Mamomis negimstama, jomis tampama. Mokantis naujo - būsimosios mamos vaidmens, susiduriama su įvairiausiais pokyčiais: fiziologiniais, psichologiniais, emociniais, santykių. Būsimosios mamos vaidmuo - tai nuolatinis mokymosi procesas, lydimas įvairių iššūkių. Dažnai tai kelia nerimą ir abejones, ar pavyks būti „pakankamai gera“ mama. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl tobulos mamos idėja yra mitas, kokie nerimai kamuoja būsimas ir jaunas mamas bei kaip su jais susidoroti.
Būsimosios mamos nerimas: nuo lūkesčių iki realybės
Vos pradėjusi lauktis, būsimoji mama gali jausti įvairias emocijas. Vienos jų - teigiamos, kitos - ne tokios pozityvios. Tikėtina, jog prisimenama, apmąstoma savo vaikystės patirtis, ryšiai su savo mama, kitais šeimos nariais. Visuomenės suformuota nuomonė apie idealų besilaukiančiosios portretą gali sąlygoti įtampą ar nusivylimą, manant, jog nesate tokia, kokia būti „turėtumėte“. Mėginama ieškoti atsakymų knygose, internete, klausinėjama draugių patirties. Neišvengiami ir neprašyti aplinkinių patarimai, suteikiantys tik dar daugiau sumaišties bei neužtikrintumo. Pradedama abejoti dėl savo, kaip būsimosios mamos galimybių.
Šiame etape labai svarbu suprasti, kad kiekviena moteris ir kiekviena nėštumo patirtis yra unikali. Nėra vieno teisingo būdo būti besilaukiančia ar mama. Svarbu klausytis savo intuicijos ir pasitikėti savimi.
Nėštumo iššūkiai: kūnas, santykiai ir emocijos
Vienareikšmiškai, ne visos emocijos juntamos tik dėl būsimojo vaikelio atėjimo. Kai kurios jų gali būti susiję ir su apčiuopiamesniais pokyčiais, pavyzdžiui - kūno. Daliai moterų nėra lengva prisitaikyti prie besikeičiančių kūno formų, o kur dar fiziniai simptomai, galintys sąlygoti diskomfortą - rytinis pykinimas, skausmai, silpnumas. Nėštumas gali tapti iššūkiu ir santykiams - ypač, jei jis buvo neplanuotas, jei partneriai skirtingai įsivaizduoja ateitį. Net jei vaikelis yra laukiamas abiejų tėvų, gali iškilti įvairiausių sunkumų (pavyzdžiui, finansinių), kas, savo ruožtu, sąlygoja įtampą. Jei tarpasmeniniuose santykiuose yra neišspręstų konfliktų, vaikelio gimimas gali juos tik dar labiau pagilinti.
Svarbu pripažinti, kad nėštumas yra didelis išbandymas tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Būtina skirti laiko sau, rūpintis savo kūnu ir emocijomis. Jei jaučiate sunkumų, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus ar artimuosius.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Pogimdyminis laikotarpis: adaptacija, prieraišumas ir emocijos
Naujagimio tėvai susiduria su tam tikrais iššūkiais - reikia įprasti prie naujojo šeimos nario, kinta dienotvarkė, atsiranda naujų pareigų, padaugėja sumaišties. Motinystės melancholija („baby blues“) - iki 80% mamų pirmąją savaitę po gimdymo patiria šią būseną. Tikėtinas padidintas jautrumas, verksmingumas, nuotaikos fono svyravimai, irzlumas. Ši savijauta dalinai sąlygojama hormoninių pokyčių. Dauguma būsimųjų mamų viliasi, jog vos tik gimus vaikeliui, iškart pajus jam prieraišumą, tačiau kai kuriems jų prireikia dienų ar net savaičių. Tai gali sąlygoti kaltės jausmo išgyvenimą, nusivylimą. Nerimas yra visiškai natūrali emocija po gimdymo. Gimus vaikeliui, niekas nepateikia tikslių instrukcijų, kurios užtikrintų trokštamus rezultatus.
Svarbu suprasti, kad pogimdyminis laikotarpis yra didelių pokyčių metas. Leiskite sau laiko prisitaikyti prie naujos situacijos, nebijokite prašyti pagalbos ir rūpintis savimi.
Depresija po gimdymo: požymiai ir pagalba
Pažeminta nuotaika gali atsirasti ir kaip nepakankamos miego trukmės, nuovargio, sumažėjusio energingumo pasekmė. Psichologo konsultacijų metu, jaunosios mamos gali išreikšti emocijas, taip pat ir „nepatogias“, susijusias su naujuoju, mamos vaidmeniu. Savo emocijų įsisąmoninimas palengvina ir mažylio emocijų supratimą, atspindėjimą.
Depresija pagimdžius turi ypatingai didelę gėdą ir kaltės jausmą, kurie trukdo atsipalaiduoti ir pasitikėti savo intuicija, instinktais. Tada mama neranda ryšio su kūdikiu, o tai vienas iš esminių dalykų. Jai auga kaltės jausmas matant, kad nesiseka ir vaikutis kenčia. Tai sudėtingas procesas, kuris įsuka ydingą ratą. Jos požymiai - liūdesys, miego, valgymo sutrikimai, bejėgiškumo jausmas, pesimistinės mintys, vangumas, valios sutrikimas. Jei jaučiate šiuos simptomus, kreipkitės į specialistą.
Kaip susidoroti su nerimu ir tapti „pakankamai gera“ mama?
