaryti yra tėvų uždavinys. Pasak A.Kancės-Grdzelišvili, svarbiausia savybė, kuri ateina įveikus šią stadiją, yra gebėjimas susitvarkyti su nusivylimu.
Suaugus į asmenybės charakterį tai įsirašo kaip gebėjimas įveikti nusivylimus - reikalai gali būti sunkūs, bet jie išsispręs. Tai padeda įveikti sunkumus tiek meilėje, tiek karjeroje. Bet jei tėvai nepatikimi, jei jį skriaudžia, jei vietoje vaiko interesų tenkina savus - tada kūdikis išsiugdo nepasitikėjimą ir baimingumą, įtarumą.
Gėdos Jausmas (2 metai)
Apie antruosius savo gyvenimo metus vaikai jau atsimena, pavyzdžiui, kur yra padėti saldainiai, formuojasi simbolinis mąstymas. Kai vaikas mokosi kontroliuoti tualeto reikalus, jis mokosi pakentėti, formuojasi jo ego funkcija, jo asmenybės vadybininkas, kuris bus atsakingas už poreikių tenkinimo atidėjimą ar tenkinimą visuomenei priimtu būdu. Taip pat prasideda konfliktai su visuomene, o tai pasireiškia ir poreikiu kontroliuoti aplinką.
Pasak A.Kancės-Grdzelišvili, šio laikotarpio fiksacijos gali formuoti kelių rūšių charakterį. Pirmas, kai tėvai labai kontroliuoja vaiką ir gėdina, kai jam nepavyksta, arba kai viską daro už jį. Tai nudrąsina vaikus, kurie būdami 2-3 metų labai nori būti savarankiški ir viską daryti patys. Tai yra labai svarbu šiame amžiaus etape. Taip pat šiame raidos etape gali įvykti gėdos fiksacija - šis jausmas nėra įgimtas, o išmokstamas.
Atsiskyrimo Nuo Mamos Pradžia (2-3 metai)
Antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais vaikai apie save kalba trečiu asmeniu. Šiuo gyvenimo etapu vaiko tikslas yra formuoti aš ir identitetą. Tai ir ribų bandymo laikotarpis, atsiskyrimo nuo mamos pradžia. Mamų tikslas - auginti vaiką taip, kad galėtų ramiai numirti žinodamos, kad vaikas ne tik be jų išgyvens, bet ir klestės, bus laimingas. Todėl 2-3 metų laikotarpiu svarbu padėti vaikui atsiskirti, paleisti jį į socialinį pasaulį.
Šio laiko krizės simptomai yra negatyvizmas, tai reiškia, kad vaikas tiesiog iš principo priešinsis viskam, ką pasiūlė suaugęs žmogus. Šis laikotarpis dažnai vadinamas 3 metų krize - vaikas į kiekvieną suaugusiojo pasakymą reaguoja žodžiu „ne“. Vaiko tikslas šiuo laikotarpiu suformuoti savą atskirą „aš“.