Nerimas yra universali žmogaus patirtis, lydinti mus įvairiose gyvenimo situacijose. Tai natūrali reakcija į stresą, iššūkius ir nežinomybę. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu palydovu, trukdančiu kasdieniam funkcionavimui, jis perauga į nerimo sutrikimą - būklę, reikalaujančią dėmesio ir tinkamo valdymo. Šiame straipsnyje aptarsime, kada nerimas tampa didžiausia problema, kokios yra pagrindinės jo priežastys ir kokios strategijos gali padėti suvaldyti šį jausmą.
Kas Yra Nerimas? Natūrali Reakcija Ar Sutrikimas?
Nerimas - tai normali žmogaus reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų, todėl normalu, kad kartais jaučiame nerimą. Iš tiesų, net pozityvūs pokyčiai, tokie kaip kelionė, naujas darbas, gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti nerimą - ir visa tai yra normali gyvenimo dalis. Tai normaliai kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimą jaučiame, kai laukia atsakingas pokalbis, pavyzdžiui, dėl darbo, operacija, egzaminas ar susitikimas su svarbiu žmogumi ir pan. Mūsų organizmas tada pasiruošia - jaučiame jaudulį, didesnį energijos kiekį, dėmesį koncentruojame tik tiek šia situacija, nenorime valgyti, mažiau miegame. Tuo metu tampa intensyvesnė medžiagų apykaita, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies veikla bei kvėpavimas, išsiplečia vyzdžiai, padidėja raumenų tonusas. Kitaip tariant, gamtos esame apdovanoti gebėjimu sukaupti jėgas ties tuo, kas dabar svarbiausia, ir atidėti tai, kas gali palaukti.
Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas.
Nerimo Sutrikimų Tipai
Yra keletas nerimo sutrikimo tipų, tarp kurių dažniausiai pasitaiko šie:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis. Žmonės, kurie serga šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
- Panikos sutrikimas: Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jausite tokius simptomus: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
- Socialinis nerimo sutrikimas: Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas: Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
- Potrauminio streso sutrikimas: Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Kodėl Jaučiame Nerimą? Pagrindinės Priežastys
Nerimas gali kilti dėl daugelio priežasčių, kurios apima biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius:
Taip pat skaitykite: Motinystės realybė
- Biologinės priežastys: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį. Be to, nervų sistemos ypač žemas jautrumo slenkstis įvairiems nerimo mechanizmus „užvedantiems“ dirgikliams gali būti nulemtas genetiškai.
- Psichologinės priežastys: Psichoanalitikų požiūriu, nerimu gali reikštis nuslopinti jausmai, pavyzdžiui, kylantis noras priešintis, neapykanta ar panieka, kai dirbama vadovaujant viršininkui, kuris yra nepagarbus, nevertinantis ar net agresyvus. Šie nuslopinti jausmai atlieka vidinio dirgiklio vaidmenį, kuris aktyvina vegetacinę nervų sistemą, tada jaučiami ir fiziniai nerimo simptomai. Taip pat, žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas.
- Socialinės priežastys: Tokie įvykiai kaip gyvenamosios vietos pakeitimas, darbo susitikimas ar egzaminas tikrai gali kelti stresą ir nerimą. Be to, šiuolaikinis gyvenimas su nuolatiniu informacijos srautu ir socialine žiniasklaida taip pat gali prisidėti prie nerimo jausmo.
Nerimas Šiuolaikinėje Visuomenėje
Pastaruoju metu pasaulio žiniasklaidoje, mokslininkų apžvalgose, statistinių tyrimų duomenyse pasirodo vis daugiau pranešimų apie nerimą. Net ir mums, gyvenantiems Lietuvoje, toli žvalgytis nereikia - pakanka užsukti į knygyną ir apžvelgti pagalbos sau knygų pavadinimus. Seniau vienvaldis lyderis buvo depresija, o dabar ją prisivijo, gal jau net ir lenkia, literatūra apie nerimą.
Svarbu atsiminti, kad didėjantis nerimo jausmas neprilygsta nerimo sutrikimo diagnozei. Natūralu, kad įmanoma jaudintis labiau, nei jūs anksčiau tai darėte, ir nepriskirti jo liguistai psichinei būklei. Šiais laikais tam tikrose visuomenėse nerimas vertinamas ir kaip socialinis reiškinys, dažnai net skatintinas. Amerikos visuomenė versli, ir jau seniai verslo ir pardavimo profesionalai panaudoja savo nerimą, kad padidintų darbo produktyvumą. Esant optimaliam nerimo lygiui, žmogus įtempia dėmesį, pradeda mąstyti daugiau savo galva ir jaučiasi energingesnis nei anksčiau.
Socialinė Žiniasklaida Ir Nerimas
Ieškant didėjančio nerimo priežasčių grėsmingas pirštas nukrypo ir į socialinės žiniasklaidos pusę. Tikrai būtų keista, jei galvotume, kad jokios įtakos visuomenei ji nedaro, nors užtvindė mūsų gyvenimus per tikrai labai trumpą laiką - adaptuotis mes neturėjome galimybių. Dabar galime tik išgyventi pasekmes.
Tyrimų, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp socialinės medijos ir nerimo, yra nemažai. Pavyzdžiui, mokslininkai tyrė daugiau kaip 400 Škotijos paauglių socialinės žiniasklaidos naudojimą, miegą ir psichinę sveikatą. Išvadose teigiama, kad tų, kurie daugiausiai naudojosi socialinėmis medijomis, ypač naktį, savivertė buvo žemesnė, nerimo ir depresijos lygis - aukštesnis.
Kaip Suvaldyti Nerimą: Praktiniai Patarimai
Yra daug būdų, kaip suvaldyti nerimą ir pagerinti savo emocinę savijautą. Štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
- Stebėkite savo mintis: Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“. Kovojant su nerimu, labai svarbu stebėti savo mintis ir suprasti, iš kur jos ateina.
- Keiskite mintis: Nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
- Atidėkite nerimą: Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti - sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami.
- Rūpinkitės savimi: Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Yra daug nesudėtingų dalykų, kurie tikrai neužims daug laiko, bet padės palaikyti geresnę emocinę savijautą.
- Reguliariai sportuokite - vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
- Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims.
- Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
- Valdykite stresą: Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
- Mityba Ir Vitaminai: Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
- Kvėpavimo pratimai: Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
- Atsipalaidavimo pratimai: Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Tačiau, jei nerimas tampa vyraujančia būsena, nėra nuolat susijęs su specifine, laukiančia situacija, o jo intensyvumas vargina kurį laiką, verta kreiptis į specialistą. Taip pat atvejais, kai nerimastingumas pradeda daryti įtaką kasdienei rutinai ir gyvenimo kokybei, atsiranda nemalonios, trukdančios fiziologinės reakcijos ar varginančių minčių gausa.
Nerimo Gydymo Būdai
Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.
- Psichoterapija: Tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai.
- Kognityvinė elgesio terapija: Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami.
- Grupinė terapija: Metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti.
- Šeimos psichoterapija: Padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
- Medikamentinis gydymas: Gydoma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, benzodiazepinais, antidepresantais, jų deriniais bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
tags: #kada #jauciame #didziausia #nerima