Svarbu apžvelgti ir nuostatas: toleranciją netobulumui, netikėtumams, neužtikrintumui. Nemėginkite būti „supermama“. Neatsisakykite pagalbos. Išnaudokite galimybes pailsėti, pamiegoti. Leiskite sau šiek tiek sulėtinti tempą, atlikdama užduotis - natūralu jaustis pavargusiai, gimus vaikeliui. Kalbėkite. Su vyru/draugu, artimaisiais, draugais, psichikos sveikatos specialistu. Raskite laiko džiaugsmą teikiančiai veiklai, kartu su mylimais žmonėmis. Nesijauskite kalta, nekaltinkite partnerio ar artimųjų. Suteikite emocinę paramą. Natūralu, jog jaunajai mamai gali prireikti išklausančio žmogaus, Jūsų patikinimo, jog visi sunkumai įveikiami. Pripažinkite jos juntamą nuovargį. Pasiteiraukite, kuo galite būti naudingi. Neretai jauniesiems tėvams gali ir praktinės pagalbos - namų ruošoje, gaminant valgyti ir pan. Nepamirškite, jog ne tik jaunajai mamai gali prireikti Jūsų paramos.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Psichologė Sigita Valevičienė teigia: "Didelė problema iškyla tada, kai mes iškeliame vaiką ir pamirštame mamą, kuri tampa tik įrankiu sukurti tobulą žmogų."
Patarimai, kaip išvengti nerimo ir išsaugoti pusiausvyrą:
- Nepamesti socialinio rato ir bendravimo. Moterų draugystei palaikyti reikia leisti laiką kartu. Reikia turėti iš anksto susigalvotą taisyklę, pvz.: kartą per dvi savaites privalomas susitikimas su draugėmis.
- Turėti pagalbą iš šalies. Vyrą įtraukti į vaiko priežiūrą yra būtina, ne tik tam, kad nuimtų dalį rūpesčių, bet ir tam, kad formuotųsi ryšys tarp vaiko ir tėčio. Kitą galimą pagalbą irgi reikia čiupti ir džiaugtis, nes vaikui reikia ramios, nenusivariusios mamos, kuri galėtų skirti kokybišką dėmesį.
- Skirti laiko tik sau. Jei savaitę nepabuvau nei pusvalandžio ar valandos viena, aš tampu irzli ir nervinga. Ir per tą valandą man net nereikia veikti kažką ypatingo, tiesiog pabūti tik su savo mintimis visiškoje tyloje.
- Informaciją rinkti tik iš patikimų šaltinių ir specialistų. Jei dėl kažko neramu, kyla klausimai geriausia yra tartis su specialistais, t.y.: pediatrais, psichologais ir pan.
- Priimti gyvenimo pokyčius. Gimus pirmam, antram ar trečiam vaiku, gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo. Jis bus nei geresnis, nei blogesnis, tik bus kitoks. Ir tu tapsi kitokia.
- Turėti tikslų nesusijusių su motinyste. Jei visas mūsų gyvenimas ir mintys pradeda suktis tik aplink vaiką, mes jam užkraunam sunkią naštą - padaryti taip, kad jo mama būtų laiminga, nes visą kitą mamai nėra svarbu.
- Atsiminti-užsirašyti, kad tobulų mamų nebūną ir nereikia. Nėra nieko blogiau vaikui, kaip turėti tobulą mamą, nes nė vienas žmogus nėra iš esmės tobulas ir vaikas niekada nepasieks to tobulumo, o jau užaugęs galvos, kad jo mama buvo tobula, o jis toks nevykęs.
- Turėti žmogų-signalą. Draugę, sesę ar bet kurį žmogų, kurio tu paprašai tave perspėti, jei tau nuo motinystės ar pervargimo, ar užsidarymo namuose pradės važiuoti stogas, kalbėsi tik apie sauskelnes ir košeles.
- Kas vakarą prisiminti dieną ir išsakyti akimirkas, kurios buvo malonios. Mūsų smegenys per tūkstantmečius mokėsi pirmiausia dėmesį kreipti į pavojingus, blogus ženklus tam, kad mes liktume gyvi. Ir dabar mūsų atmintyje pirmiausia fiksuojasi rūpesčiai ir problemos, todėl labai naudinga kiekvieną vakarą, prieš užmiegant įsivardinti sau ar aptarti su artimu žmogumi tas dienos akimirkas, kurios buvo smagios ir džiaugsmingos.
- Pasigaminti savipagalbos dėžutę. Kiekvienai iš mūsų yra naudinga iš anksto pasiruošti pagalbos sau dėžutę į kurią sudėtume dalykus, kurie mums pravestų sunkią akimirką. Tai gali būti mėgstamos muzikos įrašai, šokoladas, mielos nuotraukos, malonaus kvapo rankų kremas, telefono numeriai, kuriems gali apskambinti ir pan.
Kreipimasis į specialistus
Be jokios abejonės, psichologas tėra vienas iš specialistų, galinčių padėti būsimajai mamai. Jis nepakeis gydytojos ginekologės ar akušerės. Tačiau šiuo svarbiu Jums gyvenimo etapu, leiskite specialistų komandai Jums padėti. Psichologo konsultacijų metu, būsimosios mamos gali išreikšti emocijas, išsakyti baimes saugioje, palaikančioje aplinkoje. Naudinga aptarti praeities patirtis, įsisąmoninant, kurios jų sietinos su ankstesniais santykiais, nebeperkeliant į būsimą santykį su vaikeliu. Konsultacijų tikslas nėštumo periodu - padėti būsimajai mamytei pasiruošti naujam vaidmeniui. Nereikėtų baimintis, jog nėštumo laikotarpiu teks analizuoti pačias nemaloniausias Jums temas. Psichologas gerbs Jūsų būseną, jautrumą. Labai gera, kai atrandame būsimosios mamos vidinį užtikrintumą, stiprybę, įgūdžių užuomazgas.
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis
tags: #kada #jauciame #didziausia #nerima #tobulamama